QUOTE(vanesa9 @ 2012 01 19, 15:25)
as tikiu
nuo likimo nepabegsi kaip sakant
nezinau, kai kitoms, bet man daznai reikia ieskot aukso vidurio tarp persistengimo (kai galvoji, kad viskas priklauso nuo taves, tavo noru ir idetu pastangu kiekio) ir tarp visisko atsipalaidavimo, kai leidi viskam teket sava vaga. vis dar nezinau, ar kazkuris is siu keliu yra teisingesnis ar turi but vidurkis, ar visko po truputi. o gal maziau galvot..
mano mociute mate mama su trynukiu vezimeliu, priejo ir pasake: "viespatie, kokia jus rami, kaip jums tai pavyksta?" o ji atsake "o jeeeetau, ramiiii??" ir sake, kad matyt susitiko tokiu momentu, o taip tai nebuna nuobodu, ir kudikystej tai praktiskai reikedavo triju zmoniu priziuretoju. o dabar pvz kai maitina (jos jau nebe kudikiai), tai kaip pauksteliams i snapelius su saukstu ratu lesina