Įkraunama...
Įkraunama...

Ką galvojate apie įvaikinimą? 2 dalis

QUOTE(laureta @ 2008 02 07, 11:29)
Tai pradejo daryti tai kas nakt...

Bet neabejoju, jog greitai radai "humaniškų" būdų nuo to atpratinti.... Gali nepasakoti.
QUOTE(laureta @ 2008 02 07, 11:29)
Kai ji pradedavo verkti, psichologu patarta, pradejau su ja apsikabinti

Tam, kad apkabintum verkiantį mažylį šiais laikais reikia psichologų patarimo? blink.gif
Nežinau, gal aš kitaip nei kitos skaitau šiuos postus, kad jie man nuolat kliūna ir sukelia tai mergaitei begalinį gailestį? verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Tuoj: 07 vasario 2008 - 13:22

paskaičiau ką jūs čia kalbat ir sukėlė šypseną tikrai. Jau anksčiau kalbėjau ir dabar pasakysiu tą patį- nu nežiūrėkit per padidinamą stiklą į tuos savo vaikus- įvaikintus, globojamus. Visų pirma jie tik vaikai ir jiems būdinga viskas, kas būdinga tokio amžiaus vaikams. Nedarykit tragedijos ten, kur jos nėra ir nepulkit sau rašytis pliusų ten, kur jų rašytis ir nereikia.Aš apie Zaikos apsiašarojusį lelių- tai jūs vaikų neauginot, nežinot, neesuprantat- vaikui dantys dygsta, skauda- davė visą informaciją- nuo vaistukų nurimo ir užmigo. Negi visų vaikai naktim tik miegodavo, dantiim dygstant nezirzdavo ir neverkdavo, o kai pilvuką pučia- kaip tada. Kam pradėt rašyt traktatus apie psichologų patarimus, savaip juos interpretuoti ir bandyti ižvelgti kitame tik bloga blink.gif blink.gif blink.gif . Kodėl nepaimti ir nepatarti naujai pradedančiai mamai 4u.gif . Juk jai vaiko fiziologija yra paslaptis, ji jos nežino , kaip ir mes viena nežinojom. Baikit auklėt ir realiai paklauskit kas ir kaip. Visos supuolė ir tokios visos tobulos, tokios niekada neklydusios blink.gif . Vienaip rašo, kitaip gal žodžiais kalbant dėliojasi. Galų gale kai Džiugui dantys dygo- tris savaites po dvi valandas per parą pamiegodavom abu- dar ne tą galėjau po savaitės pasakyt- bet tai dar nereiškia kad daryt.
Gerai jums, jei jūs neturėjot nei nemigo naktų, nei dienų, nei savaičių. Psichologas, apkabint. Madingas žodis ir tiek, mada dabar lakstyti ir ieškoti ko nepametę- kiek jų yra menkos kvalifikacijos, kiek apskritai nesuprasi kokius mokslus baigę ir jau seniai atitrūkę nuo realybės. Vaikų psichologę žinau tik vieną gerą ir rimtą, o visi kiti. Žodžiu visų susižavėjusių visų klausimų sprendimais tik su psichologo pagalba babaiga būna aiški ir šviesi- toliau klausimus spręsti su psichiatrais ir antidepresantais. Tai rodo mano, kaip gydytojos patirtis. Nebepūskit burbulų iš nieko.
Atsakyti
QUOTE(Ledietė @ 2008 02 07, 13:04)

O gal galeciau pasmalsauti ka ten veikiate? Ar reikia kokio pakvietimo ten dalyvauti?



Pakvietimo nereikia - Įvaikinimo tarnyba visuomet tai skelbia savo tinklalapyje (na, o tiems, kas jau nors kartą dalyvavo, programą atsiunčia elektroniniu paštu). Aš dalyvavau tik praėjusią vasarą, tai programa buvo maždaug tokia: penktadienio pavakare visi suvažiavo, buvo didelis laužas ir suneštinės vaišės. Kitą dieną visą dieną tėveliams buvo paskaita, kurią vedė italas psichologas (man asmeniškai jis labai patiko, paskaita buvo nepaprastai įdomi ir naudinga), tuo metu su vaikais užsiiminėjo tarnybos merginos, buvo atvažiavęs teatras, vaikams rodė vaidinimą, po to jie patys ten kažkokias kaukes ruošė. Vakare koncertavo kažkokia liaudies muzikos grupė, vaikams aiškino kaip koks instrumentas groja, davė pagroti, po to kartu šokome, žaidėme. Ir paskutinę dieną kas norėjo plaukė garlaiviu į Trakų pilį, o kas nenorėjo - važiavo namo smile.gif . Mums su dukra stovykla labai patiko, ketiname vėl dalyvauti.
Atsakyti
QUOTE(laureta @ 2008 02 06, 16:17)
Tikrai netenkink jos noru, bus isties labai blogai. Mano mazyle (ji uz tavaja ZAIKA2 vyresne 3 metais) pridare tiek daug blogybiu, kad jei papasakociau, isgriutumet. Bet as nemoku taip graziai rasyti. Nenusileidau ne pro kur. Vakare isvargusi net apsiverkdavau lovoje. Bet vistiek prisizadedavau nepasiduoti ir nepaluzti...
Kadangi mano mazyle dabar serga ir kai pasijuto geriau, nebebuvo temperaturos, tai mes abi vazinejame po puse dienos i darba. Todel kad be manes niekas mano darbu padaryti negali... taigi siandien vaziavome paskutini karta. Darbe isgere arbatos ir uzmigo prie stalo (ji visada nusnaudzia toje vietoje, pasidejus rankytes ant stalo ir galvyte atremus  lotuliukas.gif ). Atsikele ir saldainius rado ant stalo padetus (vienas kolega pavaisino). Maisiukas buvo uzristas, bet maisiuko sone buvo skylute  biggrin.gif tai pro sia skylute issitrauke saldaini. Nors pries tai pasakiau, kad negalima, nes tuoj vaziuosime namo ir pavalgysime, o tuomet ir saldainis... ir isejau trumpam, na kokiom 30 sekundziu i kita kabienta. Ateinu tik popieriukas ir saldainis suvalgytas. Jus pasakysite, nieko cia tokio, o as taip supykau. Liepiau visus visus  saldainius svalgyti... tiek beradau darbe...
Oi, zinau, ka sakysite, kad as besirde, kaip taip galiu elgtis... Bet tai pamoka. Jeigu pasielgs dar karta, nueisiu nupirksiu dar daugiau... Ir liepsiu valgyti. Ji tai zino, nes pasakiau taip.
Mano vyresnele nebuvo pamisusi ne del saldainiu, bet del sausainiu. Patikekit, kai viena diena grizusi is mokyklos slapta suvalge didele deze sausainiu, vakare isvezeme su greitaja... Nuo to karto nera didele sausainiu megeja.
Juk viskas turi buti su saiku. Kol sakai kad bus blogai, neklauso. Oi kai jau blogai, tuomet suaugusiems problemos.  O vaikams pasekmes.
Bet pamokyti vistiek esu pasiryzusi  mirksiukas.gif



Laureta, senoj globėjų temoj rašei apie savo potyrius vaikystėje, jie skaudūs, bet dėl to tau niekas nesuteikė teisės savo asmenybines problemas spręsti tokiais metodais. Manau tau asmeniškai, būtų labai neblogai apsilankyti pas psichoterapeutą ir bandyti koreguoti savo asmenybinius sutrikimus.
Apie bausmės esmę merginos jau pasisakė- aš kaip medikas dabar tik apie somatiką pasakysiu- per didelis riebalų, saldumynų kiekis gali ir labai greit sukelti kasos uždegimą. Po kasos uždegimo dažniausia seka diabetas, bet dar dažniau maži vaikai tiesiog miršta, nustojus kasai funkcionuoti. Tai organas be kurio žmogus negali gyventi.
Žiauru ir tiek.
Atsakyti
Kai parsivežiau savo mažiukę, o ji jau ne tokia mažiukė buvo, 3 m. tai ji po kurio laiko, gal po 2 savaičių, užsimanė būti ,,leliuku,,. Ne dukryte, ne mergaite, o būtent leliuku. Ir aš turėjau sūpuoti, kai tik atsirasdavo laisvo laiko, jau ant kelių ir supu. Vakarais turėdavau sudainuoti lopšinęir labai patikdavo ne pati lopšinė, o kad ją vadinčiaus visais mažybiniais vardais, nekalbant apie mažytė, pupytė, prieidavome iki sraigytė, morkytė, nesvarbu kas kad tik mažybinis, paskui jau kai pritrūkdavau žodžių, ji pati primindavo kuo dar galiu ją pavadinti. lotuliukas.gif
Taip supau apie du mėnesius. Ir vieną vakarą ji sako, nesupk jau, aš jau tavo dukrytė, ne leliukas. Tada prasidėjo pasakos sekimai, kurie tęsiais iki šiol. Manau jai labai reikėjo, kad aš ją atsupčiau kažkurį laikotarpį, nes kūdikystėje niekas nesupo. Ir dabar labai džiaugiuosi, kad supau, nes tą laikotarpį ji prisimena su didžiausiu džiaugsmu,švelnumu ir dabar sako, atsimeni kai mane supai, kai aš buvau tavo saulytė, morkytė. Ir kartais taip jau pajaukaudama sako, na padaryk dabar taip, kaip darei kai leliukas buvau. Ir kartais abi taip palinguojam. Iki ašarų kartais susigraudinu prisiminusi.
Savo dukriuką aš šildžiau kiek tik galėjau, kiek tik išgalėjau, kiek supratau. Dabar dar galvoju, kad per mažai, gal dar reikėjo labiau. Bet ,,žalia,, buvau. Dabar turiu patirties. Nors ir dabar dar šildau ir šildau. Ir šildysiu tol kol reikės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Dar: 07 vasario 2008 - 14:36
QUOTE(Tuoj @ 2008 02 07, 14:21)
Bet neabejoju, jog greitai radai "humaniškų" būdų nuo to atpratinti.... Gali nepasakoti.

Tam, kad apkabintum verkiantį mažylį šiais laikais reikia psichologų patarimo? blink.gif
Nežinau, gal aš kitaip nei kitos skaitau šiuos postus, kad jie man nuolat kliūna ir sukelia tai mergaitei begalinį gailestį? verysad.gif


Isties radau tinkama buda, kaip pati issireiskiai "humaniska", jeigu taip galeciau pavadinti. Na ir sugalvok tu man taip blush2.gif Patikek, ne taip lengva atpratinti, kai yra rimta problema...

Jeigu pastoviai kliuna, tiesiog galima neskaityti mano pasisakymu.. as neturiu patarimu paciai. O pas psichologa lankiausi ne tam, kaip ir kad tik apkabinti, o tam kad spresti verkimo problema. Mano buvo tik itarimai, o kad buciau tikru tikra, man prireike specialisto pagalbos...
Psichologas yra toks pat specialistas kaip ir gydytojas, pas kuri kreipiames kai vaikutis suserga. Tik kazkodel to zodzio psichologas labai jau bijomasi...
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2008 02 07, 15:04)
Laureta, senoj globėjų temoj rašei apie savo potyrius vaikystėje, jie skaudūs, bet dėl to tau niekas nesuteikė teisės savo asmenybines problemas spręsti tokiais metodais. Manau tau asmeniškai, būtų labai neblogai apsilankyti pas psichoterapeutą ir bandyti koreguoti savo asmenybinius sutrikimus.
Apie bausmės esmę merginos jau pasisakė- aš kaip medikas dabar tik apie somatiką pasakysiu- per didelis riebalų, saldumynų kiekis gali ir labai greit sukelti kasos uždegimą. Po kasos uždegimo dažniausia seka diabetas, bet dar dažniau maži vaikai tiesiog miršta, nustojus kasai funkcionuoti. Tai organas be kurio žmogus negali gyventi.
Žiauru ir tiek.


Dekui uz pasisakyma thumbup.gif
Atsakyti

reikia vaikus šildyti smile.gif , bet visus vienodai. Visi nori pabūti ir mažesniais, ir didesniais. Tai normali vaiko raida. Pabando pabūti ir leliukais ir didukais, tai nuostabu, bet visa tai vyksta ne visai dėl to, kad kažkada, kažkas nepasupo. Aišku, kad tai labai malonios, džiaugsmingos, akimirkos tai graudu mums. Turim visokių minčių, bet neperkelkim jų vaikams. Vaikai mąsto kitaip nei suaugęs žmogus, jiems daug kas svetima ir tolima, kas musm atrodo ohoho. Save vaikystėj prisiminkit ir pamatysit, jog niekuo nesiskiriat nuo savo mažių. Nereikia jau taip sureikšminti tų traumų buvusių ar nebuvusių ir visur jom kaip vėliavom mojuoti. Kūdikių namuose buvau ir ne vienuose ir tikrai žinau, kad ten kur aš buvau vaikus ir pasupa ir panešioja, ir globos namuose taip pat. Jau taip blogai ten jiems nebuvo, kaip daugeliui buvo blogai šeimose.Nereikia jau taip giliai gyventi vaiko praeitimi- reikia gyventi čia ir dabar. Kas bus ateityje irgi dar tik bus, o kas buvo, jau buvo ir mes to nepakeisim. Vyresniems globotiniams- įvaikintiems, yra labai sunku įveikti tai savo, būtent savo įgytus įgūdžius, keisti savo asmenybinius kertinius akmenis, mažesniems- lengviau. Svarbu yra pačioms mums nedaryti takoskyros tarp vaiko ir įvaikinto vaiko. Nedaryti jų išskirtiniais visais atvejais , ta prasme nepriminti jiems ir pačiom taip dažnai neprisimindinėti jog juos įsivaikinot, globojam ir t.t. emocijas vaikai surenka labai greit, labai greit jie tai pajaučia. Ka reikia- įsivaikinau- mano,globoju irgi mano. O kieno dar tas vaikas??? Su ta biologija, biologinėm šeimom yra toks dideis psichologinis momentas- matom tai - ką norim matyti. Vaikams netrūksta to ko jie nemato, neturi ar neturėjo- tai abstrakcija, abstrakčiai taip anksti mąstyti vaikai nesugeba. Dažnos kalbos, apie globą ir įsivaikinimą- trikdo vaiko saugumą ir labai stipriai. Nereikia dažnai kalbėt apie tai ir pačioms prisiminti.
Dar apie tas knygas kur populiarioji psichologija- nepasitikėkit taip labai jau, nepamirškit kad tai tik komercija, kad 90% tų knygų yra išleistos absoliučių diletantų. Ir visokie kursai, paskaitos irgi panašiais procentais tik komercija ir tik komercija, pinigų ir struktūrinių fondų atidirbinėjimas ir tiek. Esat moterys, mamos labiausia savo širdies klausytis reikia ir nieko daugiau nereikia tam, kad vaikučiai būtų ir mes visi laimingi.
Atsakyti
QUOTE(laureta @ 2008 02 07, 16:32)
Isties radau tinkama buda, kaip pati issireiskiai "humaniska", jeigu taip galeciau pavadinti. Na ir sugalvok tu man taip  blush2.gif Patikek, ne taip lengva atpratinti, kai yra rimta problema...

Jeigu pastoviai kliuna, tiesiog galima neskaityti mano pasisakymu.. as neturiu patarimu paciai. O pas psichologa lankiausi ne tam, kaip ir kad tik apkabinti, o tam kad spresti verkimo problema. Mano buvo tik itarimai, o kad buciau tikru tikra, man prireike specialisto pagalbos...
Psichologas yra toks pat specialistas kaip ir gydytojas, pas kuri kreipiames kai vaikutis suserga. Tik kazkodel to zodzio psichologas labai jau bijomasi...
Papildyta:
Dekui uz pasisakyma  thumbup.gif


Kartais nesuprantu iš tavo atsakymų, ar tu supranti ką tau pakomentuoja moterys.
Su kuo čia sutinki, kad tau pačiai pas psichoterapiautą reikia, kaip patarė alfija.

Beje negirdėjau, kad vaikai nuo keletos saldainių susirgtų kasos uždegimu, tai baisi, bet reta liga, nes tada per šventes pusė vaikų apsirgtų.
Atsakyti
QUOTE(Vynė @ 2008 02 07, 15:55)
Kartais nesuprantu iš tavo atsakymų, ar tu supranti ką tau pakomentuoja moterys.
Su kuo čia sutinki, kad tau pačiai pas psichoterapiautą  reikia, kaip patarė alfija.

Beje negirdėjau, kad vaikai nuo keletos saldainių susirgtų kasos uždegimu, tai baisi, bet reta liga, nes tada per šventes pusė vaikų apsirgtų.

o nuo visu, kuriuos tik rado darbe? g.gif
beje, mane yra baude maistu - kai nenorejau valgyti, liepe suvalgyti dar daugiau doh.gif iki siol tokio maisto nevalgau kaip tada liepe. galit vadint trauma visam gyvenimui.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2008 02 07, 15:50)
Nedaryti jų išskirtiniais visais atvejais , ta prasme nepriminti jiems ir pačiom taip dažnai neprisimindinėti jog juos įsivaikinot, globojam ir t.t. emocijas vaikai surenka labai greit, labai greit jie tai pajaučia.
...
Dažnos kalbos, apie globą ir įsivaikinimą- trikdo vaiko saugumą ir labai stipriai. Nereikia dažnai kalbėt apie tai ir pačioms prisiminti.



Žinai, bet mano vaikui pati gražiausia pasaka prieš miegą - pasakojimas kaip aš apie ją sužinojau ir namo parsivežiau. Jau antri metai kiekvieną vakarą "seku" - ir neduok Dieve praleisiu ką nors doh.gif Viską turiu jai papasakoti - net kokiais rūbais perrengiau, kai vežiausi namo. Kartais prašau, kad gal šiandien nesekime, padarykime pertrauką, bet kur tau! Ir tokia išsišiepusi ir patenkinta klauso kaip man jos vardelis patiko ir kokia ji man buvo pati pati. Aš nemanau, kad tai trikdo jos saugumą smile.gif .
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2008 02 07, 15:50)
Nereikia jau taip sureikšminti tų traumų buvusių ar nebuvusių

Geriau jas sureikšminti per daug, nei per mažai ax.gif

Papildyta:
QUOTE(Pippi @ 2008 02 07, 16:06)
Aš nemanau, kad tai trikdo jos saugumą  smile.gif .

Man atrodo, kad vaikai pasiruošia kalbėti apie praeitį tik tada, kai jaučiasi saugiai mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2008 02 07, 16:50)
reikia vaikus šildyti smile.gif , bet visus vienodai. Visi nori pabūti ir mažesniais, ir didesniais. Tai normali vaiko raida. Pabando pabūti ir leliukais ir didukais, tai nuostabu, bet visa tai vyksta ne visai dėl to, kad kažkada, kažkas nepasupo. Aišku, kad tai labai malonios, džiaugsmingos, akimirkos tai graudu mums. Turim visokių minčių, bet neperkelkim jų vaikams. Vaikai mąsto kitaip nei suaugęs žmogus, jiems daug kas svetima ir tolima, kas musm atrodo ohoho. Save vaikystėj prisiminkit ir pamatysit, jog niekuo nesiskiriat nuo savo mažių. Nereikia jau taip sureikšminti tų traumų buvusių ar nebuvusių ir visur jom kaip vėliavom mojuoti. Kūdikių namuose buvau ir ne vienuose ir tikrai žinau, kad ten kur aš buvau vaikus ir pasupa ir panešioja, ir globos namuose taip pat. Jau taip blogai ten jiems nebuvo, kaip daugeliui buvo blogai šeimose.Nereikia jau taip giliai gyventi vaiko praeitimi- reikia gyventi čia ir dabar.


Mano dukra niekada nebuvo vaikų namuose. Ir tai kokio socialinio apleistumo ji buvo, kai pateko pas mus, aš ne tik kad ji nesupta buvo, manau, bet ir visiškai neprižiūrėta. Kai į namus ateina vaikai iš vaikų namų, jie turi suvokimą, kaip reikia valgyt, kas lova, švari patalynė, kas yra pietų miegas. Mano viso šito neturėjo, ir nežinojo. Tai buvo be proto socialiai apleistas vaikas,
Kadangi aš turiu savo sūnų, tai jau ir patirties turėjau, beje ir aplink daug vaikų ir prižiūrėjau ir augo artimai. Nieko panašaus nebuvo.
Alfija tu klysti jei manai, kad aš kažką sureikšminu, kad kažką išsigalvoju. Toli gražu. Aš iš viso laikausi pozicijos, kad visi vaikai vienodi, kad mano dukra normalių normaliausias vaikas, bet pati viduje ŽINAU, kur yra ne taip kaip pas ,,normalius,,vaikus. Oi kiek aš perėjau. Buvo miego trauma. Aš matėt vaiką 3 m. kuris ,,nenulūžta,, kaip atsikelia ryte 6.30 taip iki 23 val. be pietų miego, kartais galvodavau, kad jei galėtų ji visai nemiegotų, vakare be pietų miego, išgulėdavo iki 23-24 val . ir šiaip ne taip užmigdavo. Miegas būdavo kaip zuikio. Migdėm su šviesa, su lopšinėm. Buvo naujieji metai pernai, tai įjungdavau lėtą eglutės girliandos mirksėjimą, ji žiūrėdavo ir užmigdavo. Vaiką mažą be pietų miego migdydavom apie 3 val. Aš galima sakyt pirma nulūždavau.Atrodydavo ji bijo užsimerkti, guli , o akys išplėstos. Buvo laikas, kai savaitę išvis nemiegojom visi, nes naktį ji užsnūsdavo valandėlei ir vėl verkia. Jei užmigdavo, tai tik ant to pačio šono, ir nejudėdavo, kaip palikdavau taip rasdavau. Nugulėtu šonu. Visko buvo.
Tai visai kitaip kaip ateina vaikai iš vaikų namų.
Dabar šiemet uždegiau girliandą, sako išjunk , miegot trukdo, lotuliukas.gif Pasikeitimai dideli.
Atsakyti