QUOTE(solo @ 2008 04 16, 00:09)
Manau, kad žmogui neįmanoma liepti NEGALVOTI. Ir šiuo atveju apie maistą. Aš bent jau neįsivaizduoju, kaip žmogui apskritai gyvenime galima liepti 2 dalykus: norėti/nenorėti, galvoti/negalvoti. Manau, tokie dalykai ne nuo mūsų priklauso. Galima mitybos atžvilgiu save kontroliuoti įvairiais aspektais, galima pakeisti mitybos įpročius, bet tikrai apie maistą negalvoti metant svorį yra neįmanoma
Beje, dėl 21 dienos įpročių formavimo - rytoj bus 3 diena, beje, zigzagiškai
Tai liepti negalvoti gal ir neįmanoma, jau pats liepimas Ne galvoti verčia pagalvoti.. Kaip kažkur skaičiau "negalvokite apie žalią dramblį" - tam, kad negalvoti, pirma reikia pagalvoti.. Na bet neesmė.
Pačiam žmogui, jei jis tik nori, galima galvoti apie ką tik nori.. Jei nenori galvot apie maistą - galvok apie kažką kitą. Mes tiesiog taip įpratę nuolat galvot apie maistą, skaičiuot kiek kas kcal turi ir kiek čia sudeginom, rytais lekiam ant svarstyklių, o vakarais prieš miegą apčiupinam savo "kumpius". Tiek pasinėrę į tą svorio metimą, kad gyvenime nėra nieko svarbesnio.
Bet tikrai galima išmoks mąstyt kitaip, nes mes patys esam atsakingi už savo mintis. Gal iš pradžių sunku ir neįprasta, nes per daug į tą svorį susikoncentravę esam. Sakau, čia darbas su savim, tereikia užsiimti, o ne kartoti neįmanoma. O kad įmanoma - iš savo patirties žinau.
Aš į ketvirtą dieną taisyklių laikymosi tapdavau išvis abejinga maistui, atrodo ir kokių skanėstų gali nebūti..

Tik aišku tas jausmas trunka iki pirmo persivalgymo, o po to jau vėl reikia dėti pastangas dideles, kad susilaikyti.

Bet tai tik todėl, kad dar vis apsivalgius neišmokau sau atleisti, vis dar užgraužia kaltė, po kurios seka baimė ir panika.
Papildyta:
QUOTE(Fleurette @ 2008 04 16, 07:52)
Norėčiau prisijungti

Turi omenyje, kad laikysies tų 4 auksinių taisyklių? Aš knygą perskaičiau, kol kas dar tik tom taisyklėm vadovaujuos, be pratimėlių, sekasi gerai
Tai gi junkis. Taip imsiuos laikytis tų keturių auksinių taisyklių.