aš savaitė prieš skrydį jau nemiegočiau nevalgyčiau ir galvočiau kur čia pasislėpt kad niekas nepastebėtu kad manęs trūksta 
nu va to kilimo ir nusileidimo turbūt labiausiai bijau 
nu bet per save neperlipu ir viskas 
jau nekalbu jei su vaikų reikėtu 
sakiau nebent mane prigirdytu kas nors migdomuju ir nubusčiau jau po visko 
nes man vien nuo minties bloga pasidaro , o jei vakare apie tai pagalvoju tai net ant kito šono apsiverčiu čia matyt kažkokia jau patologiją man
aš savaitė prieš skrydį jau nemiegočiau nevalgyčiau ir galvočiau kur čia pasislėpt kad niekas nepastebėtu kad manęs trūksta nu va to kilimo ir nusileidimo turbūt labiausiai bijau nu bet per save neperlipu ir viskas jau nekalbu jei su vaikų reikėtu sakiau nebent mane prigirdytu kas nors migdomuju ir nubusčiau jau po visko nes man vien nuo minties bloga pasidaro , o jei vakare apie tai pagalvoju tai net ant kito šono apsiverčiu čia matyt kažkokia jau patologiją man 
žinokite tikrai nėra taip baisu.Yra kažkoks keistas jausmas kylant ir leidžiantis,bet tikrai nėra baisu.
ryžkitės ir tikrai visą tą baimę prisiminsite sušypsena,visą tai užgož nuostabių kelionių prisiminimai 
žinokite tikrai nėra taip baisu.Yra kažkoks keistas jausmas kylant ir leidžiantis,bet tikrai nėra baisu. ryžkitės ir tikrai visą tą baimę prisiminsite sušypsena,visą tai užgož nuostabių kelionių prisiminimai 
Dabar juokinga tai prisiminti. Žinoma, negaliu pasakyti, kad man labai patiko ir su džiaugsmu skrisčiau dar. Skrisčiau jei prirektų, bet pamilti savo baimės tikrai nepavyks.
prašau nesijuokt ir nesityčiot tik 
tik toks jausmas kaip panėrus ar besimaudant po dušu 
ausys truputį užkrito.Bet tai baika patikėkite tuoj pat atkrinta Ir tikrai nedusina. 
Tikrai nėra baisu gal tik kažkokia įtampa nes tai visdėlto arčiau Dievo kaip sakoma
sakiau vyrui duodat man narkoze ir vežkit kur norit nes turbūt savo noru aš į lėktuvą įlipt negalėsiu alpsiu aš ten eidama apsivemsiu, apsividuriosiu, apsiputosiu ,prarasiu sąmone ir viska ką tik galima prarast ir amba iškart pas Dievulį tik kitais keliukais o gal ta baime galima išgydyt tik kelionėm su lėktuvu a? bet pirmiausia gerai butu iki jo bent jau paeit
sakiau vyrui duodat man narkoze ir vežkit kur norit nes turbūt savo noru aš į lėktuvą įlipt negalėsiu alpsiu aš ten eidama apsivemsiu, apsividuriosiu, apsiputosiu ,prarasiu sąmone ir viska ką tik galima prarast ir amba iškart pas Dievulį tik kitais keliukais o gal ta baime galima išgydyt tik kelionėm su lėktuvu a? bet pirmiausia gerai butu iki jo bent jau paeit Sėkmės jums 
jei pabandytumėt bent su daline narkoze gal visai ir patiktų 
Labai bijau lėktuvų ir taip pavydžių toms, kurios jau žinote ką reiškia skristi... Liepos 5 dieną išskrendu atostogų visai vasarai pas savo brolį. Beje skrendu viena su abiem vaikais (sūnui-5m ir dukrytei-9mėn).Labai bijau, tik žinau kad tą baimę turiu laikyti savyje, nes kaip tada jausis vyresnėlis, jei mama verkšlens Bet žinot, gal pagalvosit kad esu visiškai kvaila ar beviltiška bet... labiausiai bijau kad tik įlipčiau į tą lėktuvą Nesijuokit, aš net neįsivaizduoju kaip ten viskas atrodo, todėl prisižiūrėjus visokių filmukų kaip "Vienas namuose", bijau tokios paties baigties Ar taip galėtų būti kad žmogus įliptų ne į tą lėktuvą???? Nes kaip ir kitos galimybės sugrįžt nebebūtų
Nebijojau praeit pypsincius vartus,nebijau sest i lektuva,bet jau kai pradeda rodyti instruktaza..apima panika o paskui kai reik prisisegt ir pasiruost skrydziui,mama..ku ku... 
Ir silpna ir bloga ir visa kita... Ne,apsivemt ar apalpt nebijau,bet siaubingai bijau,kad lektuvas nukris Prisiziurejau discovery ir kitokiu filmu apie lektuvu katastrofas,tai dreba man kalenkos kiekviena syki ...mintis tik viena-kad tik greiciau nuskrist ir islipt von is ten.. na ,aisku ir nuo likimo prilauso ir nuo daug kitu aplinkybiu,bet va tokia baisinga mintis mane uzklupus buvo 
