[sveiki noreciau prisijungti ir papasakoti apie savo dukra .dabar jau turbut menuo ta pati dainele nenoriu ir viskas .Klausiau pas aukletoja sako kad viskas darzeli gerai.Tik viena karta man paciai teko girdeti kaip aukletoja liepe jai valgyti osu valgymu pas mus ir namie beda.Dar syki nugirdau kaip viena mama sake aukletojai kad neverstu jos vaiko miegoti ,tai as isivaizduoju ka kiti tada masto kaip jiems miegoti liepia.ir dar is tokiu linksmesniu tai ji man sako kad jos Benas nemyli todel ji nenori ten eiti ,bet jai dar tik 4,5 metu
o mano mjergyte kol nejo i darzeli tai labai noredavo ir prasydavo kada as eisiu i darzeli po to kai pradejom eiti tai kol sededavau irgi buvo gerai bet kai atvedusi noredavau palikti visai dienai ir prasidejo saukimai net klykimai girdedavau isejusi is pastato bet neilgai keles dienas paskui viskas praejo tik paskui ziema budavo sunkiau keltis rytais o dabr kai suerga tai vis klausia kada as eisiu i darzeli jau pasilgau vaiku 
mergina pasidare perpuse metu
mergina pasidare perpuse metu
Aš tai įsitikinau,kad dažniausiai (ne visada) problema ,kad auklėtoja neranda ryšio su vaiku.Pvz.,maniškis mielai eidavo į darželį ,nes jam be galo patiko viena auklėtoja,bet kai ta mylimiausioji išėjo,liko kita,kurios jis nelabai ....tai tada prasidėjo kasrytinis bliovimas....nes kai ateiname ir jis pradeda verkti,auklėtoja niekad neprieina,o aš jau neturiu jėgų ,,galynėtis" su verkiančiu vaiku.Kaip ten bebūtų,auklėtoja turi,privalo kažkaip atkreipt į tai dėmesį,prieit,prikalbint,užkalbėt dantis 
bent jau pabandyt....
Aš irgi laukiu nesulaukiu,kada visa tai baigsis,nes jau nuo vakaro ima skaudėti galvą,o ryte jau nuo lovos prasideda ,,nenoriu...neisiu..." ir drebanti lūpa,ir ašaros,verkia ir eidamas,ir mašinoj,o būna kad iš vis nelipa lauk iš mašinos,tai tada tenka nešt klykiantį,košmaras.Nors auklėtoja sako,kad jis taip daro,kol aš esu,o tik man išėjus,nurimsta,bet gi gaila vaiko,visą dieną paskui galvoji...
Papildyta:
Ir dar galvoju,gal blogai darau,kad jį visada paskutinį atvedu kai jau visi būna susirinkę...?Nes jam turbūt tada nedrąsu ,,įsiliet į kompaniją",gal reiktų atvest anksčiau,kol tik keli vaikai?Tik va,prikelk kad nori prieš 7....Misija neįmanoma.
Aštuntą vos priplėšiu.
O kelintą val.jūs vedate?
bent jau pabandyt....Aš irgi laukiu nesulaukiu,kada visa tai baigsis,nes jau nuo vakaro ima skaudėti galvą,o ryte jau nuo lovos prasideda ,,nenoriu...neisiu..." ir drebanti lūpa,ir ašaros,verkia ir eidamas,ir mašinoj,o būna kad iš vis nelipa lauk iš mašinos,tai tada tenka nešt klykiantį,košmaras.Nors auklėtoja sako,kad jis taip daro,kol aš esu,o tik man išėjus,nurimsta,bet gi gaila vaiko,visą dieną paskui galvoji...
Papildyta:
Ir dar galvoju,gal blogai darau,kad jį visada paskutinį atvedu kai jau visi būna susirinkę...?Nes jam turbūt tada nedrąsu ,,įsiliet į kompaniją",gal reiktų atvest anksčiau,kol tik keli vaikai?Tik va,prikelk kad nori prieš 7....Misija neįmanoma.
Aštuntą vos priplėšiu.O kelintą val.jūs vedate?
Pirmos savaitės darželyje buvo košmaras 
: iki 4 metų panelė buvusi namuose su močiute turėjo žingsniuoti į darželį... Ašaros namuose, grupėje...
Bet, to pačio darželio, tik kitą grupę lankė kaimynų mergaitė, su kuria maniškė dažnai žaisdavo kieme. Tai šeiminkė vedžiodavo vaikus paeliui viena pas kitą į svečius. Po poros savaičių tokio bendravimo mes abi mergiotes pervedėmė į visiškai naują grupę.
Rezultatas:
1 savaitę pirma atėjusi į grupę tikrindavo antrosios spintelę: jei draugė yra- vaikas kaip kulka lekia į grupę, jei ne - lieka, bet jau be ašarų .
dabar jau pusmetį jos kartu ir dabar isterikos būna, jei vaikas paliekamas namuose
Ir dar pastebėjau, kad pirmos lankytos grupės auklėtojos truputį abejinagai priėmė naujokę į savo grupę. Gi dabartinėje grupėje tik įėjus padvelkia jaukumu, šiluma, kuria auklėtoja sutinka kiekvieną vaiką. Ir matyt šie jaučiasi saugūs, ir lengviau išsikiria su tėvais.
: iki 4 metų panelė buvusi namuose su močiute turėjo žingsniuoti į darželį... Ašaros namuose, grupėje...Bet, to pačio darželio, tik kitą grupę lankė kaimynų mergaitė, su kuria maniškė dažnai žaisdavo kieme. Tai šeiminkė vedžiodavo vaikus paeliui viena pas kitą į svečius. Po poros savaičių tokio bendravimo mes abi mergiotes pervedėmė į visiškai naują grupę.
Rezultatas:
1 savaitę pirma atėjusi į grupę tikrindavo antrosios spintelę: jei draugė yra- vaikas kaip kulka lekia į grupę, jei ne - lieka, bet jau be ašarų
. dabar jau pusmetį jos kartu ir dabar isterikos būna, jei vaikas paliekamas namuose
Ir dar pastebėjau, kad pirmos lankytos grupės auklėtojos truputį abejinagai priėmė naujokę į savo grupę. Gi dabartinėje grupėje tik įėjus padvelkia jaukumu, šiluma, kuria auklėtoja sutinka kiekvieną vaiką. Ir matyt šie jaučiasi saugūs, ir lengviau išsikiria su tėvais.
QUOTE(Sniegas4 @ 2006 04 19, 09:46)
...auklėtojos pastebi kad maniškis elgiasi dar neįprastai jis vaikus tik stebi bet žaisti su jais neina
Apie mano vaiką lygiai taip pat sako.
Tik va keista,kai būdavo grupėj jo mėgstama auklėtoja,ateidavau ir rasdavau jį visada žaidžiantį su kitaip,grupelėj vaikų.O kai yra kita auklėtoja,kuri jį apibūdina kaip ,,nebendraujantį ir vienišių" - tada vaikas tikrai atskirai,nuošalį stovi.Atėjusi pasiimt,randu prie durų beslankiojantį.Ką tas rodo?Kad labai daug kas prilauso nuo auklėtojos,ypač kai vaikas jautrus,nedrąsus.Juk tik auklėtoja juos gali suburt į krūvą,pamokyt kartu žaist,sukurt atitinkamą nuotaiką.
Papildyta:
P.S. O 8-8.30 pagal mane,nėra anksti,net sakyčiau vėloka
pas mus tokiu laiku visi vaikai jau būna susirinkę,pusryčiai.
QUOTE(Amazing @ 2006 04 19, 12:59)
P.S. O 8-8.30 pagal mane,nėra anksti,net sakyčiau vėloka pas mus tokiu laiku visi vaikai jau būna susirinkę,pusryčiai.
pas mus tokiu laiku visi vaikai jau būna susirinkę,pusryčiai.Nu gal ir taip bet mums sakė kad vaiko vystimuisi reikia gultis vakare 20.30 o keltis 7.30
o grupę priima tik nuo 8.00 bet taip, tokiu laiku jau pilna vaikų 
reikės pabandyt nuvežti prieš 8.00 Dėl subūrimo į krūvą vaikus pilnai pritariu
tik va tokių auklėtojų labai mažai o kai dar auklėtojoms pasakai kokią repliką atsako maždaug taip "mes dirbam šitą darbą seniai ir nereikia mūsu mokyti kaip dirbti... " nu absurdas kažkoks
QUOTE(zalia @ 2006 04 10, 10:54)
as nevilty gaila vaiko ir vyro ir saves,nuotaika sugenda visai dienai po rytinio kosmaro lyg vestumem dukryte ne i darzeli o kalejima.
gaila vaiko ir vyro ir saves,nuotaika sugenda visai dienai po rytinio kosmaro lyg vestumem dukryte ne i darzeli o kalejima.
QUOTE(Jurgyte @ 2006 04 11, 08:46)
Mano dukrytė lanko darželį nuo spalio ir dar iki šiol rytais verkia. Sunkiau būna po ligos, kai namie prabūna kokią savaitę, tai kai reikia vėl priprasti Pradžioje būdavo geriau, o dabar beveik visą rytą praverkšlena namie. Labai įsijautrina, kiekviena smulkmena palydima ašaromis. Dabar jau griežtai su ja kalbu ir liepiu nebliauti, nes tikrai nėra reikalo. Aš jau irgi nevilty: negi nepasibaigs tie verkimai?
Pradžioje būdavo geriau, o dabar beveik visą rytą praverkšlena namie. Labai įsijautrina, kiekviena smulkmena palydima ašaromis. Dabar jau griežtai su ja kalbu ir liepiu nebliauti, nes tikrai nėra reikalo. Aš jau irgi nevilty: negi nepasibaigs tie verkimai?kaip gaila tų vaikelių
maniškiui irgi taip, tai dabar būna su seneliu ir net nesiruošia į darželį truputį trūksta bendravimo su vaikais. Laukia draugelių kaip saulės Išeina didžiuma problemos yra dėl auklėtojų nesugebėjimo tinkamai integruoti vaiką į grupę, juk kiekvienam vaikeliui reikalingas ir ypatingas "priėjimas", ypač "maminukams". Jiems gi stresinė situacija Asmeniškai patarčiau po pertraukos bandyti nešti kyšį/keisti grupę/keisti darželį/ Na čia jei labai jau taip norite į darželį vesti
O jei ką-tai mums palikit, nekankinkit QUOTE(zalia @ 2006 04 11, 13:04)
Duok dieve kad praeitų greičiau.O kaip manot-girdėjau jei vaikas labai nori į darželį ir pyksta jei reikia būti namie ar su močiute, tai reiškia kad jam namie blogai?
mano draugė viena augina sūnų ir neturi laiko bendrauti su juo-tai vaikas laukia darželio kaip išganymo
QUOTE(alfija @ 2006 04 12, 13:47)
O antra,verkia todėl,kad mano jog yra tokia galimybė darželio nelankyti,nu tai ir bando.O kantrybės vaikams tokiems bandymams gali užtekti ir visiems metams.
geriau būtų kalbėti apie vaikus kaip apie žmones, o ne dresiruojamus .... Gerbkime juos kaip asmenybes, jų pasirinkimą ir mylėkime juos
Kazkada labai trumpai dirbau darzelyje. Buvo verkianciu vaiku, bet jie dazniausiai budavo patys maziausi 
Jo, tikrai, reikia issiaiskinti ar viskas tvarkoje grupeje, ar aukletoja gerai elgiasi su vaikais. Jei viskas gerai, tada lieka tik tramdyti "oziukus". O verkia vaikas namie, nes zino, kad galima. Gal pabandyti nubausti? Zozdiu, reikia patiems ziureti kaip geriau, nes is salies sunku pasakyti. Svarbu, kad vaikas liktu sveikas, o ne koks sutraumuotas psichopatas (beje ir tokiu pasitaikydavo.. )
Sekmes
Jo, tikrai, reikia issiaiskinti ar viskas tvarkoje grupeje, ar aukletoja gerai elgiasi su vaikais. Jei viskas gerai, tada lieka tik tramdyti "oziukus". O verkia vaikas namie, nes zino, kad galima. Gal pabandyti nubausti? Zozdiu, reikia patiems ziureti kaip geriau, nes is salies sunku pasakyti. Svarbu, kad vaikas liktu sveikas, o ne koks sutraumuotas psichopatas (beje ir tokiu pasitaikydavo..
)Sekmes
QUOTE(Reklamiste @ 2006 01 18, 13:50)
Esu absoliučiai pasimetusi ir nežinau ko griebtis
Nesu visai naujokė su darželio reikalais: vyresnioji dukrą šįmet pradėjo eiti į pirmą klasę, o mažesnioji pradėjo eiti į darželį prieš pusantrų metų.... matėm ir liūdesio, ir pykčio, ir ožių, bet dabartinė situacija absoliučiai man nesuprantama Pradėjo streikuoti prieš darželį ir kiekvieną rytą įjungia tą pačią dainą: "nenoriu į darželį, nenoriu į darželį......", grupėje kabinasi man į kojas ir klykia nesavu balsu.... nors kaip sakiau, eina ne pirmą dieną ir pavasarį bus ketveri. Spėju, kad kažkas nemalonaus atsitiko darželyje, bet nesugebu to ištraukti.... Iš pradžių bandžiau nereaguoti, tikėjausi, kad laikinai, bet šitas džiaugsmas tęsiasi jau kelias savaites.
Gal kam teko susidurti su panašia situacija? Gal pavyko išspręsti?
Man labai reikia konkretaus, gyvo žmogaus patarimo. Kol kas nesikreipiu į psichologus, nes man jie atrodo labai atitrūkę nuo žemės. Jeigu nesusitvarkysiu pati, turbūt teks?
Nesu visai naujokė su darželio reikalais: vyresnioji dukrą šįmet pradėjo eiti į pirmą klasę, o mažesnioji pradėjo eiti į darželį prieš pusantrų metų.... matėm ir liūdesio, ir pykčio, ir ožių, bet dabartinė situacija absoliučiai man nesuprantama
Pradėjo streikuoti prieš darželį ir kiekvieną rytą įjungia tą pačią dainą: "nenoriu į darželį, nenoriu į darželį......", grupėje kabinasi man į kojas ir klykia nesavu balsu.... nors kaip sakiau, eina ne pirmą dieną ir pavasarį bus ketveri. Spėju, kad kažkas nemalonaus atsitiko darželyje, bet nesugebu to ištraukti.... Iš pradžių bandžiau nereaguoti, tikėjausi, kad laikinai, bet šitas džiaugsmas tęsiasi jau kelias savaites.Gal kam teko susidurti su panašia situacija? Gal pavyko išspręsti?
Man labai reikia konkretaus, gyvo žmogaus patarimo. Kol kas nesikreipiu į psichologus, nes man jie atrodo labai atitrūkę nuo žemės. Jeigu nesusitvarkysiu pati, turbūt teks?
labas su mano antruoju vaikeliu taip pat buvo tokia priblema,irgi rytais tik pramerkias akis, puldavo į ašaras.pradėjau jo klausinėt, o jis sako mane auklėtoja muša ir vadina myžnium.as kaip rupestinga mama nulėkiau į darželį aiškintis, kame čia reikalas, o auklėtoja net žagtelėjo kai pasakiau,ką sakė mano sunelis.paskui išsiaiškinau, kad jis norėjo daugiau dėmėsio.parėję namo gražiai pasišnekėjom ir viskas susitvarkė.
Esu susidūrusi su panašia problema. Mano sūnus pradėjo lankyti darželį nuo 1,7 m.
Neturėjau jokių problemų. Bet kažkur apie 3 m. atsirado panaši problema. Nenori ir viskas. Palieku, išeinu, o jis pasirodo prasėdi visą dieną rūbinėje, nei valgo, nei miega, nei į tualetą eina. Pamenu, pasiimdavau vakare, išeidavom ir vaikas iškart apsišlapindavo (visą dieną nebuvęs tualete). Galvojau išprotėsiu. Buvau studentė ir auklės negalėjau samdyti. Ačiū dievui padėjo vyro mama. Nors dirbo, bet pasiėmė pas save į Šiaulius, eidavo kartu į darbą su močiute arba su seneliu. Negaliu tiksliai pasakyti kiek jis ten svečiavosi gal mėnesį, gal du. Bet kai atsivežiau, problema buvo dingusi. Įdomiausia yra tai, kad (supratau jau po kiek laiko) nenoras eiti į darželį buvo susijęs su šeimininkute. Dėl kažkokių priežasčių jie konfliktavo, nors ta pati šeimininkutė buvo nuo pat pirmų dienų.
Dėl to ir dabar esu tvirtos nuomonės, kad labai daug kas priklauso nuo ten dirbančio personalo, jų profesionalumo ir aplamai sugebėjimo dirbti su vaikais.
Dėl psichologų esu tos pačios nuomonės. Pabandyti galima, bet kiek kreipiausi dėl vaiko problemų ir girdėjau iš draugės, kuri vedė savo berniuką, nieko nepadėjo.
Kas gali labiau pažinoti savo vaiką, jeigu ne mama. Juk kiekvienas vaikas individualybė. Pasiskaityti teorijos ir pati gali.
Neturėjau jokių problemų. Bet kažkur apie 3 m. atsirado panaši problema. Nenori ir viskas. Palieku, išeinu, o jis pasirodo prasėdi visą dieną rūbinėje, nei valgo, nei miega, nei į tualetą eina. Pamenu, pasiimdavau vakare, išeidavom ir vaikas iškart apsišlapindavo (visą dieną nebuvęs tualete). Galvojau išprotėsiu. Buvau studentė ir auklės negalėjau samdyti. Ačiū dievui padėjo vyro mama. Nors dirbo, bet pasiėmė pas save į Šiaulius, eidavo kartu į darbą su močiute arba su seneliu. Negaliu tiksliai pasakyti kiek jis ten svečiavosi gal mėnesį, gal du. Bet kai atsivežiau, problema buvo dingusi. Įdomiausia yra tai, kad (supratau jau po kiek laiko) nenoras eiti į darželį buvo susijęs su šeimininkute. Dėl kažkokių priežasčių jie konfliktavo, nors ta pati šeimininkutė buvo nuo pat pirmų dienų.
Dėl to ir dabar esu tvirtos nuomonės, kad labai daug kas priklauso nuo ten dirbančio personalo, jų profesionalumo ir aplamai sugebėjimo dirbti su vaikais.
Dėl psichologų esu tos pačios nuomonės. Pabandyti galima, bet kiek kreipiausi dėl vaiko problemų ir girdėjau iš draugės, kuri vedė savo berniuką, nieko nepadėjo.
Kas gali labiau pažinoti savo vaiką, jeigu ne mama. Juk kiekvienas vaikas individualybė. Pasiskaityti teorijos ir pati gali.
labas visiems mamytėms. Turiu tokia problemytę. Mano dukrytė 2m. 3mėn, einant į darželį viskas yra gerai noriškai, o išeinant iš darželio pradeda verkti, prasideda isterikos. Išpradžiu pagalvojau gal kas skriaudžia, bet pasirodo ne. Ji pas mane gerai šneka ir beveik pati valgo, o eina į grupę kur vaikai dar su soskėm ir į pamperus varo. Aš pamaniau gal jai neįdomu, nes neturi net su kuo pasišnėkėti? Nežinau ką ir daryti, taip gaila juos. Bandau kažkaip pralinksminti vakare, bet nepadeda, nuotaikos jau nebepakeliu. PATARKIT ką daryti?
