Adaptacija darželyje

jinai bijo auklėtojos dėl išvaizdos ar dėl elgesio, ar neišeina išsiaiškint Siūlau tau kiek galim daugiau pasakoti gero , kad ir nebūto apie tą auklėtoją, kad mergytė persilaužtų. O kad nevedi į darželį-tai meškos paslauga darai, nes aš tą patį esu darius, tai vaikui po išeiginių dar sunkiau Aišku, vieną reiškia šnekėt svetimam žmogui, o kitą-matyt mamai savo vaikiuką verkiantį.Tada elgiesi kaip širdis liepia

Pati dirbu darželyje ir galiu pasakyti, kad daug vaikų verkia, išsiskirdami su tėvais. Vieni tik pradėję eiti į darželį, kiti po kurio laiko. Nepamirškite, kad 2 metukų vaikučiui dar labiau reikia mamos, nei draugų. Na, o trimetukui jau svarbesni tampa draugai. Mamos, palikdamos vaikučius verkdamus, galvoja, kad jie praverks visą dieną, tačiau dažnai, tik mamai išėjus, ašarėlės nudžiūsta ir net neatrodo, kad vaikelis ką tik verkė. Dažnai mamytės pačios priveda vaikučius iki ašarų ramindamos. Patarimas: pasakykite vaikučiui ramiu balsu, kad mamytei reikia uždirbti pinigėlių, o jam darželis taip pat darbelis. Mama eina į darbą, tėtis eina į darbą ir vaikutis į darželį. Nereikia užilginti atsisveikinimo, kad vaikutis nespėtų susigraudinti. Pradėjus lankyti darželį, mamos gali pabūti su juo kartu, kol apsiprantama su aplinka, tačiau tuo nepiktnaudžiaukite. Taip pat iš pradžių nepalikite vaiko visai dienai, gaila būna žiūrėti į mažučius žmogelius, kurie būna tokie nelaimingi ir taip ilgai be mamos. Pradėkite pratintis prie darželio, kol dar nedirbate, tada galėsite palikti trumpam, pabūti kartu su juo. Nenuvilkite vaiko, jei pasakėte, kad pasiimsite prieš miegą, taip ir darykit, nes kitaip prarasit vaiko pasitikėjimą. O darželis vaikams labai naudingas, čia jie išmoksta bendrauti kolektyve, dalintis, kartu žaisti, susiranda draugų, su kuriais, galbūt, vėliau kartu eis į mokyklą. Aš savo vyresnėlį pradėjau vėlai leisti į darželį ir labai to gailiuosi. Iš savo patirties siūlau vaikutį leisti į tą darželį, kuris netoli būsimos mokyklos, tada darželio draugai taps klasės draugais, bus lengviau mokykloje. Taisyklės galioja jautriems vaikams

Net nezinau ko ji bijo. Kazkur skaiciau, kad vaikam, ypac mazuliukams, ishvaizda neturi jokios reikshmes...jie jaucia zmogu: geras jis, ar blogas. Del to manau, kad ta aukletoja jai ka nors grubiai pasake, kaip kad dickiams.. Pas mus grupes maishytos, manishke, pati jauniausia. Nemazai jau prieshmokyklinio amziaus vaiku, 5- meciu, keli keturmeciai, ir mano viena vienintele dar net triju neturinti. Gal, sakau, su ja taip pat elgiamasi, kaip su vresniais, o mazoji, ir taip jautrios sielos, uztenka truputi balsa pakelt, ir lupa tempia...

oi, Eglute, pamaciau tavo nick'a kabanti ir ilindau paziuret,- maniskiui tas pats buvo,- ejo kelias savaites noriai, o paskui tragiski klyksmai, nenoras, baime. Pakalbejus su aukletojom vedziau visvien,- tik veliausiai kada galima atvest (9-9.15), o pasiimdavau irgi pries dvylika. Po teisybei, vesdavo vyras,- su juo gal kiek lengviau issiskirdavo. Po poros savaiciu kaip ranka nueme,- pats nori eiti, net savaitgaliais 'ishsiruoshia' su savo dezhute. Labai galimas daiktas, kad aukletojos 'baime' yra tik savo nenoro 'projektavimas' i asmeni. Man aukletojos sake, kad beveik visiems vaikasm po poros savaiciu buna krize. Paprasyk kitu auklyciu, kad labiau pashefuotu, tiesiog prasivedziotu shalia (manishkis bijojo vaiku, nes buvo primushtas vyresniu). Geriau pratinti dabar, kol vaikai daug laiko praleidzia lauke ir tiek daug neserga. Sekmes

Visais 100%, tik tą psichologinę traumą vaikai nevienodai perneša. Mano sūnus labai pasikeitė, pradėjęs lankyti darželį nuo 2 metukų, nors būdavo tik pusę dienos. Išsiskyrimas mums abiems buvo didžiulė trauma. Dirbau tame pačiame darželyje, tai jis verkdavo virnoje durų pusėje, o aš kitoje( direktorė buvo griežta, neleisdavo lankyti). Jei ruošiatės leisti vaikutį nuo 2 metukų, paikyrėkit auklėtojom, išaiškinkit visas situacijas, ką mėgsta valgyti, kokį mėgstamą žaisliuką turi ir panašiai.Nebijokit ikyrėti(žinoma švelnia forma), pasiteirauti kaip jam sekėsi, kuo domėjosi. Auklėtojas labiausiai siutina, kai tėveliai klausinėja tik apie valgį(ar viską suvalgė, ar patiko), mes juk auklėjimo, o ne maitinimo įstaiga. Juk taip norisi pasidalinti su mama protingu, ar juokingu vaikučio poelgiu, padaryta pažanga. Tada ir stimulas dirbti padidėja. O, kai matai, kad mamytei tik maistas rūpi, ach...Labai padeda vaikučiui mėgstamas žaisliukas, ar skudurėlis, su kuriuo jis namuose užmiega, leiskite neštis į darželį - turės draugą.

Tai va, Uups, tame ir problema, kad pas mus kaime tik dvi grupes, 4 aukletojos..po 2 kiekvienai. Kita grupe pilnutele, net per daug vaiku, o musu shiais metais isheis 6 i mokykla, zada maziuku paduoti nuo rugsejo. Tikiuosi, kad tada su bendraamziais jai bus lengviau. Jau shiandien vakare guldant i lova pradjeo verkti, kad neis ryt i darzeli, bijau pagalvot, kas ryt bus
Zinau tik viena, kad kuo daugiau gailesuos, ir nevesiu, tuo didesni skandalai bus. Del to stengiuos grieztai tempt.. Bet geda - iki darzo 100 metru, mashina neveshi, o visa bliaunancia per kaima tempt - ka zmones galvoja Ir taip kas ryta

As pati kas ryta verkdavau iki kokiu 5metu, kai vesdavo i darzeli , ypac jei pamatydavau viena is man nepatinkanciu seimininkiu
gal reiktu issiaiskinti del kokiu priezasciu vaikas nenori i darzeli eiti

Mano dukryte pradejo lankyti darzeli 3,5 metuku, is pradziu noriai ejo, o po 2sav buvo krize, bet po to vel viskas susitvarke ir aukletojos buvo labai fainos. aiskindavau jai, kad suaugusiu darbas eiti i darba, oo vaikiuku i darzeli, taip ir sutardavom

va va, aš irgi darželio nekenčiau visa širdim, jausdavausi kaip kalėjime, o už tvoros vaikščiojantys žmonės atrodydavo laimingiausi pasaulyje bet neverkdavau, kažkaip principai neleisdavo
Nežinau, su tuo daržu...pati kartais blaiunu eidama į darbą, nes neapsikenčiu kasdienio verkimo ir aprėkiu dukrą, kad atsibodo, o poto gailiuosi

uzjauciu... mums taip baisiai nebudavo,-is vakaro niekad nezliumbe. O rytais isbandem viska,- ir su masina 100m vezem (irgi nieko gero,kai reikia klykianti vaika ish kedutes jega ishlupt) ir su dviratuku vaziuodavom, ir i kepykla pries darzeli bandeliu pirkt eidavom Mes savaitgaliais eidavom i darzelio teritorija pazhaist, gal pabandykt, jei pas jus nerakina?



ne visada imanoma,- vos triju sulaukes pyplys dar nelabai sugeba problema ivardyt. O jei ir issiaiskinsi,- ne visada imanoma problema pashalint (pvz, maniskis baisiai jautriai reaguoja, jei kiti vaikai atima ish jo zhaislus, arba ko neduoda, arba mushasi,- aukletoja gi nesuziures
kad jam niekas niekad nekrepshteltu, visi jam zaislus atidavinetu ir pan.),- niekada neapsaugosi vaiko nuo gyvenimo, reikes gi kazkada ir i mokykla iseit...

Paskaiciau mamyciu visus vargelius. Nes ir mums ta problema laaaabai aktuali. Plyshta shirdis mano i vaika verkianti ziurint, ir su baltu pavydu skaitau, kai rasho kad pipirai nebeverkia, noriai eina i darzeli.
Mes dvi dienas su dainom ejom, iki pietu. trecia diena jau pradejo sakyt kad nenori i darzeli, klykianti palikau nebesusitariau niekaip, po valandos atejau dar vis tebeklyke. tai kartu pabuvom pazaidem, vis aishkinau kad cia grazu linksma kiek daug smagiu vaikuciu. Na ishejom jau geresnes nuotaikos. Kita diena vede vyras, paliko be asharu, o veliau manes vel pasigedo, vel verke tik jau su pertraukom. Atejau tai vis sake namo, noriu namo. Jau matau rezultata: ish miegu shoka: "mamos noriu". "Pas mamyte".
Oi plyshta man shirdis.
Aishku prie vaiko nieko neparodau, geriausiom emocijom apie darzeli shneku, nezinau kas toliau laukia.
Ir taip sunkiai i darzeli prieme, o jei pradesiu shneket kad aukletoja nepatinka, tai ir ishvis.

Pas mus panašiai: neduokDie neturėsi servietėlės , arba basutę ne tą pirmą apmausi . O atsisveikinant stengiuos greit išbėgti, kol dar auklėtoja su ja sveikinasi, lūpa jau tempiasi verkimo link, bet kartais nespėja ašaros išriedėti..... Vakare ji linksma, nenori eiti namo


Mes irgi taip kalbamės, ji ir auklėtojai tą sako, kad mama dirba pinigėlius ir tada mane pasiims..

turbut tai amzina beda:vaiko palikimas seneliams ar darzelyje.Mamos jauciasi kaltos ir nelaimingos.Bet kazin ar taip pat jautriai reaguotumem palikdamos vaikuti,jei jis atsisveikindamas sypsotusi ir dar pamojuotu rankute?Juk jie yra mazieji musu "teroristai"kaip kitaip jei ne asarelem jie gali mus sugraudinti?Siulau i biska ziureti paprasciau-juk paliekam ne visam,o tik daliai dienos,kartais ilgiau.Bet juk griztam pas juos issiilgusios,su didesne kantrybe ir meile.
Sekmes auginant savo pupuliukus.