Ne tokią motinystę įsivaizdavau

is tikruju stiprybes, kantrybes....
pas mane ne taip ziauriai neramus, bet panasiai. dukra gimdziau beveik 19m, jauna nieko nemokejau, bet kaip ir tu labai mylejau ir priziurejau svetimus vaikus, o jie mane. su dukryte zaidziau kaip su lelyte. aisku buvo vargelio, bet....dabar kai turiu sunu, kuriu be proto laukiau, nestumas buvo nuostabus, be jokiu stresu darbu ir t.t., niekaip negali suprast kodel jis toks piktas, nervuotas irzlus ir visoks kitoks kartais buna. kol buvo naujagimis verkimus nurasydavau dantukams. nu po dvi tris val ir neverke. bet... as irgi kitaip isivaizdavau vaiku auginima. dar galvojau gal as jau pasenau, nes sunu gimdziau 29m, bet kitos gi pirmaji tokiu metu gimdo. ko tik neprigalvoji kad isblaskt vaiko blogas nuotaikas, o tuo paciu ri save.niekam as jo palikt negaliu, nes jis neprisileidzia svetimu, o ir su giminaiciais tik dabar bando zaist, o kad be manes pasiliktu su kokia mociute - nera buve.bendrauja kol salia yra savi.
geriau multi b strong, magne b6 vitaminus - kazkiek gelbeja kol geri. dar issiprasiau seimos i aerobika, nes kazkada pati raisau referata "streso mazinimo budai", tai vienas is budu. tikrai padeda tas vienos val isejimas. cia jau dukra gelbeja ir isleidzia mama prasiblaskyt.
ir vis tikiuos kad paaugs ir baigsis tos blogos nuotaikos. arba kad visa nakti ramiai ismiegos. per nakti du kart maziausiai prabunda. aciu dievui jau neverkia o tik atsigert ar siaip paglostyt gana. bet kada gi mums miegoti ir buti linksmom.
labai tave suprantu ir del mociutes patarinejancios, pati turiu toki dziaugsma, kuri kasdien skambina ir klausia ar jau viska kalba, o jei ne tai tada patarimai ir ar nera jam kas blogai kad dar nekalba, ir t.t.
vienu zodziu laikykis, isaus diena ir musu kieme

Lengva zvelgti is salies,patarti ir t.t.,kai paciu vaikai toli grazu ne isterikai..Maniske-darzelio aukletoju etatinis siaubas,mano didysis galvos skausmelis ir vistik-sirdies dziaugsmelis o esu is tu grieztu mamu, kurios ir i sikna ikrecia uz kandziojimasi,spjaudymasi,musimasi,isterijas,kritimus ir pan.Zaviuosi mamomis,angeliskai besirupinanciomis savo vaikais, bet as tokia nesu, ir vaikas ne toks,taigi,kiekvienas pagal savo temperamenta.Manau ir vaikai kazkiek kaip tevai:mam nervuojasi,tetis dar uzdeda"kad daugiau vaiku nebus",mam dar labiau i panika, kas cia per monstriukas namie!!O vaikas tai viska jaucia..Vat ir gaunasi uzburtas ratas.
Dar vienas pastebejimas is tos puses,kad zinoti tiksliai kokia mam esi:griezta ar svelni.Manau taip gaunasi pas idealius tevus,kurie augina nerealius vaikus.Gyvenime-tu esi toks,kokiu tau iseina buti.Toks yra ir tavo vaikas.As save laikau griezta,mano mociute sako,kad dar nemate,kad kas tiiiiiiiiek buciuotu vaika.Nikoles kriksto mama ir visi pazystami dovanojologinius zaidimus ir lavinamasias priemones, nes visi be isimties zino, kad nepaisant koki as busiu pavargusi-savo angelui atrasiu laiko ir kokybiskai praleisime savo akimirkas kartu.Visgi-nesu tobula, niekada tokia nesiekiu tapti,o galiausiai-manua,kad tai nerealu.Bandome susidraugauti su mazaja,kai esame dviese-netgi beveik pavyksta, taciau ji rado buda, kad viesumoje gali sauniai"atsigroti".Ir ka as darau?O gi stengiuosi vengti viesumos kartu su ja.Vsio-tiek tu romanu Siulau paskaityti DR.Gryno knyga apie vaiku psichologija ir pamokymais, kaip ir patys tevai turetu elgtis konkreciose situacijose"Mazylio tramdymas".
Didelis palaikymas mamoms, kurios augina velniukscius ir atsipalaiduokite-tai nesites amzinai,o,kai baigsis-galesite didziuotis taip,lyg butumete ikope i Everesta

Kantrybės ir sėkmės,mamukai

Yra labai elementari taisykle-
LAIMINGA MAMA, LAIMINGAS VAIKAS.

Pasistenk pazvelkti i visus sunkumus is pozityvios puses( juk sveikas, juk tavo ir t.t.)
Pasistenk savyje ieskoti ramybes( lankyk joga, meditacija, masaza nugarai, veidui, galu gale dar ka nors!), rask savyje ta laimes hormona, kuris nugaletu visas deprasijas susijusias su vaiko neramiu elgesiu.
Nenorekime buti idealiomis mamomis ir tureti idealu vaika. Taip nebuna.
Bet tu turi sveika vaika! O tai svarbiausia ir didziausia laime!
Kartais uztenka issimiegoti para ir viskas atrodo kitomis spalvomis.
Nes su dabartinemis tavo nuotaikomis( suprantu, kad jos, tos nuotaikos, nuo vaiko neramumu, bet tu turi buti kaip uola, kaip siena!, taves negali ismusti TIK vaikiski klyksmai), kitokio vaiko elgesio ir nesitikek.
Turi buti nuosekli( jeigu griezta tam tikrais klausimais, tai griezta iki galo).
Pabandyk sviesos terapija. Dar ka nors netradicinio.
Tikrai yra iseitis, tik turi jos ieskoti, nenuleisti ranku.
Sekmes!

O zinot as pradejau tikrai kitaip jaustis naudojan paprasta metoda - numigti pietu miegelio su vaikuciu....Tikrai daugiausia mamos pervargsta per diena ir tada lenda visokios juodos mintys ir isitempus daugiau buni, ir nervina viskas ir t.t. As visada prisigalvodavau milijona darbu vaikui uzmigus, na sakydavau visiem lengva jum sneket eiti miegoti...juk skalbimas, namu tvarkymas, valgio darymas ir t.t. juk tiek laiko sugaista bus....o is tikruju niekas niekur nepabegs, galu gale su didesniu vaikuciu galima ir viska jau kartu atlikti, ir is tikruju visai kitos nuotaikos pamiegojus, ir visa vakara linksmesne, ir vaikuciui pakantesne, ir su vyru jau panakvineti norisi...

labai sutinku su tavo nuomone. Tikrai gyvenime zmogus esi toks, kokiu iseina buti. Ryte atsikelus visa laika apgalvoju, nusisypsau ir pasakau sau, kad va busiu gera linksma, bet teisinga. Bet kartais buna tokiu situaciju, kad nebezinai ka daryti ir visa tai ka ryte sau pasakai nueina niekais.
Na bet as dziaugiuosi, kad dabar dienos sviesesnes darosi ir ilgiau lauke pabunam, jis zymiai ramesnis.
As tikrai dziaugiuosi, kad sunus sveikas ir dabar ramesnis ir visa laika ji giriu uz tai.
Siap dabar sunelis tikrai geresnis, tik blogai kad neturim kas mus ar mane isleistu kur nors pabut vienai. Turim viena zmogu, bet jis gali tik karta per dvi savaites. Ieskojom kitu, bet niekas nenori atvaziuoti keliom valandom. Dar pataikem ant kitu tokiu moteriskiu kad siaubas.
Na visoms irgi sekmes.

Rašai, kad sūnus žymiai ramesnis, geresnis. O čia ko pasekoje? Ar pabandėte paklausyt kitų mamyčių patarimų ar kažką pakeitėte savo elgesyje? Labai įdomu būtų sužinoti, pasidalink

Mano vyresnysis buvo taip pat labai neramus, naktim nemiegodavo, diena hiperaktyvus. Buvau visai nusivarius, nuo nemigos ir vaiko prieziuros. Per pirmus tris menesius numeciau savo priaugtus 20 kg per nestumas ir dar 8 papildomai. Nuo nuovargio uzmigti negalejau, nes girdedavau kaip vaikelis vartosi ir pampersas siugzda Lauke miegodavom vezimelyje, bet kol uzmigdydavau, tai siaubas, turedavau gan stipriai kratyti vezimely i prieki ir atgal staigiais judesiais, nes kitaip nepadedavo. Karta net vyras kazkoks neislaikes prie manes priejo ir sako, uz ka taip ta vaikeli kratot Bet tai budavo vienintelis budas ji nuraminti ir uzmigdyti. Pamiegojes, ir dar neprapleses akiu taup imdavo rekti, kad slapia vien nuo to rekimo budavau ir niekas nepadedavo, kol nepamaitindavau, tai stengdavausi toli nuo namu nevaziuoti su vezimu Ai daug buvo visko, ir viskas jau isvargta, dabar jau kiti vargai, mokykla, pamokos...Antro vaiko ilgai nenorejau...kai nusprendeme susilaukti, jis neskubejo...Dabar maziukui 1.5 metuku, vaikutis geresnis, ramesnis. Naktim neduodavo miegoti, bet su pirmuoju nepalyginsi.
Sekmes visoms, ir vaikas vaikui nelygus, pirmas gali buti neramus, o antras -ramus, o gali buti ir atvirksciai

Pastebejau kad lauke bunant jis ramesnis. Tai jei geras oras begam i lauka. Labai dziaugiuosi, kad dienos ilgeja ir po pietu miego galesim iseiti. Bet vakarais jis vistiek isterikuoja. Bet ne pries miega, o dvi valandas iki miego. Bet dziaugiuosi kad iki pietu buna geresnis.

pilnai sutinku su tavimi.O ko cia plesytis.nenuvalysi dulkiu siandien nuvalysi rytoj.As ir taip visada sakiau.

Oi, buciau as situos zodzius anksciau paskaicius.... Auksiniai zodziai Daug ka dariau labai panasiai (del dienotvarkes, ribu), bet va, sau laiko mazai rasdavau.
Tai turi dabar labai rimtu pasekmiu.