manau, kad kasdien atsikeliam vis kita nuotaika, kitaip pastatom koja is lovos, atsigeriam kitokios arbatos arba tos pacios, bet kitaip - gal leciau, gal greiciau. bet kitaip. dukart i ta pacia upe neibrisi, tai taip ir su tuo 'niekados' - kadangi nuolatos kas sekunde mumyse kazkas kinta, as taip isivaizduoju, kinta ir supratimas apie dalykus, zmones, ivykius, vaizdus ir t.t..... o juolab su metais zmogus daraisi vis labiau tolerantiskesnis ir ne toks kategoriskas. ir tokiu 'niekados' vis mazeja ir atsiranda 'o gal...', 'kas zino...', 'pagyvensim-pamatysim...'. as pati anksciau daznai kategoriskai pasakydavau 'niekad'. pvz., sakiau, vienmeciai - kazkokie nenormalus, niekad tokio vyro neturesiu. o mano vyras - vos puse metu uz mane vyresnis
. vaikystej juokiausi is tu, kurie nesioja 'pantalončikus' ir skakiau, fe, niekados, o va, vyras nešioja ir faina
... dabar stengiuosi vengti to 'niekados'
...
):"niekada tau neatleisiu". Ir visada atleidžiu 
)))
man panašiai buwo su mano vaikinu 
o va dabar mes 1,5 metų gyvenam drauge 
