Ką galvojate apie įvaikinimą? 2 dalis

Na jeigu jau patare kad reikia pas psichoterapeuta, tai teks nueiti Ar cia man dabar pykti ar gintis, as irgi nesuprantu. Daug kas man ka pasako, bet as atsirenku ka man reikia daryti.

O mano mazyle suvalge saldainiu - 4 vaflinius ir ketvirti Pupa saldainio. As pati nevalgau grynu sokoladiniu saldainiu, nevalgo ir mano mergaites. Mums tiesiog neskanu. Na nuo tokio kiekio saldainiu susirgti tikrai neimanoma.

Mamytes, kurios nekomentuoja, mane gerai pazista. O toms kurioms uzkliuna mano pasisakymai, galiu dar papaskoti Bus rutuliojama tema

Tai kad jau gireisi, kad liepdavai skalbti kelnytes... išties labai humaniška

geriau nešiurpink

Labai daug minčių tavo postai sukėlė. Bet taip reikia namo, o sėdžiu po darbo ir vėl prisikaičiau jūsų per dieną rašytų minčių... mano mažasis džiaugsmas laukia.... Bet po šios minties apie knygas tiesiog nebegalėjau neparašyti. SUPER. MANAU LYGIAI TĄ PATĮ IR NET DAUGIAU. Atsiprašau, tiek literatūrinio mėšlo pilna dabar... Rašo visokie savo rašliavą, o naivuoliai skaito ir tiki... Aš čia irgi iš profesinės srities. Nu visai žmonės kritiškai nebemąsto... (Aš čia ne apie forumo dalyves, jokiu būdu, aš apie realybę, su kuria susiduriu). Nebesiplėsiu.



na ir čia kaip tik man . Šildyti - ir visus vienodai! O dar pasakyčiau - ir vyrus nepamirškit. Kas turit ir mylit. Nekalbu apie pataikavimą. Kalbu apie davimo jausmą šeimoj apskritai. Aš vyrui sakau: vaikai užaugs, o mes liksim dviese (aišku, jei norėsim likti, bet čia kita tema...)



Už šią mintį labai ačiū. Aš pati nebijau minčių ir kalbų apie įvaikinimą. Rodos, nedažnai kalbu vaikui... Bet dabar dar daugiau pamąstysiu ta tema. Gal dar mažiau kalbėsiu.

Tik, Alfija, vienas toks jausmas man kartais kyla. Kad tu kažkaip labai jau "kietai" rašai. Manau, tai, ką sakau, tau turėtų būti gerai suprantama. Tu, kaip specialistė, ko gera, labai gerai jauti žmones. O aš kažkaip gal naiviai manau, kad irgi jaučiu. Todėl ir išsakiau šią mintį. Bet mano mintys man ir priklauso. Nėra jokios teisybės tame, ką dabar parašiau.

Laureta, rašydama Zuikai2, tu sakei, kad visos čia tik teisia. Noriu dar kartą pasakyti, aš nieko niekada neteisiu. Jei taip pasirodo - yra klaida. Sakau tai iš anksto atsiprašydama, jei ką įskaudinau ar dar įskaudinsiu. Turiu nuoširdų patarimą: neverta skaudintis . Aplinka mus veikia tiek, kiek mes leidžiam. Aš bandau neleisti aplinkai pernelyg manęs skaudinti. Esu įsitikinus, kad teisėjas - ar vertintojas - yra vienas. Neturiu jokio noro teisti. Noriu išsakyti mintis, gauti patarimų ir patarti. Tikrai nesmagu, jei kažką užgaunu. Savikritika man labai nesvetima. Kasdienybėje man kažkaip nelimpa vien tik besigiriantys žmonės. Aš dabar kalbu apskritai. Nei apie tave, nei apie kitas dalyves. Visos mes rašydamos išgyvenam pojūčius, nuojautas ir dar daug kas mums tik atrodo, o kaip yra iš tiesų - nežinom nė viena. Gerai būtų, jei iš patarimų galėtume pasimokyti. Kitaip nėra prasmės rašyti.

Aš ne viską asmeniškai tau taikiau, teisingiau tik tą vieną sakinį prie kurio tavo nikas . Negalvoju kad kas nors ką nors išsigalvoja ir negalvojau kad kas tu , asmeniškai tu, susireikšmini. O su miegu taip mačiau, tarp kitko labai padorioj šeimoj augantį vaiką. Dabar jau jam beveik septyniolika ir ta miego kokybė nepasikeitė.
aš gi nežinojau kaip ji pas tave atsirado
Tuoj, žinai ir taip ir ne, bet va kažkaip mažesnis dėmesys vienai ar kitai problemai mažiau bėdų pridaro, čia iš asmeninės patirties. Yra labai sunku nustatyti tą ribą- kada jau gana. Šiaip tai vaikai auga, jie ir be atskiro pasakymo daug ką supranta ir mokosi pats narplioti savo bėdas.
Vyne, kasos uždegimas šiais laikais nebėra toks retas koks jis buvo , esmė yra tame kad visa tai buvo ne su pasimėgavimu valgoma, o priverstinai- visos organizmo reakcijos būna kiek kitokios tokiu metu.
Laureta, o jei būtum radus tris kilogramus tų saldainių irgi suryti būtum liepus. Nėra čia ko įsižeisti, kai ta tiesa akis bado. Kad pažystami žmonės tau nieko nesako, tai dar nereiškia kad pritaria, gal jie tavęs vengia
Paragintoji, prieš kitą kartą į Vilnių važiuodama duok žinoti, gal ir susitiksim . Man būtų ir įdomu ir malonu.
Dėl rašymo, daugiau rašau bendrai ir asmeniškai taikau kam nors labai retai, gal dėl to taip ir skamba.
Papildyta:


Tuoj teisi . Šiaip ir pas mus buvo periodas kai kasdien, irgi vakare pasakojom vienas kitam kaip su raudonu žiguliuku jo skubėjau . Paskui baigėsi.

Alfija, dėkoju už pasiūlymą, labai nudžiuginai. Tikrai malonu būtų susitikti . Kada važiuosiu... Ech, važiuosiu į renginį, bet ne viena... Kolegų žada prisijungti. Ir mažių žadu vežtis - toks lavinamasis renginys bus. Jis domisi.

Bet gal kada ir šiaip pavyktų atlėkti. Aš kai labai noriu ir neturiu "degančių" darbų (et, jų paskutiniaisiais metais dažniausiai į valias), tai ir padarau . Bet vasaris man labai sunkus... Dar ir nelabai malonios procedūros su medikais laukia... Gal. Jei prisiruošiu.

Einam su sūnum į svečius dviese. MB komandiruotėje. Ryt grįš. Fiestą darysim. O šiandien einam. Draugė virkauja, kad labai ją per darbus apleidau...

Papildyta:


Paragintoji, as nerasiau, kad visos. Bet parasiau zodeli dauguma. Tad iskraipyti mano zodeliu nevertetu...
Papildyta:


Na ir kiek tu kelnyciu mano mazyle kazin priskalbe?...

Taip, visiškai sutinku, tai pozityvaus auklėjimo pagrindas - nefiksuoti dėmesį ant neigiamų dalykų. Bet tokiems baziniams poreikiams, kaip pvz. saugumo jausmas, to nelabai pritaikysi

Žinote mano mergytė labai apsikeitė per tris svaites. Prapuolė naktiniai šokinėjimai ir tikrinimai ar tikrai yra mama. Ji net pradėjo reikšti pretenzijas del triukšmo kurį girdi naktį, mes keliamėsį tuoletą ir ji prabunda ir nervuojasi kad mes ją žadiname tai kadangi aš pati miego blusos miegu tai pukei ją suprantu, nes ir pati prabundu kai ji ar vyras sukasi ant kito šono taigi mes su vyru antra diena miegame atskirai nuo jos ir ką galvojate liovėsi naktiniai koncertai naktį jį mane žadina du kartus na ir pati užsuku kokius 5 kartus pas ją. na bet triukšmui ji elergiška naktį kai einame į tualetą tai ant pirštų galų kad mažutės neprikeltume. Ten vaikų namuose pas juos triukšmo nebuvo ir vaikas priprato prie tylos.
Ir aplamai aš manau kad ji nesupranta ko aš sėdžiu prie jos vakare kažkodėl aš galvoju kad ji galvoja jei sėdžiu tai vadinasi ruošiuosi žaisti, mano draugė dirbo auklėtoja su mažeis tai sakė kad kartais taip būna. Nes kai aš ją laikau ant rankų ji žaidžia kai šalia sėdžiu ji bando irgi žaisti apie miegą kai aš šalia kalbų apie miegą negali būti.
Beje mažė jau šypsosi ir labai dažnai ir aplamai man ji atrodo tiesiog laimingas vaikas kuris dažnai šypsosi ploja katutėm ir turi daug daug minų veide (kai buvome vaikų namuose tai kilo klausimų ar neserga autizmu tokia užsidariusi ir neturinti mimikos vaikas .Beje dar vienas mūsų pasiekimas išmoko bučiuotis. , daryti budykšt (galvutes suglaudžiame ir sukinėjame) bet su ate tai nelabai sekasi nesuprantam kam tas ate nors tu ką.

saugumo jausmui tikrai pritaikyti sunku .

žiūriu aš į savo mažą miegantį angelėlį ir galvoju kokia ji visgi tai mažutė ir kiek daug jai reikia šilumos. Migdžiau ją ant rankų ir galvojau kad ji panaši į mažą peliuką kuris jaukiai susirangęs guli mamos glėbyje.

Laureta, aš tiesiog nepacitavau, o parašiau ką prisiminusi. Sėdžiu pas draugę, klausausi nuostabios melodijos, visai nenoriu negatyvo. Nurimk, nieko bloga tau nesakau. Nesu jokia "balta ir pūkuota", juolab neiškraipau ir nepašiepiu.. galiu tik su atjauta pasakyti kažką... kartais galvoju, kad neverta. kam man tai? nei aš blogai jaučiuosi, nei mano vaikas. o po kai kurių postų persiimu neigiamybe, kurios nenoriu sėti. Skinsim vaisius už savo darbus patys. Aš jau kartais paraškau. Mano viena jau didelė. Daug ko kažkada nežinojau. o dabar, galiu, tau, Laureta, pasakyti, kad ištiesų, jei buvo verta rašyti forume, tai tikrai dėl to, kad pati netikėdama jokiais forumais ir jų nauda, tikrai sau gavau ir gaunu. Ir mokausi. Linkiu to ir tau.

"Aš ir juodą naktį pamatysiu šviesą, šviečiančią lyg žvaigždę vidury laukų"... dainuoja... Negaliu neįmesti. Aš už rašinius visada gaudavau aukščiausius balus...

Tikiu