Skaiciau ta knyga du kartus. Labai patiko. Zadu skaityt ir trecia karta, nes kol skaitai tai ir motyvacija ir atrodo taip paprasta, bet praeina kazkiek laiko vel pasimirsta.
Sveikutes
Skaiciau ta knyga du kartus. Labai patiko. Zadu skaityt ir trecia karta, nes kol skaitai tai ir motyvacija ir atrodo taip paprasta, bet praeina kazkiek laiko vel pasimirsta.
Skaiciau ta knyga du kartus. Labai patiko. Zadu skaityt ir trecia karta, nes kol skaitai tai ir motyvacija ir atrodo taip paprasta, bet praeina kazkiek laiko vel pasimirsta.
Sveikos Paskaiciau savo pasisakyma temoje ir tiek geda pasidare... 
Kodel? Nes vel per ta pusmeti nuo vasaros ,parvaziavau' ant senojo svorio. Ir puikiai zinau kas kaltas - mano negalvojimas apie tai, ar esu alkana ir ka valgau. Mechaniskai ryju. Geda geda geda.
Taciau ir vel stengiuosi... Nuo pradinio svorio nuridenau 2 kg.
Nezinau kaip ta motyvacija istempti. Reikia tuos normalaus valgymo iprocius itvirtinti visam gyvenimui, bet kaip?
Pas mane buna taip - laikausi, stengiuosi. Viena diena ,,op'' ir dingsta visos pastangos, motyvacija, uzsispyrimas. Pavalgau, tiksliau persivalgau, kita diena - taip pat, ir taip savaite po savaites, menesis po menesio...
Su metais suprantu, kad turiu sustoti kazkurioje barikadu puseje, bet dar nezinau ar pavyks tai padaryti. Zinau, kad nutukimas yra negerai, o didelis svorio svyravimas - dar blogiau.
Tai va. Daugiau nieko nebezadu. Bet prisipazinsiu - dar tikiuosi. Svajonese zinau, kokia noreciau buti.
O kalbant apie knyga - ji man tada tikrai padejo. Planuoju vel ja pasiimti, gal isvysiu is saves ta bevale tingine
Paskaiciau savo pasisakyma temoje ir tiek geda pasidare... Kodel? Nes vel per ta pusmeti nuo vasaros ,parvaziavau' ant senojo svorio. Ir puikiai zinau kas kaltas - mano negalvojimas apie tai, ar esu alkana ir ka valgau. Mechaniskai ryju. Geda geda geda.
Taciau ir vel stengiuosi... Nuo pradinio svorio nuridenau 2 kg.
Nezinau kaip ta motyvacija istempti. Reikia tuos normalaus valgymo iprocius itvirtinti visam gyvenimui, bet kaip?
Pas mane buna taip - laikausi, stengiuosi. Viena diena ,,op'' ir dingsta visos pastangos, motyvacija, uzsispyrimas. Pavalgau, tiksliau persivalgau, kita diena - taip pat, ir taip savaite po savaites, menesis po menesio...
Su metais suprantu, kad turiu sustoti kazkurioje barikadu puseje, bet dar nezinau ar pavyks tai padaryti. Zinau, kad nutukimas yra negerai, o didelis svorio svyravimas - dar blogiau.
Tai va. Daugiau nieko nebezadu. Bet prisipazinsiu - dar tikiuosi. Svajonese zinau, kokia noreciau buti.
O kalbant apie knyga - ji man tada tikrai padejo. Planuoju vel ja pasiimti, gal isvysiu is saves ta bevale tingine
QUOTE(Sidabrija @ 2010 02 03, 15:21)
Daugiau nieko nebezadu. Bet prisipazinsiu - dar tikiuosi.
Linkiu daug kantrybės ir ištvermės
QUOTE(Bellina @ 2010 02 03, 16:20)
Aciu, tikrai reiketu
Sveikos, lieknuolės (būsimos )
prieš pora metų buvau įsikinkius į vieną SM dietininkių temą ir tuomet valios pastangų dėka neblogai patvarkiau savo linijas, tačiau po gimdymo vėl raminu save, kad grįžau į tvirtų moteriškių gretas na, pasakiau, kad raminu tai čia sąlyginai, nes viduje tai graužti savęs nepaliauju 
o prieš pora dienų į rankas paėmiau Mckenna knygą (nors lentynoj ji jau kuris laikas užmiršta gulėjo...) ir supratau, kad reikia kažko imtis. O čia atradu ir jus. Tagi, grįžkit į temą visos, kas dar ginklų nesudėjot ir gal pasispardom prieš vasarą
O apie McKenna teoriją galiu pasakyti tiek, kad ji tikrai verta dėmesio. Visą gyvenimą mano svorio augimo bėda buvo besaikis ėdimas. O ypač namie su mažuoju sėdint, tai apskritai kur buvus kur nebuvus vis prie šaldytuvo atsiduru Bet štai paskaičius ir pabandžius laikytis McKenna teorijos, iš tiesų supratau, kad niekada neanalizavau ką valgau, kodėl valgau, kada valgau.... tiesiog valgau ir viskas Dabar dar tik pirmosios dienos, kai bandau laikytis šios teorijos, tačiau jau pastebėjau, kad iš tiesų aš labai retai išalkstu, vadinasi vidinių resursų turiu apsčiai, telieka nepasiduoti. Negaliu pasigirt, kad man sekasi labai jau idealiai prisilaikyt, tačiau pradėjus klausytis pilvo(skrandžio) signalų jau gerokai sumažėjo mano užkandžiavimų skaičius 
Kartais net nustembu, kad senokai nevalgiau, o ir visai nesinori 
Tik štai man pasakykit, kaip jums sekasi šią sistemą derinti su šeimos poreikiais?
Juk atrodytų pareiga liepia privirt puodus ir patiekt garuojančius pietus tuo metu, kuomet visi įpratę susėsti prie stalo... O jei tai, ko aš užsimanau, šeimai neįsiūlysi? Jei vyras klasikinės virtuvės mėgėjas ir jam visi tie gurmaniški lengvi užkandžiai yra nevalgomas daiktas gaminti tik sau? aišku galima, bet ir taip jau virtuvėj duobę išstovėsiu uups, ar tik neieškau čia aš sau pasiteisinimų, kodėl kažko nedaryti 
ar atsiras šioj temoj kas gyvas?
)prieš pora metų buvau įsikinkius į vieną SM dietininkių temą ir tuomet valios pastangų dėka neblogai patvarkiau savo linijas, tačiau po gimdymo vėl raminu save, kad grįžau į tvirtų moteriškių gretas
na, pasakiau, kad raminu tai čia sąlyginai, nes viduje tai graužti savęs nepaliauju o prieš pora dienų į rankas paėmiau Mckenna knygą (nors lentynoj ji jau kuris laikas užmiršta gulėjo...) ir supratau, kad reikia kažko imtis. O čia atradu ir jus. Tagi, grįžkit į temą visos, kas dar ginklų nesudėjot ir gal pasispardom prieš vasarą
O apie McKenna teoriją galiu pasakyti tiek, kad ji tikrai verta dėmesio. Visą gyvenimą mano svorio augimo bėda buvo besaikis ėdimas. O ypač namie su mažuoju sėdint, tai apskritai kur buvus kur nebuvus vis prie šaldytuvo atsiduru
Bet štai paskaičius ir pabandžius laikytis McKenna teorijos, iš tiesų supratau, kad niekada neanalizavau ką valgau, kodėl valgau, kada valgau.... tiesiog valgau ir viskas Dabar dar tik pirmosios dienos, kai bandau laikytis šios teorijos, tačiau jau pastebėjau, kad iš tiesų aš labai retai išalkstu, vadinasi vidinių resursų turiu apsčiai, telieka nepasiduoti. Negaliu pasigirt, kad man sekasi labai jau idealiai prisilaikyt, tačiau pradėjus klausytis pilvo(skrandžio) signalų jau gerokai sumažėjo mano užkandžiavimų skaičius Kartais net nustembu, kad senokai nevalgiau, o ir visai nesinori Tik štai man pasakykit, kaip jums sekasi šią sistemą derinti su šeimos poreikiais?
Juk atrodytų pareiga liepia privirt puodus ir patiekt garuojančius pietus tuo metu, kuomet visi įpratę susėsti prie stalo... O jei tai, ko aš užsimanau, šeimai neįsiūlysi? Jei vyras klasikinės virtuvės mėgėjas ir jam visi tie gurmaniški lengvi užkandžiai yra nevalgomas daiktas gaminti tik sau? aišku galima, bet ir taip jau virtuvėj duobę išstovėsiu uups, ar tik neieškau čia aš sau pasiteisinimų, kodėl kažko nedaryti ar atsiras šioj temoj kas gyvas?
QUOTE(jolaxus @ 2010 03 24, 15:13)
Sveikos, lieknuolės (būsimos )
)Sveika
Su nauju požiūrį į maistą ir užkandžiavimus gyvenu dar tik truputi daugiau nei 2 mėnesius, tačiau pavyko atsikratyti beveik 5kg
Visos knygutėje aprašytos teorijos tikrai labai lengvai įsimenamos ir pokyčiai lengvai pasiekiami, svarbiausia nepamiršt savo tikslo Žinoma, per tuos porą mėnesių buvo mažų nuklydimų, tačiau tikrai puikiai galiu atsilaikyti jei tikrai įsiklausau į save (o svarbiausia - to nepamiršti ).Dėl maisto gaminimo. Išties meniu šeimoje nepakito, nes ką mėgau valgyti, tą ir dabar mėgstu, bet... nebevalgau iš didelės lėkštės, visada imu mažąją, porciją stipriai sumažinau, sulaikau save neįdėdama paskutinio šaukšto pasamonės taip prašomos porcijos, valgau laabai lėtai, po kiekvieno kasnio padėdama įrankius ant stalo ir lėtai kramtydama ir visada laukiu to signalo, kad jau soti, o tada maistą sukraunu atgal į puodą. Vizuoliai palyginau buvusias ir dabartines maisto porcijas, galiu drąsiai pasakyti, kad jos sumažėjo mažiausiai 3 kartus
O kai taip sumažėja porcijos, neprisiryju, neužkandžiauju ir tik pozityviai mąstau, svoris lengvai pasiduoda To paties linkiu ir Tau Tad palaikymas jei ką, yra , bet tikiuos pačios užsispyrimas bus didelis ir spyrių į sėdimąją neprireiks 
Sveikos, aš irgi jungiuosi prie jūsų
Buvau prieš porą mėnesių kaip ir pasiekus savo idealų svorį, ale tie seni įpročiai tokie gajūs Užtenka vienai dienai pasiduot apsirijimams ir nebegali sustot..
Na ką, viskas iš naujo, ir iki vasaros dar yra laiko, ir, kaip rašo, kol kūdikis išmoksta vaikščiot ne kartą krenta ir keliasi.. Na ką, kritau, keliuosi
Buvau prieš porą mėnesių kaip ir pasiekus savo idealų svorį, ale tie seni įpročiai tokie gajūs
Užtenka vienai dienai pasiduot apsirijimams ir nebegali sustot..Na ką, viskas iš naujo, ir iki vasaros dar yra laiko, ir, kaip rašo, kol kūdikis išmoksta vaikščiot ne kartą krenta ir keliasi.. Na ką, kritau, keliuosi
sveikos,mano lieknejimo pradzia irgi si nuooostabi knygele ...na dar darbas pasikeite is sedimo i hyper aktyvu ir rezultatas -21kg!Turiu keist visus rubus ,nes vaiksciociau kaip su mamos 
...na dar darbas pasikeite is sedimo i hyper aktyvu ir rezultatas -21kg!Turiu keist visus rubus ,nes vaiksciociau kaip su mamos
o, kiek entuziasčių užderėjo tai kibkim į darbą mielosios
o liudnute** tai apskritai su savo pasiekimais čia mums gerą spyrį davė
tai kibkim į darbą mielosios o liudnute** tai apskritai su savo pasiekimais čia mums gerą spyrį davė
Sveikos Mc'Kenos gerbejos.Tyloka temoj,tai manau reiketu ja truputeli pagyvint.Turiu pasiulima-manau kad galima ideti pvz.;savo ''isauktu drabuzeliu nuotraukas ,na man asmeniskai tokie pokyciai zmoniu visada nuteikdavo uzdeganciai 
,na man asmeniskai tokie pokyciai zmoniu visada nuteikdavo uzdeganciai
Oi, merginos...
Neturiu laiko ir jėgų skaityti visą temą. Bet kaip Jūs kankinatės...
Mano istorija kilometrinė ir perskaitytas literatūros sąrašas panašaus ilgio (bent jau lapais sudėjus - tai tikrai). Bandysiu glaustai:
Paul McKenna (skaičiau knygą angliškai ir klausiau kompaktą angliškai) esmė yra PAMIRŠTI VISAS KALORIJAS SKAIČIUOJANČIAS ir visas MAISTĄ RIBOJANČIAS dietas! Nemanykite, kad labai jau noriu būti teisesnė, bet - jo metodo esmė yra: pamilti savo kūną (nes kol nemyli savo organizmo, kol jis tau negražus ir kol juo nepasitiki, jis nesielgia taip, kaip norėtum, t.y. funcionuoja netinkamai, augindamas svorį), pajusti visišką ramybę (kompakte (sunku įsiminti, nes jis hipnotizuojantis) kalbama ne tik apie mitybą; pagrindinės mintys yra: tu esi pasitikintis savimi, tau patinka tavo kūnas; matyk save tave mylinčio žmogaus akimis ir pamilk savyje visa tai, ką myli jis; valgyk MĖGAUDAMASIS kiekvienu kąsniu - t.y. valgyk ne dėl to, kad maistas po akimis ar gražiai atrodo, o todėl, kad tu jo nori, esi "švelniai alkanas" - t.y. ne peralkęs, ir ne prisikimšęs, o jau pradedi jausti alkį - nustok valgyti, kai sekantis kasnis tampa mažiau skanus negu ankstesnis, nesvarbu, kiek liko lėkštėje; išsirašyk iš "tuščios lėkštės klubo", t.y. tyčia palikinėk bent gabaliuką lėkštėje, kol išmoksi palikinėti tiek maisto, kiek jo nebereikia organizmui); pradėk mėgti sportą / judėjimą, tačiau jis teigia, jog moteris turi nueiti apie 5000-6000 žingsnių per dieną ir viršsvorio turinčios dažniausiai nueina 1500-2000čiais per mažai, todėl sporto pradžia - per dieną nueiti 2000 žingsnių daugiau negu įprastai - ir sportas yra bet koks judėjimas, kurio metu širdis plaka greičiau nei įprastai; žingsniamatis turėtų kainuoti ne daugiau negu kokius 20Lt (ketinu nusipirkti, bet dar negavau; angliškoje knygoje rašoma, kad jis kainuoja, atrodo, 2 svarus sterlingų), bet pasiskaičiuokite kokį vieną nuėjimą iki artimiausios parduotuvės - pirmyn atgal ir bus apie 2000 žingsnių, o paskui jau orientuositės atstumuose. Nežinau, ar yra išleista jo knyga lietuviškai (Paul McKenna "I Can Make You Thin", kuri yra originali su kompaktu).
Dar panašūs dietiniai / savijautos / sportiniai ir t.t. dalykai iš mano graudžios 10 metų nuolatinių dietų, kai jaučiausi stora / nuolat alkana / nuolat besilaikanti dietų / pavydinti lieknoms ir ryjančioms / kalta dėl savo svorio ir kiekvieno suvalgyto kąsnio / išklausanti šeimos narių tiesioginius ir netiesioginius pasiūlymus / priekaištus dėl mano svorio / pastebinti, kad nuo kiekvienos dietos tik stambėju, o visa spauda / pažįstami / gydytojai klykte klykia, kad dietos veiksmingos. Iš pradžių turėjau 3-5 kg viršsvorio (esu 160cm ir sverdavau 63-65kg), kol besilaikydama dietų pasiekiau 83kg, o nėštumo metu ir po maitinimo visus 102kg, kurie geriausiu atveju pakrisdavo, bet sugrįždavo atgal, ir didėdavo (!) jau ir tada, jei nebesilaikydavau dietų, t.y., iš pradžių laikiausi dietų tam, kad numesčiau svorio, o vėliau turėjau jaustis amžinai alkana ir kokius 4 metus nevalgiau bulvių, nes kitaip kasdien augo svoris (po kokius 0,5kg)! Tai įvyko dėl nuolatinių dietų, kurių laikiausi 10 metų. Iš pradžių dietų laikytis galėjau kokį mėnesį be problemų, vėliau laikotarpis mažėjo ir galiausiai neištverdavau jau nei pusės dienos. Paskui paskaičiau, kad kuo daugiau žmogus turi valios, tuo stipriau organizmas kovoja už išlikimą, nes išmokti nebevalgyti yra neįmanoma, o kiekvieną dietą organizmas interpretuoja kaip artėjantį badmetį, todėl sumažinus kalorijas jis ne eikvoja susikaupusius riebalus, o iš suvartojamų kalorijų dalį paverčia riebalais. Statistika teigia, jog tik 10 procentų dietų yra veiksmingos. Spėkite, kodėl? Dar statistika teigia, kad 11 procentų turinčių viršsvorio žmonių valgo daug arba labai daug, apie 34 procentus valgo normaliai, o 55 procentai valgo mažai arba labai mažai. Ką Jums tai sako? Man tiesiog kaip gryno oro gūsis pasirodė knygos, atsiradusios Lietuvoje prieš kokius 5 metus, kurios rašė apie tai, ką pastebėjau savo organizme - kad dietų nieku gyvu negalima laikytis - normalios organizmo funkcijos taip būna išmušamos iš pusiausvyros, ir patikėkite, reikės nerealiai didelio darbo, kad jas sustatytumėt į vietas. O toms, kam trukdo 1-2 ar kokie 3 kilogramai - merginos - susitaikykite su savimi, pamilkite savo kūną ir jis bus toks, kokio Jūs norėsite (čia jau pozityvaus mąstymo efektas, bet apie tai ne šioje temoje). O gal Jums patinka nuolat savęs ir savo kūno nekęsti?
- Rekomenduotinos knygos: Paul McKenna "I Can Make You Thin" - benros psichologinės ir emocinės būsenos atstatymui į normalią, kai nustoja atrodyti, kad blogiau aš atrodyti jau nebegaliu ir kai praeina depresija, kad netinka nei vienas drabužis ir kai praeina baimė valgyti prie kitų, kad jie negalvotų, kad šiai storulei jau tikrai ne valgyti reikėtų, kad praeitų nuolatinė įtampa ir savęs smerkimas (manau, ši knyga yra aukščiausio lygmens, nes tiesiog "perprogramuoji" savo mąstymą taip, kad visų pirma susitaikai su savimi, visų antra nustoji priauginėti svorį ir net jis pradeda kristi). Michael Montignac "Valgydami lieknėkite ir išlikite liekni!" - jei jau vis tiek norite laikytis dietos, ir jei tikrai turite viršsvorio (išsitirkite Maximose stovinčiais aparatais) - normaliausia knyga - pirmus tris mėnesius jausitės nuolat alkana ir dažnai pūs pilvą, tačiau pavalgiusi jausitės ne aptingusi, o galėsite kalnus nuversti ir po trijų mėnesių organizmas prisitaikys, pradės veikti idealiai - nekietės viduriai, nepūs pilvo, nevargins rėmuo. Allen Carr "Lengvas būdas sulieknėti" - nepritaikiau visko 100tu procentų, tačiau kelis dalykus prisitaikiau ir jie labai efektyvūs - man labiausiai patinka vaisių valgymas "ant tuščio skrandžio" - pusvalandį iki pusryčių - vėlgi, nekietėja viduriai, neauga svoris, ką bevalgytumėt vėliau dienos metu, nevagina rėmuo.
Na, paračiau absoliutų kratinį minčių, tikiuosi, kad ką nors atsirinksite, bet nuoširdžiai Jūsų prašau - nekankinkite savęs kalorijas skaičiuojančiomis / maisto kiekį ribojančiomis dietomis. Ar žinote, kad moteriai laikantis dietos ne tik kad organizmas ima kaupti riebalus - ima augti riebalinės ląstelės (daugiausia pilvo srityje), kurių niekaip nebus įmanoma vėliau atsikratyti - jos tik susitrauks (dietų metu) arba išsipūs (nustojus dietintis) - bet niekada nebesumažės. Šio niuanso vyrų organizme nėra - jis yra tik moterims, kad pilvo oda galėtų išsitempti nėštumo metu.
Aš netgi nerealiai sportavau ir dietų laikiausi vienu metu - pvz., gal tris mėnesius ėjau į porto klubą kasdien (eiti reikėjo į kalniuką, gaudavosi apšilimas), mindavau dviratį kuo sunkesne pavara pusę valandos, paskui dirbdavau treniruoklių salėje apie valandą, nuolat didindama svarmenis (tada dar nežinojau, kaip svarbu nuolat konsultuotis su treneriu ir kad treneris turi būti vos ne medikas - itin kvalifikuotas), paskui vėl pusvalandį dviratis, tada šaltas dušas - po jo būdavau itin energinga - per dieną tesuvalgydavau dvi dideles morkas ir vieną žuvies konservą iš 200kcal. Rezutatas? - Per tuos tris mėnesius numečiau tik 5kg; kojų per kelius dėl raumenų nebesuglausdavau maždaug per 5cm, rankų per raumenis negalėjau prispausti prie šonų irgi per kelis cm. Paskui nebeužteko laiko, klubą mečiau (tačiau spėjau susigadinti imunitetą, kuris neatsistatė iki šiol, nors jau praėjo kokie 7 metai; o mano pažįstama, lieknesnė iš prigimties, po labai panašaus sporto-dietos varianto atsidūrė reanimacijoje ir buvo nuolat leidžiami vitaminai ir t.t.). Rezultatas? - Ant tų beveik plikų raumenų užaugo lašiniai, nes moters organizme 33 (gal 31 - nesu tikra dėl skaičiaus) procentą sudaro riebalai (vyrų organizme 11, 14 ar 17 procentų - tiksliai nežinau) - vadinasi, jei pas mane yra daaaug raumenų, kurie susilpnėjo, tačiau visiškai nesumažėjo, pas mane atitinkamai yra daaaug ir riebalų. Va dabar mano jau kelerių metų galvosūkis - kaip man susimažinti raumenų masę, kad sumažėtų ir riebalai? (Ok, nesvarbu. Šitą reikalą išspręsiu Paul McKenna pagalba, tik kad aš vis nerandu laiko pilnai atlikti šį darbą, nes bet koks savo kūno tobulinimas reikalauja labai didelio ir labai teisingo indėlio.) Ar suvokiate, kad raumenų auginimas sportuojant automatiškai augina ir riebalus (gal ne tuo pat metu, bet vėliau ramenų ir riebalų santykį sulygina)? M.Montignac teigia, kad ir sportas neturi būti pernelyg intensyvus, nes Amerikoje per pastaruosius 10-20 metų keliais procentais sumažėjo suvartojamas maisto kiekis ir padidėjo sportavimas, tačiau rezulatas - sustorėjusi Amerika.
Beje, tikiuosi, jau paskutinis mano minčių štrichas - ar žinote, kad nusiurbus riebalus jie nebeatauga ten, kur nusiurbti, bet atauga (nes turi atstatyti ta procentų santykį, kurį minėjau aukščiau) kitur, kur gyvenime nebūna - pvz., ant pečių? Ar vis dar norite juos nusiurbinėti?
Ir galutinis mano moralas: ne Jūs sukūrėte savo organizmo sistemą (ji evoliucijos metu kūrėsi gal milijoną metų), tai kaip Jūs tikitės, kad Jūsų kažkieno ant smūgio sukurta dieta suveiks geriau ir tinkamiau, negu per milijoną metų susistygavusi sistema, kuri tobulai moka viską pati - dirbti geriau negu kompiuteris - pati savarankiškai tuo pačiu metu dirbti milijoną darbų ir visus tinkamu skirtingu metu įjungti bei išjungti - kvėpuoti, judėti, kalbėti, matyti, klausyti, juoktis (veikia apie 300 raumenų), mąstyti, prisiminti, analizuoti, sisteminti, atnaujinti ląsteles, virškinti, varinėti kraują, pasisavinti medžiagas, deguonį ir t.t.
Jei kas turėsite kokių klausimų ar komentarų - maloniai prašome.
Dar kartą pabrėžiu, kad nesu jokios srities medikė ar pan., tiesiog gyvenimas prispyrė (viršsvoris) domėtis - skaityti, stebėti savo kūną ir t.t. Todėl tai, ką parašiau yra mano pačios pastebėjimai, patirtis ir per savo prizmę susisteminta medžiaga. (Dėl riebalų / raumenų ir kitų organizmo dalių santykio reikėtų pasiskaityti išsamiau, nes procentai gali būti ne visiškai tikslūs; kiti dalykai turėtų visi atitikti autorius ir mano patirtį).
Papildyta:
Ir dar: esmė yra nustoti save engti dėl kiekvieno suvalgyto kąsnio, nes svoris auga būtent tada, kai kaltini save, jog prisivalgei, ar draudi sau valgyti - kadangi taip sukeli savo organizmui nerealų stresą.
Kai draudi sau valgyti konkretų produktą, tai galbūt vietoj vieno jo kąsnelio prisivalgai kalną kitokio maisto - ir organizmas, kuris pats žino, kokio elemento / vitamino ar kitos maistinės medžiagos jam trūksta, negauna to, ko jam reikia, o tada išsibalansuoja visa sistema.
P.McKenna rašo, kad trejų metų vaikams mėnesį buvo leista valgyti maistą nuo "švediško stalo", ant kurio buvo pridėta visokių įmanomų produktų, įskaitant ir saldumynų. Kiekvienas vaikas valgė skirtingai, tačiau susumavus kiekvieno atskirai valgytą maistą, paaiškėjo, jog kiekvienas suvalgė optimalią porciją organizmui reikalingų medžiagų. Taigi Jūsų organizmas geriausiai žino, ko jam reikia
Neturiu laiko ir jėgų skaityti visą temą. Bet kaip Jūs kankinatės...
Mano istorija kilometrinė ir perskaitytas literatūros sąrašas panašaus ilgio (bent jau lapais sudėjus - tai tikrai). Bandysiu glaustai:
Paul McKenna (skaičiau knygą angliškai ir klausiau kompaktą angliškai) esmė yra PAMIRŠTI VISAS KALORIJAS SKAIČIUOJANČIAS ir visas MAISTĄ RIBOJANČIAS dietas! Nemanykite, kad labai jau noriu būti teisesnė, bet - jo metodo esmė yra: pamilti savo kūną (nes kol nemyli savo organizmo, kol jis tau negražus ir kol juo nepasitiki, jis nesielgia taip, kaip norėtum, t.y. funcionuoja netinkamai, augindamas svorį), pajusti visišką ramybę (kompakte (sunku įsiminti, nes jis hipnotizuojantis) kalbama ne tik apie mitybą; pagrindinės mintys yra: tu esi pasitikintis savimi, tau patinka tavo kūnas; matyk save tave mylinčio žmogaus akimis ir pamilk savyje visa tai, ką myli jis; valgyk MĖGAUDAMASIS kiekvienu kąsniu - t.y. valgyk ne dėl to, kad maistas po akimis ar gražiai atrodo, o todėl, kad tu jo nori, esi "švelniai alkanas" - t.y. ne peralkęs, ir ne prisikimšęs, o jau pradedi jausti alkį - nustok valgyti, kai sekantis kasnis tampa mažiau skanus negu ankstesnis, nesvarbu, kiek liko lėkštėje; išsirašyk iš "tuščios lėkštės klubo", t.y. tyčia palikinėk bent gabaliuką lėkštėje, kol išmoksi palikinėti tiek maisto, kiek jo nebereikia organizmui); pradėk mėgti sportą / judėjimą, tačiau jis teigia, jog moteris turi nueiti apie 5000-6000 žingsnių per dieną ir viršsvorio turinčios dažniausiai nueina 1500-2000čiais per mažai, todėl sporto pradžia - per dieną nueiti 2000 žingsnių daugiau negu įprastai - ir sportas yra bet koks judėjimas, kurio metu širdis plaka greičiau nei įprastai; žingsniamatis turėtų kainuoti ne daugiau negu kokius 20Lt (ketinu nusipirkti, bet dar negavau; angliškoje knygoje rašoma, kad jis kainuoja, atrodo, 2 svarus sterlingų), bet pasiskaičiuokite kokį vieną nuėjimą iki artimiausios parduotuvės - pirmyn atgal ir bus apie 2000 žingsnių, o paskui jau orientuositės atstumuose. Nežinau, ar yra išleista jo knyga lietuviškai (Paul McKenna "I Can Make You Thin", kuri yra originali su kompaktu).
Dar panašūs dietiniai / savijautos / sportiniai ir t.t. dalykai iš mano graudžios 10 metų nuolatinių dietų, kai jaučiausi stora / nuolat alkana / nuolat besilaikanti dietų / pavydinti lieknoms ir ryjančioms / kalta dėl savo svorio ir kiekvieno suvalgyto kąsnio / išklausanti šeimos narių tiesioginius ir netiesioginius pasiūlymus / priekaištus dėl mano svorio / pastebinti, kad nuo kiekvienos dietos tik stambėju, o visa spauda / pažįstami / gydytojai klykte klykia, kad dietos veiksmingos. Iš pradžių turėjau 3-5 kg viršsvorio (esu 160cm ir sverdavau 63-65kg), kol besilaikydama dietų pasiekiau 83kg, o nėštumo metu ir po maitinimo visus 102kg, kurie geriausiu atveju pakrisdavo, bet sugrįždavo atgal, ir didėdavo (!) jau ir tada, jei nebesilaikydavau dietų, t.y., iš pradžių laikiausi dietų tam, kad numesčiau svorio, o vėliau turėjau jaustis amžinai alkana ir kokius 4 metus nevalgiau bulvių, nes kitaip kasdien augo svoris (po kokius 0,5kg)! Tai įvyko dėl nuolatinių dietų, kurių laikiausi 10 metų. Iš pradžių dietų laikytis galėjau kokį mėnesį be problemų, vėliau laikotarpis mažėjo ir galiausiai neištverdavau jau nei pusės dienos. Paskui paskaičiau, kad kuo daugiau žmogus turi valios, tuo stipriau organizmas kovoja už išlikimą, nes išmokti nebevalgyti yra neįmanoma, o kiekvieną dietą organizmas interpretuoja kaip artėjantį badmetį, todėl sumažinus kalorijas jis ne eikvoja susikaupusius riebalus, o iš suvartojamų kalorijų dalį paverčia riebalais. Statistika teigia, jog tik 10 procentų dietų yra veiksmingos. Spėkite, kodėl? Dar statistika teigia, kad 11 procentų turinčių viršsvorio žmonių valgo daug arba labai daug, apie 34 procentus valgo normaliai, o 55 procentai valgo mažai arba labai mažai. Ką Jums tai sako? Man tiesiog kaip gryno oro gūsis pasirodė knygos, atsiradusios Lietuvoje prieš kokius 5 metus, kurios rašė apie tai, ką pastebėjau savo organizme - kad dietų nieku gyvu negalima laikytis - normalios organizmo funkcijos taip būna išmušamos iš pusiausvyros, ir patikėkite, reikės nerealiai didelio darbo, kad jas sustatytumėt į vietas. O toms, kam trukdo 1-2 ar kokie 3 kilogramai - merginos - susitaikykite su savimi, pamilkite savo kūną ir jis bus toks, kokio Jūs norėsite (čia jau pozityvaus mąstymo efektas, bet apie tai ne šioje temoje). O gal Jums patinka nuolat savęs ir savo kūno nekęsti?
- Rekomenduotinos knygos: Paul McKenna "I Can Make You Thin" - benros psichologinės ir emocinės būsenos atstatymui į normalią, kai nustoja atrodyti, kad blogiau aš atrodyti jau nebegaliu ir kai praeina depresija, kad netinka nei vienas drabužis ir kai praeina baimė valgyti prie kitų, kad jie negalvotų, kad šiai storulei jau tikrai ne valgyti reikėtų, kad praeitų nuolatinė įtampa ir savęs smerkimas (manau, ši knyga yra aukščiausio lygmens, nes tiesiog "perprogramuoji" savo mąstymą taip, kad visų pirma susitaikai su savimi, visų antra nustoji priauginėti svorį ir net jis pradeda kristi). Michael Montignac "Valgydami lieknėkite ir išlikite liekni!" - jei jau vis tiek norite laikytis dietos, ir jei tikrai turite viršsvorio (išsitirkite Maximose stovinčiais aparatais) - normaliausia knyga - pirmus tris mėnesius jausitės nuolat alkana ir dažnai pūs pilvą, tačiau pavalgiusi jausitės ne aptingusi, o galėsite kalnus nuversti ir po trijų mėnesių organizmas prisitaikys, pradės veikti idealiai - nekietės viduriai, nepūs pilvo, nevargins rėmuo. Allen Carr "Lengvas būdas sulieknėti" - nepritaikiau visko 100tu procentų, tačiau kelis dalykus prisitaikiau ir jie labai efektyvūs - man labiausiai patinka vaisių valgymas "ant tuščio skrandžio" - pusvalandį iki pusryčių - vėlgi, nekietėja viduriai, neauga svoris, ką bevalgytumėt vėliau dienos metu, nevagina rėmuo.
Na, paračiau absoliutų kratinį minčių, tikiuosi, kad ką nors atsirinksite, bet nuoširdžiai Jūsų prašau - nekankinkite savęs kalorijas skaičiuojančiomis / maisto kiekį ribojančiomis dietomis. Ar žinote, kad moteriai laikantis dietos ne tik kad organizmas ima kaupti riebalus - ima augti riebalinės ląstelės (daugiausia pilvo srityje), kurių niekaip nebus įmanoma vėliau atsikratyti - jos tik susitrauks (dietų metu) arba išsipūs (nustojus dietintis) - bet niekada nebesumažės. Šio niuanso vyrų organizme nėra - jis yra tik moterims, kad pilvo oda galėtų išsitempti nėštumo metu.
Aš netgi nerealiai sportavau ir dietų laikiausi vienu metu - pvz., gal tris mėnesius ėjau į porto klubą kasdien (eiti reikėjo į kalniuką, gaudavosi apšilimas), mindavau dviratį kuo sunkesne pavara pusę valandos, paskui dirbdavau treniruoklių salėje apie valandą, nuolat didindama svarmenis (tada dar nežinojau, kaip svarbu nuolat konsultuotis su treneriu ir kad treneris turi būti vos ne medikas - itin kvalifikuotas), paskui vėl pusvalandį dviratis, tada šaltas dušas - po jo būdavau itin energinga - per dieną tesuvalgydavau dvi dideles morkas ir vieną žuvies konservą iš 200kcal. Rezutatas? - Per tuos tris mėnesius numečiau tik 5kg; kojų per kelius dėl raumenų nebesuglausdavau maždaug per 5cm, rankų per raumenis negalėjau prispausti prie šonų irgi per kelis cm. Paskui nebeužteko laiko, klubą mečiau (tačiau spėjau susigadinti imunitetą, kuris neatsistatė iki šiol, nors jau praėjo kokie 7 metai; o mano pažįstama, lieknesnė iš prigimties, po labai panašaus sporto-dietos varianto atsidūrė reanimacijoje ir buvo nuolat leidžiami vitaminai ir t.t.). Rezultatas? - Ant tų beveik plikų raumenų užaugo lašiniai, nes moters organizme 33 (gal 31 - nesu tikra dėl skaičiaus) procentą sudaro riebalai (vyrų organizme 11, 14 ar 17 procentų - tiksliai nežinau) - vadinasi, jei pas mane yra daaaug raumenų, kurie susilpnėjo, tačiau visiškai nesumažėjo, pas mane atitinkamai yra daaaug ir riebalų. Va dabar mano jau kelerių metų galvosūkis - kaip man susimažinti raumenų masę, kad sumažėtų ir riebalai? (Ok, nesvarbu. Šitą reikalą išspręsiu Paul McKenna pagalba, tik kad aš vis nerandu laiko pilnai atlikti šį darbą, nes bet koks savo kūno tobulinimas reikalauja labai didelio ir labai teisingo indėlio.) Ar suvokiate, kad raumenų auginimas sportuojant automatiškai augina ir riebalus (gal ne tuo pat metu, bet vėliau ramenų ir riebalų santykį sulygina)? M.Montignac teigia, kad ir sportas neturi būti pernelyg intensyvus, nes Amerikoje per pastaruosius 10-20 metų keliais procentais sumažėjo suvartojamas maisto kiekis ir padidėjo sportavimas, tačiau rezulatas - sustorėjusi Amerika.
Beje, tikiuosi, jau paskutinis mano minčių štrichas - ar žinote, kad nusiurbus riebalus jie nebeatauga ten, kur nusiurbti, bet atauga (nes turi atstatyti ta procentų santykį, kurį minėjau aukščiau) kitur, kur gyvenime nebūna - pvz., ant pečių? Ar vis dar norite juos nusiurbinėti?
Ir galutinis mano moralas: ne Jūs sukūrėte savo organizmo sistemą (ji evoliucijos metu kūrėsi gal milijoną metų), tai kaip Jūs tikitės, kad Jūsų kažkieno ant smūgio sukurta dieta suveiks geriau ir tinkamiau, negu per milijoną metų susistygavusi sistema, kuri tobulai moka viską pati - dirbti geriau negu kompiuteris - pati savarankiškai tuo pačiu metu dirbti milijoną darbų ir visus tinkamu skirtingu metu įjungti bei išjungti - kvėpuoti, judėti, kalbėti, matyti, klausyti, juoktis (veikia apie 300 raumenų), mąstyti, prisiminti, analizuoti, sisteminti, atnaujinti ląsteles, virškinti, varinėti kraują, pasisavinti medžiagas, deguonį ir t.t.
Jei kas turėsite kokių klausimų ar komentarų - maloniai prašome.
Dar kartą pabrėžiu, kad nesu jokios srities medikė ar pan., tiesiog gyvenimas prispyrė (viršsvoris) domėtis - skaityti, stebėti savo kūną ir t.t. Todėl tai, ką parašiau yra mano pačios pastebėjimai, patirtis ir per savo prizmę susisteminta medžiaga. (Dėl riebalų / raumenų ir kitų organizmo dalių santykio reikėtų pasiskaityti išsamiau, nes procentai gali būti ne visiškai tikslūs; kiti dalykai turėtų visi atitikti autorius ir mano patirtį).
Papildyta:
Ir dar: esmė yra nustoti save engti dėl kiekvieno suvalgyto kąsnio, nes svoris auga būtent tada, kai kaltini save, jog prisivalgei, ar draudi sau valgyti - kadangi taip sukeli savo organizmui nerealų stresą.
Kai draudi sau valgyti konkretų produktą, tai galbūt vietoj vieno jo kąsnelio prisivalgai kalną kitokio maisto - ir organizmas, kuris pats žino, kokio elemento / vitamino ar kitos maistinės medžiagos jam trūksta, negauna to, ko jam reikia, o tada išsibalansuoja visa sistema.
P.McKenna rašo, kad trejų metų vaikams mėnesį buvo leista valgyti maistą nuo "švediško stalo", ant kurio buvo pridėta visokių įmanomų produktų, įskaitant ir saldumynų. Kiekvienas vaikas valgė skirtingai, tačiau susumavus kiekvieno atskirai valgytą maistą, paaiškėjo, jog kiekvienas suvalgė optimalią porciją organizmui reikalingų medžiagų. Taigi Jūsų organizmas geriausiai žino, ko jam reikia
sveikos, labai noreciau paskaityti knygute, bet niekur nerandu kur isigyti 
kazkas minejo kad turi konspektus, gal galetumete man permesti i el pasta? baltanosis@yahoo.com
buciau labai dekinga
kazkas minejo kad turi konspektus, gal galetumete man permesti i el pasta? baltanosis@yahoo.combuciau labai dekinga
