Bliamba, mergos, kai perskaičiau tą McKennos knygą (jau antrąkart po kažkiek tai laiko), tai vos ne nušvitimą patyriau

Kaip čia aš anksčiau nesupratau, kad reikia valgyt tada, kada nori ir ką nori, kol pasisotini, o ne tada, kada reikia ir ką reikia ir kiek įmanoma daugiau, nes tokį maistą valgyt sveika
Pastaruoju metu atpratinau save nuo įpročio pusryčiauti (o kartais ir pietauti) darbe arba blogiausiu atveju bent jau ne prie kompo, naršant po internetą

Pastebėjau, kad taip greičiau pasisotinu ir jaučiuosi geriau. Taip pat stengiuosi išstoti iš "tuščių lėkščių klubo", na čia jau sunkiau, bet nepasiduosiu
QUOTE(solo @ 2008 04 17, 11:15)
šiuo metu ir zig zaguojuos ir laikaus McKennos principų. Visų, išskyrus "sustok valgyti, kai esi sotus". Nes jei tikrai sustočiau vos pajučiu sotumą, kaip rodo mano praktika laikantis McKennos prieš pusę metų, aš nesuvartoju net 1000 kcal per dieną. Vardan apykaitos privalau suvalgyti daugiau.
Įdomu

Nes, jei nustoji valgyt vos pajutus sotumą, netrukus turėtum vėl išalkt, tada vėl kažkiek užvalgai, kol pasisotini, paskui vėl išalksti ir t.t. Man taip yra. Nebent tu užsiimi kažkokia veikla ir to alkio nepajunti tiesiog, arba dar kas nors.