QUOTE(Bytaute @ 2008 03 17, 19:23)
Pritariu Lotai visu 100%
Visu pirma, 1999 m. Lietuvoje seseline ekonomika sudare ne maziau 40%. Taigi, statistinis vidutinis atlyginimas buvo kur kas didesnis nei deklaruojama.
Siai dienai, kadangi uzsiimu brokeriavimu kreditu srityje, galiu pasakyti viena: zmones nustojo pirkti NT tam, kad islostu. T.y. nustojo juo tiketi. BET kam reikalingas bustas, tas ji perka... Kaip jau minejau ankstesniuose forumuose - jei jau darome issamia NT kainu palyginimo analize su V. Europa ir kt. salimis, tai butina tureti galvoje, kad gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, dar kokius 2-3 kartus mazesnis nei auksciau paminetose salyse...
Gerb. Bytaute antot jusu iseitu, kad zmones realiai uzdirbo daugiau 1999 m., nei 2007 m.

Del seselines ekonomikos, prasome neklaidinti zmoniu:
Seseline ekonomika skaiciuojama procentais nuo BVP ir 1999 m. sudare 22 proc., o ne 40 proc., kaip kad jus teigiate, o 2007 metais sudare 18,5 proc., paieskokite google ir rasite, jei nerasite idesiu nuoroda (duomenys pateikti pagal LLRI statistika). Pasikeitimai tikrai nera zymus ir esmines itakos nedaro.
Kitas dalykas. Saunu, kad brokeriaujate, bet nereikia teigti, kad zmones nustojo pirkti NT tam kad islostu... Mes pirkom NT 2001 m., tai buvo musu seimos pirmoji paskola ir tikslas nebuvo islosti, o tikslas buvo tureti savo buta, tuomet paskola gavome 10ciai metu, turejome 30 proc. susitaupe savu pinigu ir zinojom, kad jei bus riesta su palukanomis, tokia suma galesime pasiskolinti is giminiu ir taip grazinti paskola. Jei butu dabar tokios pat salygos, tokiu kainu ko gero nebutu.
Dabar jus pati pagalvokite, kodel Lietuvoje gyvenamo ploto vienam gyventojui tenka maziau, nei yra Europos vidurkis? Turbut todel, kad bankai paskolu neduoda 100 metu

Viskas susiveda i zmoniu galimybes, turbut matete Stokholmo ir Vilniaus analogisku butu kainu palyginima, esme tame, kad zmones ten statistiskai uzdirba 5-6 kartus daugiau nei Lietuvoje, o kainos tik siek tiek didesnes. Jei butu galimybes, gyventume dar geriau uz vakariecius. Lygiai tas pats yra ir su naujais automobiliais, statistika yra statistika, taciau ne visi gali Lietuvoje su tokiomis algomis vazineti naujais auto, stai todel ir atsiliekame.
Kaip paskolu brokere turetumete zinoti, kas nusako tikraja NT verte. Jei nepamenate, leiskite jums priminti:
Beveik visame civilizuotame pasaulyje NT kaina beveik lygi "auksinei NT turto taisyklei" - NT kaina lygi jo 10-12 metu nuomos kainai. Tai gi, jei buta ar kitoki NT galima issinuomoti pvz. uz 1000 Lt/men - jo verte yra 1000x12x12=144000 Lt.
Grubiai tariant butas kuri nuomojates uz 1000Lt/men - vertas 144 000Lt.
Buta, kuri nusipirkome 2001 m., galima buvo isnuomoti maksimum uz 400-500 LT, dabar skaiciuojam pagal sia taisykle: 450x12x12=64800. mes mokejom 16000 USD arba apie 64000 Lt, vadinasi mes isigijom nepervertinta NT ir sumokejom realia NT kaina. Gal as cia dabar neskaiciuosiu, kokia reali ''kartonines dezutes'' uz 500 000 LT verte siai dienai.
Zmones neperka siai dienai NT ne todel, kad noris islosti ar pralosti. Pagrindines priezastys, mano nuomone, yra tokios:
1. infliacijos baime virs 10 proc., (beje 1999 m., infliacija sieke 2,4 proc., o veliau netgi keleta metu turejom defliacija)
2. neiperkamas bustas, t.y. absurdiska jo verte, lyginant su atlyginimais
3. kylancios palukanos
4. sugrieztintos busto paskolu isdavimo salygos
5. Silpni zmoniu ateities lukesciai