Adaptacija darželyje

Dėl pratinimo tai norėčiau pasakyti kad geriau stengtis nedaryti pertraukų, nes kai mes pradėjom eiti į daržą ir lyg ir pripratom, po ligos vėl buvo iš naujo stresas. Ir dar manau jeigu yra galimybė tegul į darželį veda tėtis, nes jis tvirtesnis ir vaikas nejaučia mamos nerimo, o tada ir jis pats jaučiasi tvirčiau, bent jau mums tai pasiteisino. Kiek su aukletoja kalbejau tai sako dažniausiai per 3-4 savaites vaikiukai apsipranta ir kuo mažesni tuo greičiau, nors aišku nuo vaikiuko priklauso, mūsų apie 3 sav. nelabai norėjo į darželį, o dabar jau 9 mėnesiai nebenori namo eiti iš jo

Įsivaizduojat, mamos... ,
Dukrytei sukilo nuo streso aukšta temperatūra (38,5), vakar iškviečiau gydytoją, nes jau trečia savaitė beveik nieko nevalgo, sulyso, nervų kamuoliukas, man jau stogas važiuoja... Šiandien nuvažiavom atlikti tyrimus... kraujo, šlapimo ir kardiologo konsultacijai, nes išgirdo širdies ūžesiuką, kurį įtaria dėl streso ... ir kardiologė ir terapiautė patarė vaiko nevesti į darželį bent iki rudens nsa vaiko tai tikrai gaila... pastoviai jai nėra jėgų... pastoviai nori pagulėti... į valandą kokius 3 kartus...
Esu labai pasimetusi ir nervai įtemti kaip stygos... ir dabar spausdinu ir žliumbiu ... o sėdžiu darbe... ai...

Ačiū už atsakymus...

Palme, laikykis
Man buvo lygiai tas pats su vyresniąja dukra, tada palaukėm metus ir nužygiavom su dainom... Ir viskas buvo gerai... Jeigu gali, tai tikrai dar palauk, dukrytė tavo maža, spės į daržą prisivaikščiot....
Palme, viskas bus gerai, pamatysi
p.s. Aš pati buvau "nedarželinis vaikas" dėl daugelio dalykų, apie kuriuos kitose temose rašiau; ir visada sakiau, kad nevesiu savo vaikų į darželį, jeigu jiems ten bus blogai...... Bet gyvenimas viską sustatė į vietas taip, kad vedu ir džiaugiuosi....

Grįžtant prie temos. (Teorinės žinios) Kad nenutiktų taip, kaip temos autorės vaikui, patariama likus 3-4 mėn. iki vaiko išleidimo į darželį, pradėti jį tam ruošti. Čia keletas žingsnių:
1) Pasakokite vaikui apie vaikų darželį, aiškinkite, kodėl vaikučiai ten vedami, kodėl jūs norite, kad jis ten eitų.
2) Kai einate pro vaikų darželį, linksmai priminkite vaikui, kaip jam pasisekė, kad greitai galės jį lankyti.
3) Smulkiai papasakokite vaikui apie vaikų darželio režimą: kas, kada ir kaip ten daroma. Kuo smulkiau ir aiškiau pasakosite, tuo ramiau ir tvirčiau jausis mažylis, pradėjęs lankyti darželį.
4) Pakalbėkite su vaiku ir apie sunkumus, kurie gali iškilti vaikų darželyje. Aptarkite į ką tokiu atveju reikia kreiptis pagalbos ir kaip tai daryti. Nesudarykite vaikui iliuzijos, kad viską, ko jis užsinorės, auklėtoja išpildys. Paaiškinkite jam, kad grupėje bus daug vaikų ir kartais jam teks palaukti savo eilės.
5) Susikurkite su mažyliu tam tikrą atsisveikinimo tradiciją, ženklus, kurie leis vaikučiui lengviau paleisti mamą ir nueiti į grupę.
6) adaptacija gali tęstis iki 6 mėn.
7) Vaikai puikiausiai jaučia, jei tėvai abejoja darželio lankymo tikslingumu. Bet kokias jūsų abejones sumanus mažylis išnaudos tam, kad pasiliktų namuose
8) Kuo daugiau santykių su vaikais ir suaugusiais mažyliui pavyks užmegzti darželyje, tuo greičiau jis ten adaptuosis. mokykite vaiką kreiptis pagalbos į kitus žmones, kai prireikia, vadinkite grupiokus vardais vaikui girdint. Kuo bus geresni jūsų santykiai su auklėtojomis, kitais tėveliais ir jų vaikais, tuo lengviau bus jūsų vaikui.
9) Venkite kritikuoti darželį ir jame dirbančius specialistus vaikui girdint. Ir niekada negąsdinkite vaiko darželiu!
10) Adaptacijos metu stenkitės emociškai palaikyti mažylį, dažniau jį apsikabinti, pabučiuoti.

Dar skaitant psichologų komentarus apie "nedarželinius" vaikus įstrigo vienas patarimas atkreipti dėmesį į stresą patyrusio, užsisklendusio savyje vaiko žaidimus namuose. Reikia tyliai pasiklausyti, stebėti mažylį: ką jis šnibžda savo mylimiausiam žaisliukui, ką žaidžia. Gal pratrūksta emocijom, keistai elgiasi. Reikia mėginti atsargiai paklausinėti apie darželį, arba geriau inscenizuoti žaidime (su lėlėmis, žvėreliais) tam tikras situacijas iš darželio gyvenimo. Jei buvo patirta trauma, geriau imtis viską sutvarkyti iškart, galbūt su specialistų pagalba, kol ji neperaugo į kompleksą.

Laikykis Palme laikykis Ir jei tik turi galimybe palaikyk pusmetuka dar namuciuose Tikrai vaikui per didelis stresas.
Negaliu taves paguosti kaip kitos mamytės, kad po kiek laiko vaikučiai apsipranta Kiekvienas vaikas yra asmenybė ir kiekvieno mažiaus pripratimo periodas skirtingas. Maniškis nuo rudens keliauja ir vis dar rytais ašarom apsipila Dabar ismoko manipuliuoti mano jausmais- mamyte, meile mano, aš tave taip myliu, o tu mane palieki... Nu patikėkit tai daug skaudžiau nei ašaros
O mums padeda trumpos pertraukėlės Ilgiausia vaikinas išbuvo namie dvi savaites- tai pirmas kelias dienas mama rūpėjo mažiau nei žaislai

Mes irgi jau lankom darželį, kažkur daugiau nei mėnesį (mums buvo 1.3 m.). Pirmus kartus kai nuvedžiau, tai puolė prie žaislų, manęs net nereikėjo. Vėliau, kai suprato kad palieku ilgesniam laikui ( dvi savaites ėjo po pusdienį), prasidėjo ašarytės, bet tik kol uždarau duris. Vėliau auklėtoja, labai faina moteriškė, sugeba jį nukalbinti, pralinksminti. Ir miega dabar mano mažius darže ir valgo. Lyg ir apsipratom. Tik va kad ligos pradėjo lįsti lauk, tai nelabai gerai.

na va, aš džiaugiausi džiaugiausi, kad maniškė veržiasi į darželį... Dabar sirgo 3 savaites, nuvedus po ligos pirma dieną paašarojo truputį, o šiandien jau klykiančią palikti teko Pietų miegui dar nepalikau, galvojau nuo rytdienos pradėt, bet dabar nebežinau

Džiaugiuosi, Palme, kad jūsų reikalai pasisuko į gerąją pusę. Mes panašų adaptacinį stresą išgyvenome prieš metus. Vaikas tris mėnesius verkė nuo ryto iki vakaro, nieko nevalgė ir pan. Visi kartojo, kad taip turi būti, kad pripras. Nei velnio. Jeigu nėra jokio pagerėjimo, problema jau ne vaike, o darželyje. Mūsų bliovimai liovėsi tą pačią dieną, kai pasikeitė grupės auklėtoja. Dabar negaliu sau atleisti, kad šitiek laiko kankinau vaiką.

Mano zuikis jau irgi prie darželio pratinasi... jau antra diena... Vakar lyg ir neblogai atsilaikė, valandelę vienas pabuvo, net nesuverkė , nu bet šiandien tai net nežinau , toks visas pasimetęs, nei žaislais domisi, nei prie vaikų eina, tik mane apsikabinęs sėdi, net graudu žiūrėti ex... taip gaila... o kai pagalvoju, kad palikti reikės...

Jus tai didelius vaikiukus į darželį leidžiat, o štai aš savo mažają ( 1 metukai ir 3 men) į lopšelį pradėjau leisti
Tai pirmą dieną labai smagiai liko ir kai po poros valandų atėjau pasimti, net dėmesio į mane nekreipė, antrą dieną jau buvo šiek tiek ašaryčių, o trečią tai išvis verkdama liko (o aš plyštančia širdimi į darbą ėjau ), pasirodo dantukai maniškei dygo, tai tada ir ligos užpuolė (2 sav. namuose prasėdėjom)... Praeitą savaitę vėl pradėjom eiti, tai manoji tik įsikibdavo man į kojas ir verkt O juk palikdavau tik porai valandų... Penktadienį tai jos ašarų mano širdelė neatlaikė, tai net nepalikau - nešiausi į darbą Šią savaitę jau nekaip kitaip su vyru nebeišlaviravom, tai mergaitę paliekam iki maždaug 16 val - ryte paverkia, o štai kai atėjau šiandien pasisimt tai apsidžiaugė mane pamačiusi, bet dar puolė paskui vaikus ratais lakstyt - ko gero po truputį priprasim... bet širdelę oi kaip skauda, juk ji visai mažytė dar

Sveikutes, mamytes

Noriu paklausti Jūsų patarimo. Mano sūnelis 4,5 metų nenori eiti į darželį, nors darželį lanko jau nuo 2 metų. Kiekvieną rytą graudžiai verkia ir sako, kad nenori į darželį, o vakare nenori eiti namo iš darželio Galvojau, gal skriaudžia darželyje, bet tikrai išsiaiškinau, kad ten tikrai jam gerai, be to ir pats nesiskundžia Ką daryti? Patarkite...