Adaptacija darželyje

#49
Pasidalinsiu ir aš savo išgyvenimais. Šią savaitę pradėjau vesti savo mažių į lopšelį. Jis pas mane toks draugoviškas, jam vis reikia žmonių, vaikų. Kai palikdavom kokiam vaikų kambary, tai paskui vos išsivesdavom. Tai ir galvojau, kad pripras lopšelyje be problemų. Pasirodo klydau...
Pirmą dieną kai nuvedėm, tai pradėjo verkti kai pamatė, kad išeinam. Atėjus pasiimti prieš pietų miegą mus pamatęs vėl susigraudino. Vakare aiškino. kad į darželį nenori.
Antrą dieną jau prikėlus sakė "ne dazeli, ne darzeli". Atėjus pradėjo taip graudžiai verkti, kad pačiai jau išeinant pradėjo ašaros riedėti.
Trečią dieną iš ryto namuose tas pats, darželyje jau neverkė, bet apsikabino prisiglaudė wub.gif ir nenorėjo paleisti. Palikom jį pietų miegui. Atėjus pasiimti viskas gerai. Vaikas valgo pats clap.gif (kai namuose reikėdavo su šaukštu paskui lakstyti), miegoti eina be problemų thumbup.gif .
Ketvirtadienį tik prikėlus vėl tas pats, o nuėjus į darželį tai nelabai pamatė kaip išeinu, nes auklėtoja užkalbino. Pasiėmus namo vaikas visą vakarą aiškino kad į darželį nenori.
Šiandien (penktą dieną) iš ryto buvo tokia isterija kokios dar nemačiau - verkė, spardėsi, nesidavė rengiamas. Bliovė iki užkimimo ir aiškino "ne darzeli". Kai apsiramino, nuvažiavom į darželį ir nieko - be problemų. Nuėjo pats, davė bučkį ir jokių ašarų. Užtat mamai tai širdies skausmas, ašaros rieda ir taip norisi jį paimti iš ten. Kaip bus kitą savaitę pamatysim.
Atsakyti
#50
Maniske i lopseli pradejo eiti 2 metu, pavasari, pusei dienos. Buvo turbut pati maziausia grupeje. Vasara 2 men. visai nejo, o dabar nuo rugsejo vel pradejo - viskas beveik is naujo sad.gif Aisku, palikau visai dienai. Iseinant verke, bet as su ja nesedziu: ir man lengviau, ir aukletojai, ir vaikas greiciau aprimsta, kai mamos salia nera... Kaip rodo 2 darzelinukiu patirtis, tai sunkiausias momentas buna mazdaug po 1 men.: tada vaikas ima suprasti, kad ji ne siaip palieka pazaisti, bet visai dienai! O paskui pripranta, kaip i darba wink.gif As taip ir sakau vaikams: "Dabar einam visi i darba. Tete i banka, mama i agentura, o jus - i darzeli". Ir eina smile.gif Ir aukletoja vis praso, kad tete atvestu, nes lengviau pasilieka biggrin.gif
Atsakyti
#51
suknistai jauciausi, absoliuciai suknistai...... paejo mano mazas i lopseli nei daug nei mazai - 3 dienas, o visai vienas prabuvo gal pora valandu - tetis stebejo visa laika. Pirma diena zaide kuo puikiausiai, antra siaip taip isbuvo iki pietu, o trecia diena isiseges i koja buvo.... Kai pabandem jam irodyti miegojimo darzelyje privalumus ir lovos nuostabuma, mazius visai pasimete ir labai apvaliom akytem ramiai sau gulejo, kol man sirdis neislaike ir parsivezem namo. Savo lovyteje nuluzo tik paguldytas...
Negali buti taisykliu, nuo keliu metu vaikui gerai kolektyve. Maniau, kad maniskis draugeliskas, nes smelio dezese mielai kapstosi ir siaip su vaikais dalyvauja, bet va - su vyresniais, o paliktas su tais kurie istisai zaislus atimineja, laksto ir zaidzia neprotingus zaidimus nepanoro buti. Vat su sese - kitas reikalas smile.gif
Kai paskambinau auklei ir pasakiau kad labai laukiame jos ir lopselis atidetas, kaip akmuo nusirito
a, tiesa, kazkur skaiciau, kad vaikai lengviausiai ipranta metuku laiko, arba tada, kai jau buna savarankiskesni - 3 - 4 metuku. Gal jei butume nuo metuku laiko eje, butu lengvai iprates - tada mielai bet kam rankyte duodavo ir eidavo kur vedamas, o dabar jau mama ir tete myli.....
Atsakyti
#52
Dvi pirmos dieneles didelio sirdies skausmo nesukele, nes mazius kuo puikiausiai parode atia ir nubego zaisti...o stai atejo trecia, ketvirta penkta dieneles ir jos man virto tikru pragaru ohmy.gif Jau visas namas zinojo, kad mes i darzeli keliaujam, nes dudu marsas prasidedavo nuo namu blink.gif . Sunku labai labai sunku, jauciuosi toookia bloga mama...bet kitos iseities neturiu unsure.gif
Atsakyti
#53
Tikrai savijauta nekokia... Maniškiui jau treji ant nosies, labai norėjo eit į darželį. Kol porą dienų bvom kartu viskas puiku, o kitas dvi dienas, kai reikėjo palikt, klykė. Tiek kad man išėjus greit nusiramindavo, bendraudavo su auklėtojomis. O šiandien verkė jau namuose, panašu, kad kuo toliau, tuo us sunkiau kurį laiką.
Nemaniau, kad adaptacijos reikės ir man...
Atsakyti
#54
Maniske, jau antradiena, siandien, kaip savarankiskai lopselyje. Vakar kai atvaziavom pasiimti, tai rodo i aukletoja ir sako MAMA, o i mane parode, sako TETA. Taip abidna, bet jai gerai, bent jau kolkas.
Bet as pati tai jauciuosi ne super. O kur dar mano mamos gruzas, kad tokia maza i lopseli, savisaugos instinkta visiskai supartalinsiu ir t.t ir panasiai, vienu zodziu kazkoks kosmaras.
Aukles vis dar ieskau, bet niekaip nerandu, jei kas turit ka pasiulyti, labai lauksiu.
Atsakyti
#55
Na mano nuotaikos , vyravusios šios temos pradžioj visiškai pasikeitė. Dabar džiaugiuos neatsidžiaugiu, kad yra tokia įstaiga kaip lopšelis. Ryte eina noriai, vakare randu ten linksmą ir laimingą...O ko daugiau mamos širdelei reikia... wink.gif
Ryte atsikėlusi ramiai bimbinėja, o pamačius, kad tėtis rengiasi( jis veda lopšin), pradeda isteriškai bėgioti ir zirsti, kad tik be jos neišeitų. Net batus ir kojnes jam atneša, kad tik greičiau tas tėtis rengtųsi... O pradžia...pradžia buvo pradžia- nelengva vaikui, ir tragiškai sunki man... taigi stiprybės mamos...
Atsakyti
#56
mum kuo toliau tuo blogiau, siandien jau pradejo saukti nebe darzely, o kai as tik is pagrindinio kelio issukau, dar darzo nesimate, bet iskart suuode kame reikalas ir pasiuto saukt blink.gif Kai pasiziuriu i mazuosius grupej, tai galvoju, kad klaida padariau, reikejo nuo metu atiduot, o ne nuo dvieju, jie tada maziau supranta ir atsipute sliauzioja po grupe g.gif
Atsakyti
#57
Gitulia, nepradėk savęs kaltinti, kad vaikas nenori eiti į lopšelį. Maniškiui irgi užeina visokios nuotaikos. Praeitą savaitę verkdavo, šią - užsidengia akis (tipo niekas jo nemato), bet neverkia ir noriai eina pas auklėtoją ant rankų. O vakare tik spėk klausytis jo pasakojimų ką veikė, ką vcalgė, kaip ir su kuo žaidė. Praeis keli mėnesiai ir džiaugsies, kad vaikui gerai lopšelyje. Svarbiausia, vaikui pastovumas. Nereikia nuolaidžiauti ir mėtytis: jei labai verkti - tai nevesiu. Jie mūsų mažieji manipuliatoriai. Stiprybės
Atsakyti
#58
Suprantu, kad saukia protestuodamas ir bandydamas issireikalauti savo.. Palikau saukianti, pati pablioviau, ryt vel eisim..........Niekur nedingsi, teks priprast ir jam, ir man. Tuo labiau, kad jau daugiau kaip metai einu i darba ir budavo su aukle, jam ne naujiena, kad mamos nemato.
Atsakyti
#59
Gitulia, man su vyresniaja taip buvo, verkdavo ji, verkiau as... Bet man neatlaike nervai, atsiemiau ja is darzo. Paskui ejom jau tik 3m.
Atsakyti
#60
Gerai kad as man aukle vaika nuveda i darzeli ir paima po pietu, nematau nei asaru nei jokiu blogybiu. Nors sako, kad nelabai ir verkia, valgo pats, zaidzia, vaiku nedaug. Vakare kai paklausiu ar nori i darzeli, sako noriu, tai gal ir nieko blogo.
Atsakyti