Ne tokią motinystę įsivaizdavau

oi

bet juk mama rase, kad senai taip, o ne nuo 2m. kaip sakot. 2m gal isterikuoja, bet jei maziukas taip nuolat? maniske nekelia isteriju nei dienom nei savaitem
bet aisku nei ramiu dienu, nei ismiegotu naktu taip pat nesu turejus. mano vaikas labai demesio reikalaujantis, super aktyvus, nezinau ar hiper, tai tiesiog madinga tas hiper.. bet neisterikuojantis visgi.

As tai linkus tiketi visais tais nuziurejimais, kaip cia kazkuri sake kad mintis ir vilgsnis galinga jega. Man tik vat idomu tokiais atvejais kai sako kad vaikas nuziuretas, tai tas kas ala nuziuri tai kokiu tikslu tai daroma, ar kad vaikui pakenkt ar kad pakenkt vienam is tevu

tai mano irgi ne dvieju metu pradejo isterikuot staiga. Nuo gimimo tokie neramus. Abu. Ismiegot visa nakti pradejo mazdaug 2.5 m ir tai buna kazkokiu reikalu susigalvoja.
O maziukai tikrai daug ir daznai verkdavo. Isterija as vadinu nenumaldoma verksma pusvalandi ir ilgiau. Tai kol mazi buvo tai daznia tokiu pasitaikydavo momentu, na kasdien tai tikrai, kartais po kelis kartus. Dabar kai jau ugtelejo tai koki karta i savaite uzeina, kartais dazniau, bet uzeina. Kazkaip maniau kad cia visiems tiap ir kad tai normalu....

mano sunus budavo siaubingas isterikas jeigu taip galima issireiksti. Veliau ir raida siek tiek velavo, veliau prakalbo. Ir dabar labai nervuotas, jautrus. As irgi neturejau su kuo palygint, maniau jog cia normalu, nors gal buvo ir per daug pas mumis.
Bet supratau kad gali but kitaip kai auginu antra vaika. Nu realiai tai nuo gimimo tikrai nera nei karto ikritus i isterija. Aisku ir pazyzia ir demesio daug reikalauja, ir ant ranku daug prasosi, bet visvien viskas kitaip.

Mano suneliui ilgai labai pilvuka skaudejo (iki 1 m ir 3 men mazdaug). Manau ir tas l . daug prisidejo prie vaiko jautrumo ir isteriju... N kartu isitikinau, kad isterijoms budavo priezastis. Dabar jau ju mazeja, bet buna, kai kazko vaikas nori, o negauna, paastreja, kai vaikas pavarges, kai sloguoja ir pan., buna, kai susipesa del kazkokio daikto su kitu vaiku. Griuvinejimu (pf pf pf) jau kuri laika nebebuna, o budavo, kad ne is sio ne is to bum ant nugaros bilekur ir rekia, klykia... Tiesa, neikada nekelem, ignoravom, keik imanoma, emem ant ranku, tik kai pats atsikeles prieina (anksciau priropodavo) jau bent kiek aprimes.
Tiesa, kolkas niekaip neiveikiam vaiko noro mustis, kai kazkas ne taip kaip jis nori (trenkia su ranka arba meta daikta). Jei taip ima elgtis namie bunant, liepiam eiti i vonia pagalvoti apie savo elgesi, jei neina, buna nunestas (paaiskinam, kad griztu, kai pagalvos ka padare ne taip). Kai ateina, klausiam ar bus geras ar nesimus (linksi galva), nors buna, kad toliau elgiasi panasiai. Kai labai stipriai uzsipsichuoja, uzdarom vonioje porai min., o tada einam pas vaika. Jei ima mustis rengiamas, sakom, kad jei musis ir protestuos, mama ir tetis eis i lauka vieni, o vaikas liks namie (jei po keleto paaiskinimu jokios reakcijos, einam link duru, jei ir po to nenori rengtis, netgi kartasi iseinam uz duru minutei kitai. Po to vaikas rengiasi be problemu...
Nezinau ar teisingai elgiames, bet kitaip susikalbeti kartais sunkiai einasi (o pvz rengti per prievarta klykianti vaika nenoriu vien jau del to, kad lieka visas slapias, jau nekalbant apie tai, kad man nervai nelaiko....)

as tia manau kad kiekvienam vaikui skirtingi dalykai tinka. mano vaikui pvz niekaip netinka tas isnesimas i kita kambari. Jam buti vienam - pats didziausias blogis koks tik gali buti. Jis tiesiog issigasta. Pora kartu esam isbande kai jau labai uzpsichuodavo. Tai prisysindavo kelnytes Supratua kad netinka taip. Nei jis supranta ka nei pasikeicia kas. Tai dabar tiesiog islaukiam. Svarbu patiems islikti ramiems (kartais tai beprotiskai sunku) ir ramiai buti salia, ziureti kad nesusizalotu, nes taip momentais jam nieks netinka, turi praeit truputi laiko kol leidziasi apkabinamas ir nuraminamas. Bet kuo ramiau mes elgiames tuo greiciau tas laikas ateina. Tai vat mes toki buda atradom. Galeciau tai pavadinti - nieko nedarymu. TIk islaukt sunku Tai cia kai uzpsichuoja be jokios mums suprantamos priezasties.
O kai pvz nenori rengtis tai elgiames panasiai - apsirengiam patys ir einam. Uz duru dar nera teke iseit
Manau kad taip elgdamiesi vaikai bando ribas - kiek jie gali veikti aplinka, kiek jei gali tiketis ir gauti. As asmeniskai manau kad labai svarbu leisti vaikui pajausti savo galias. Kad jis gali issidereti, issireikalauti, paveikti tevus pagal savo nora. Kad vaikas nesijaustu bejegis siame gyvenime. As asmeniskai stengiuosi elgtis nuosirdziai - jei vaikas reikalauja kazko ka as galiu duoti - duodu. Jei reikalauja kazko ko as negaliu - pvz panesti (dabar negaliu nes laukiuosi) - neduodu. Ramiai paaiskinu kas ir kaip ir laukiu kol baigs isterikuoti.

mano dukra zysti pradeda kai negauna ko nori, o tai dazniausiai buna lipimas ant spinteliu ar imimas kokiu daiktu.
Bet dabar pradejo naktimis per miegu lyg ar prasibunda ir vartosi verkia be asaru ir kiekviena nakti, vis duodu kruti, aprimsta minutei ir vel, galvoju gal dantukai dygsta

as ir naudoju toki pat buda, svarbiausia 100% ramybe, nesidraskau, nekomentuoju, nusisuku ir nueinu tegul draskosi ... mano mergina su charakteriu, tegul supranta, kad gyvenime bus tokiu dalyku, kai viskas gali ivykti ne pagal jos planus, tegul ismoksta prisitaikyt, nusiramint

Pritariu tačiau kaip sunku, kai vaikas tą charakterį pusvalandį demonstruoja visokiais būdais, kaip išlikt ramiai?
Man, deja, nepavykstas

pirma nesamone - susigadinau skrandi nuo dietos maitingdama.. Nu leiskite paklausti, kas tai per dieta? kUo maitinosi mama, kad skrandis jai sugedo? Neisivaizduyoju..
o tokio amzioaus vaiku iduoti relanium.. kaip tai pavadinti? nusikaltimu? nezmoniskumu? Kur vaiku teises ziuri?
Pirmiausiai mamai reikia susitvarkyti su savo nervais, poziuriu i gyvenima, o tik po to vaikus gimdyti..

nemegstu kritikuojanciu... tu negyvenai jos gyvenimo. kiekvienas elgiasi kaip ismano ir kaip jam atrodo geriausia.

del skrandzio - galii but. as kai maitinau irgi tiesiog nezinojau ka ir bevalgyt, kad mazylei pilvuko neskaudetu..