Adaptacija darželyje

#61
Sveikos mamytės mirksiukas.gif

Mano dukrytei jau 2 metai ir 5 mėnesiukai smile.gif.... deja, bet susirgo mūsų geroji auklė ir teko pradėti vesti i darželį sad.gif

Bandėm pirmą savaitę palikinėti po labai nedaug, bet po kiek buvo, po tiek ir žliumbė... cry.gif cry.gif cry.gif

Paskui apie 3 savaites visai nevedėm, nes vaikui buvo didelis stresas... Vaikas pasikeitė radikaliai sad.gif Gaila vaiko... ir savęs, nes vaikas sėdi darželyje verkia, o aš darbe, parduotuvėje ir pan. cry.gif blush2.gif jei matėt parduotuvėje vaikščiojančią apsižliumbusią moteriškę-tai aš 4u.gif

Prašau padėkit savo patarimais kaip tai palengvinti... Papasakokit kaip pas jus tai vyko...

Laukiu smile.gif ...
Atsakyti
#62
Kai mano drauges mazoji panasiai elgesi, tai aukletoja ja po truputi po truputi vis kalbindavo, vis kazkuo sudomindavo ir nusiviliodavo. Is pradziu drauge grupej po pusvalandi praleisdavo, kol mazaja aukletoja pas vaikus nusikalbindavo.Dabar mazoji jau prie darzelio vartu mamai namo liepia eiti. gal aukletojos prastos, taviskei demesio neskiria?
Atsakyti
#63
Mes ketinom vesti dukrytę į darželį, kai jai buvo pusantrų. Bt vis delsėm, atidėliojom... Dabar jai 2m ir 7 mėn., ir rytoj bus pirma diena daržely. Dabar ji labai veržiasi, kai nuėjom trumpam - verkiančia išsivedžiau iš ten, nes ji norėjo likti pas vaikus. Įdomu, kuriam laikui tas entuziazmas, bet bent jau pirmos dienos gal bus neskausmingos.
Maždaug mėnesį iki pradedant lankyti, aš jai pasakodavau apie tai, ką daržely veikia vaikai, žiūrinėdavom knygutes, kur nupiešta kokia mokykla, kiemas, parkas ar pan. ir aš vis tą piešinį "pritempdavau" prie darželio. Žodžiu pasakodavau, kad ten yra daug žaislų, kad vaikai piešia, mankštinasi ir pan. Apeidavom aplink visus darželius esančius netoli namų - žiūrėdavom, kaip žaidžia vaikai. Ir vis pabrėždavau, kad jie ten be mamyčių. Nežinau ar tai padėjo jai norėti darželio, ar tiesiog priaugo iki poreikio bendrauti.
Dar su ja buvom nuėję į pora darželių užsirašyti - tai apžiūrėti grupę su tėveliais irgi, manau, buvo naudinga.
Nežinau, ar ką pritaikysi...
Atsakyti
#64
Maniskis lanko jau metai, pradeju vesti nuo 2.5 m., irgi buvo visko ir asareliu, ir visaip kalbinti reikejo, bet priprato, dabar jau tik persirengia ir bega, net atsisveikinti kartais pamirsta tongue.gif.

O pratinau as ji po truputi, po puse dienos savaite vedziau, pirmas 2 dienas kartu su juo buvau, o po to viena palikdavau. Aukletoja kalbindavo kol iseidavau. Manau, kad aukletoja turetu daugiau demesio skirti, gal saldainiu reiktu nunesti, tai demesingesne butu. Ir jeigu jau pradejai vesti, geriau vesti pastoviai, nedaryti pertrauku, kad vel neatprastu. O kita vertus vaikas pats turetu pereiti visus etapus ir gerus ir blogus. Ir manau naturalu, kad jis siek tiek liudi, juk jis pakeicia iprastine aplinka, nera salia mylimu zmoniu, bet atsiranda draugai, aukletojos, kurie taip pat po kiek laiko taps artimi. Tai nauji potyriai vaikui, todel naturalu, kad jis reaguoja.

Mano drauge nunese i darzeli zuvyte (grupeje buvo akvariumas) ir patikejo dukrytei ja auginti ir rupintis, vaikui igi buvo tikslas eiti i darzeli.

Tikiuosi kas nors tiks. Sekmes smile.gif
Atsakyti
#65
Manau, jog būtų gerai, jei vaikas Tavo akyse neįžiūrėtų jokio streso, jokio susirūpinimo - vidinė ramybė ir pasitikėjimas tais, kuriems perduodi savo vaiką dienai.
Iš savo asmeninės patirties žinau, kad mergučę neigiamai veikdavo įvairiausios pertraukėlės, kai nevesdavau kokią savaitę ar dvi. Arba kai buvau įpratinusi prieš pietų miegelį paimti, o paskui nebeturėjau tos galimybės. Tiesiog buvo gaila "sugadinto" vaiko, kuris puola vos ne į isteriją, atvestas į grupę. Dabar mergučei penkeri su puse, mielai eina į darželį, mielai eina iš darželio. Per moksleivių pavasario atostogas pasiūliau pabūti namuose, tai ji rinkosi buvimą darželyje iki pietų, o tada - namo.
Atsakyti
#66
Tikrai galiu nuraminti,vaikai darzelyje pripranta,aisku yra retu isimciu,bet jau labai retu.Juk ir suauges zmogus,kai ateina i darba(pvz. nauja) nelabai jaukiai jauciasi,ar ne?Manau ,kad asaros yra neisvengiamos,jei is karto eina su entuziazmu,tai veliau vistiek buna tas graudusis periodas.Kai mano vaikai pradejo lankyt,manot as namie nesijauciau kalta,kad "palikau vargseli viena,ir kaip jis ten be manes?" O maniskis neverke -dar blogiau- tyliai kentejo,kol po 15 minuciu isbere veiduka tokiom demem. Tai aisku praejo po savaites,dabar viskas puiku. Tegul verkia,nereikia to bijoti,tai naturali reakcija,paverks ir praeis,tikrai praeis.Ir kuo mazesnis vaikas,tuo greiciau prisitaiko,o kai didesnis ,tai gali buti ir sunkiau-jau zino,kad lyg ir negrazu verkti...,o sirdele,tai plysta is ilgesio. O su tais saldainiais tai manau neskubekit,aukletoja gal ir trypcios daugiau apie jusu vaika,o vaikui,tai vistiek mamos noresis...Geriau islaukit ir kai pamatysit ir isitikinsit kad jie be jusu puikiai sutaria,tai ir nuneskit,kaip pripazinima,kaip padeka.
Atsakyti
#67
Ir as manu, kad cia aukletojos kalte, kad vaikas verkia. Jinai turetu kazkaip tikrai vaika sudominti, nes tokio amziaus jie labai greit uzsimirsta. As savo vaika vesiu nuo 2 metuku, tai irgi nezinau kaip bus, nes jis pas mane labai verksmingas. cry.gif ir labai sunkiai prie nauju zmoniu pripranta sad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Danguole55: 02 balandžio 2005 - 08:38
#68
Pati dirbu darzelyje ir galiu pasakyti,kad tikrai labai daug priklauso nuo aukletoju...o tevu buvimas palengvina,bet is dalies ir pasunkina viska....mano grupeje viena mergaite daugiau nei menesi laiko pratinosi prie darzelio,nes mama ja vis atvesdavo ir pasilikdavo ilgeu nei pusvalandziui,o veliau ja pradejo vest tetis,kuris jai padedavo tik nusirengt,susitardavo kada pasiims,ji jam pamojuodavo per langa,truputely paverkdavo ir beveik visa laika leisdavo su manimi,nors as dirbu tik aukletojos padejeja...ji su manimi budavo kogero todel,kad as jai skirdavau daugeu demesio nei senmerge jau pagyvenus aukletoja...
Ir nesami teveliu saldainiai nevisada suminkstina aukletoju sirdis ar paskatina jas daugeu demesio skirti butent jusu leliui...
tik nepamanykit,kad as nusistacius pries pagyvenusias aukletojas...tikrai nea...yra ju ir nuostabiu,kurios dalele saves atiduoda vaikams... smile.gif bet tik reikia jas tinkamai pasirinkti...
Atsakyti
#69
Gal geriau pradėti leisti vaiką į daržą, kai mažiau vaikų grupėje, pavyzdžiui vasarą, tada mažesnis būrys žmogiukų, lengviau adaptuotis, auklėtoja gali skirti daugiau dėmesio.
Savąjjį pradėjom vesti nuo 3 metų. Mes su juo susitarėm, kad darželis yra jo "darbas" smile.gif kaip tėveliai eina į darbą, taip maži vaikučiai į darželį, o didesni į mokyklą.
Pirmas tris dienas trumpai pabūdavom grupėje abu, aš sėdėdavau nuošalyje, tai jis vis pribėgdavo prie manęs, tai prie vaikų.... grįžę kalbėdavomės, kiek ten žaislų, kaip smagu, kokie vaikučių vardai ir visokius kitus gerus dalykus. biggrin.gif
Po to jau palikdavau po pusę dienos, susitarusi, kad atvažiuosiu jo paimti, kai pavalgys pietus. Tai didelių ašarų nebuvo, nors vis susigraudindavo man išeinant verysad.gif bet atvažiavusi jo paimti, rasdavau gerai nusiteikusį.... tongue.gif Ir auklėtojos pasakojo, kad man išėjus visaip nukreipdavo jo dėmesį į įdomybes, kad nesiilgėtų mamos ir jis greita nustodavo verkti.
Atsakyti
#70
Sveikos mamytės

Mano dukrytei jau 2 metai ir 5 mėnesiukai .... deja, bet susirgo mūsų geroji auklė ir teko pradėti vesti i darželį

Bandėm pirmą savaitę palikinėti po labai nedaug, bet po kiek buvo, po tiek ir žliumbė...

Paskui apie 3 savaites visai nevedėm, nes vaikui buvo didelis stresas... Vaikas pasikeitė radikaliai Gaila vaiko... ir savęs, nes vaikas sėdi darželyje verkia, o aš darbe, parduotuvėje ir pan. jei matėt parduotuvėje vaikščiojančią apsižliumbusią moteriškę-tai aš

Prašau padėkit savo patarimais kaip tai palengvinti... Papasakokit kaip pas jus tai vyko...

Laukiu ...
Atsakyti
#71
Mes savąjį į darželį pradėjom leisti 2 metų ir 7 mėnesių. Maniau išprotėsiu. Nebuvo dienos kad jis neverktų, nors darželyje būdavo labai trumpai. Šiaip jis labai drąsus vaikas ir negalvojau, kad susidursiu su šia problema. Sunkiausia būdavo išsiskirti. Nepalik manęs mama, šaukdavo sūnelis ir stipriai apsikabindavo. Verkdavom abu kartu. Išeinu verkia, ateinu verkia. Auklėtoja liepė nekreipti dėmesio, atseit pripras. Buvo be galo skaudu... cry.gif
Sakaiu nebevesiu į darželį...
Tai truko lygiai mėnesį. Net nustebau kai palikau vaiką, o jis neverkia. O po to pradėjo klausinėti kada eisim į darželį.
Taigi tik vienas patarimas, - šiek tiek dar bandyk palaukti. Reikia geležinės kantrybės. Tikrai labai skaudu matyti verkiantį vaiką. Nors tikrai yra vaikų, kurie taip ir nepripranta. Taigi... Lieka tik viltis. rolleyes.gif
Atsakyti
#72
Prašau padėkit savo patarimais kaip tai palengvinti... Papasakokit kaip pas jus tai vyko...

Labai sunku patarti kaip palengvint, galiu tik paguost kad vaikų, kurie taip ir nepripranta darželyje labai nedaug.
O tas vyksta manau pas visas panašiai: rytai tampa siaubo filmu, prieš tai buvęs geras "naminis" vaikas virsta piktu nervų kamuolių, su kuriuo į jokią viešą vietą išeit negali, kuris verkia kiekvieną vakarą prieš miegą, naktim pabunda klykdamas, nustoja valgyti, ir t.t. ir pan. Apie motinos psichinę būseną tuo laikotarpiu geriau turbūt nepasakot.....
Žodžiu, Palme, mano patarimas būtų, jei jau apsisprendei leisti vaiką į darželį, tai nusiteik visam tam baisumui ir leisk. Nes žinok viskas praeis po mėnesio - pusantro. Bet labai svarbu yra tavo pačios nusiteikimas ir ryžtas. Nes jeigu pradėsi leisti, o po to neleisti, nes vaiko gaila, tai nieko gero iš to nebus.
Tikrai ne tu viena apsižliumbus po parduotuves vaikštai mirksiukas.gif smile.gif
Sėkmės
Atsakyti