
As tai savo bico aukletojom visad ykiriu, nes pastoviai klausiu, kaip valge, kaip miegojo ir t.t. bet jos noriai pasakoja kartais net klaust nereik iskart atroportuoja...o pats mazasis ir papasakoja nors jam tik 2m. viska ispasakoja, o jei nesako ko, bet matau, kad kazkas negerai tai iskamantineju...va neseniai buvo toks ivykis- siaip eidavo vaikas namo patenkintas, bet tik ateinam namo iskart ant rankyciu prases ir verke, praejo kelios dienos ir vis tas pats, galvoju, kas cia atsitiko? paklausiau aukletojos gal kas buvo atsitike, ogi paaiskejo, kad anksciau visu megiamas ir aukstinamas, geriausias draugas tapo grupeje pastumdeliu, nes vienam vaikui pastumus neatkirto atgal, tai vaikui sokas buvo. Tada nutariau pamokint duot atgal; nepraejo net trys dienos kai vaikas vel patenkintas. kazkada buvo, kad vel vergdavo tada paaiskejo kad seimininke pakele tona ant vaiko, kad sis nevalgo...o dar karta buvo kad verke, nes norejo dar su vaikais zaist ir nenorejo palikt darzelio...taigi vaikai, tai galima sakyt, darzelio ir jo aplinkos rodikliai, jie viska savo elgesiu gali papasakoti. Bet siaip geriausia visko issiklausineti is aukletoju

QUOTE(Gvydone @ 2006 06 20, 14:36)
Paskaiciau mamyciu visus vargelius. Nes ir mums ta problema laaaabai aktuali. Plyshta shirdis mano i vaika verkianti ziurint, ir su baltu pavydu skaitau, kai rasho kad pipirai nebeverkia, noriai eina i darzeli.
Mes dvi dienas su dainom ejom, iki pietu. trecia diena jau pradejo sakyt kad nenori i darzeli, klykianti palikau nebesusitariau niekaip, po valandos atejau dar vis tebeklyke. tai kartu pabuvom pazaidem, vis aishkinau kad cia grazu linksma kiek daug smagiu vaikuciu. Na ishejom jau geresnes nuotaikos. Kita diena vede vyras, paliko be asharu, o veliau manes vel pasigedo, vel verke tik jau su pertraukom. Atejau tai vis sake namo, noriu namo. Jau matau rezultata: ish miegu shoka: "mamos noriu". "Pas mamyte".
Oi plyshta man shirdis.
Aishku prie vaiko nieko neparodau, geriausiom emocijom apie darzeli shneku, nezinau kas toliau laukia.
Ir taip sunkiai i darzeli prieme, o jei pradesiu shneket kad aukletoja nepatinka, tai ir ishvis.

Mes dvi dienas su dainom ejom, iki pietu. trecia diena jau pradejo sakyt kad nenori i darzeli, klykianti palikau nebesusitariau niekaip, po valandos atejau dar vis tebeklyke. tai kartu pabuvom pazaidem, vis aishkinau kad cia grazu linksma kiek daug smagiu vaikuciu. Na ishejom jau geresnes nuotaikos. Kita diena vede vyras, paliko be asharu, o veliau manes vel pasigedo, vel verke tik jau su pertraukom. Atejau tai vis sake namo, noriu namo. Jau matau rezultata: ish miegu shoka: "mamos noriu". "Pas mamyte".
Oi plyshta man shirdis.
Aishku prie vaiko nieko neparodau, geriausiom emocijom apie darzeli shneku, nezinau kas toliau laukia.
Ir taip sunkiai i darzeli prieme, o jei pradesiu shneket kad aukletoja nepatinka, tai ir ishvis.

Perskaičiau aš jusu raudojimus, tikrai neverta labai pergivent praktiškai dauguma vaikučiu verkia bet tai praeis,juos tikrai ten nieks neskriaudžia ir visaip juos bando apraminti, tik mamytes nereikia prie vaiko ilgai užsibūti geriausia palikti ir kuo greičiau išeiti, taip žinau , kad jums širdis plišta ir man taip buvo, geriausiai po valandos paskambinti aukletojai ir sužinoti kaip vaikelis jaučiasi. Aš pati dirbu darželije tai tikrai žinau kaip ten viskas viksta. Ne tik jums širdele plišta , bet ir mums , nes ir pačios mamos.
QUOTE(inko @ 2006 07 26, 22:15)
Perskaičiau aš jusu raudojimus, tikrai neverta labai pergivent praktiškai dauguma vaikučiu verkia bet tai praeis,juos tikrai ten nieks neskriaudžia ir visaip juos bando apraminti, tik mamytes nereikia prie vaiko ilgai užsibūti geriausia palikti ir kuo greičiau išeiti, taip žinau , kad jums širdis plišta ir man taip buvo, geriausiai po valandos paskambinti aukletojai ir sužinoti kaip vaikelis jaučiasi. Aš pati dirbu darželije tai tikrai žinau kaip ten viskas viksta. Ne tik jums širdele plišta , bet ir mums , nes ir pačios mamos.
Ne taip viskas paprasta -- "kuo greičiau išeiti". Su vienu vaiku taip tinka (mano 2 metu dukra pasiliko pati jau pačią pirmą dieną, jokių ašarų, į daržą prašosi pati), o su kitu netinka. Mano vyresnysis nelieka darželyje vienas nė už ką -- reikia arba ir sesę į grupę atvesti, arba man būti (nepaleidžia nė minutei). Bandžiau vakar vat tokį verkiantį palikti -- tai verkė taip, kad apsisiusiavo (kažkaip nenoriu, kad iš streso man naktimis pradėtų šlapintis į lovą)



Mums tokios raudos prasidėjo pakeitus darželį į "vasarinį"(nuolatiniam atostogaujant). Mano dukterėčia pradėjo raudot, pakeitus auklėtoją. Išvada aiški...

Mano panike jau nebeverkia
Virksmu, klyksmu pleshymusi periodas truko lygiai 2 savaites. Paskui:
-pastebejo, kad tuo nieko nepakeis, ash isheidavau ja klykiancia atidavusi aukletojai i rankas..nors irlabai shirdi skaudejo...
- susirado pora draugu,
- kelis kart buvau su ja nuejusi i darzeli po pietu, kai visi vaikai buvo kieme, ir pasilikau ziureti, kaip ji zaidzia.. jai patiko man rodyt ka ishmoko, vardint naujus draugus vardais..
Kaip bebutu, dabar i darza eina gana noriai, bet vis klausia, ar tikrai greitai ateisiu pasiimti.
Beje, aukletojos sako, kad geriausias metas vaikus palikt darzely nuo 2metuku.. Velensiam amziuj, 3-4 dazniau kyla riksmai...

-pastebejo, kad tuo nieko nepakeis, ash isheidavau ja klykiancia atidavusi aukletojai i rankas..nors irlabai shirdi skaudejo...
- susirado pora draugu,
- kelis kart buvau su ja nuejusi i darzeli po pietu, kai visi vaikai buvo kieme, ir pasilikau ziureti, kaip ji zaidzia.. jai patiko man rodyt ka ishmoko, vardint naujus draugus vardais..
Kaip bebutu, dabar i darza eina gana noriai, bet vis klausia, ar tikrai greitai ateisiu pasiimti.
Beje, aukletojos sako, kad geriausias metas vaikus palikt darzely nuo 2metuku.. Velensiam amziuj, 3-4 dazniau kyla riksmai...
QUOTE
Noa,2006 07 27, 13:59
Išvada aiški...
Išvada aiški...
Visai neaiški



Verksmas išsiskiriant - natūralus reiškinys. Mama, kuri buvo visas vaiko pasaulis, dingsta, jį palieka svetimiems. Vaikas jaučiasi išduotas. Griūva visas vaiko pasaulis! Ar Jūs neverktumėte taip besijausdamos? Žinokite, vaikui blogai, kad Jūs jį paliekate, o ne kad darželyje blogai. Turėkite tai mintyse, bus lengviau pakelti vaiko ašaras.
P.S. Neatsakiau į klausimą, ką daryti, kad vaikas neverktų. Jei būtų toks receptas, tai vaikas ir neverktų. Ar yra koks receptas mums pačioms, kad neverktume, kai esame įžeistos, susijaudinę, nusivylę?..
QUOTE(klopedija @ 2006 07 27, 18:08)
Visai neaiški
. Tai tik rodo, kad vaikas labai jautrus pasikeitimams, dėl to nerimauja, jaučiasi nesaugus.

Ot ir aiški


Todėl manau, kad aiški...


labai gerai,kad yra tookios artimos temos kaip "darželiai".Gi savo dukrytę jau pratinu. Buvom pradėję eiti pernai, bet laaabi sirgo,tad nebevedžiau. dabar vėl pradėjom. Žinoma, ašarų yra. tad rytais veda tėvelis, lengvesnis išsiskyrimas. O aš ateinu pasiimti, po pietų valgio. Pamato, pradeda verkt

patikėkit, mums pačiomsnėra lengva, aki atiduodam svetimiems prižiūrėt savo vaikus. tiesiog mes pačios jaučiames keistai. Mums pačioms reikia adaptacijos , juk mūsų vaikui -Naujas etapas.

Aš irgi prisijungiu prie verksniukų mamų,pavasarį lankėm du mėnesius viskas buvo liuks,bet grįžus po atostogų jau rugsėjo 1 buvo ašarų;auklėtojos tikrai nuostabios.Vakare pasakoja įspūdžius kaip smagu buvo ,o ryte nenori.
QUOTE(lya @ 2006 04 11, 13:45)
o jus paklauskite kaip ilgai vaikas verkia pasilikes darzelyje? dazniaus verkimas baigias, kai teveliai uzveria grupes duris 

noreciau ir as tai manyti, bet kaip palikau mergiote savo, ir atejau po poros valandu, ji net aptinus nuo verkimo buvo
man tai plysta sirdis, jau galvoju, kad gal reikia aukles....bet dar tik pora dieneliu
nezinau ka daryt, taip sunku, taip gaila...



QUOTE(vivaflame @ 2006 09 05, 14:20)
noreciau ir as tai manyti, bet kaip palikau mergiote savo, ir atejau po poros valandu, ji net aptinus nuo verkimo buvo
man tai plysta sirdis, jau galvoju, kad gal reikia aukles....bet dar tik pora dieneliu
nezinau ka daryt, taip sunku, taip gaila...

man tai plysta sirdis, jau galvoju, kad gal reikia aukles....bet dar tik pora dieneliu
nezinau ka daryt, taip sunku, taip gaila...



buvo ir man tai-tiesio kankinau vaiką ir patys kankinomės, bet šuo ir kariamas pripranta-priprato, o dabar jau draugų turi ir nebeverkia

Buvom ir mes šiandien pirmą dieną darželyje, tiesa be ašarų, palikau pusvalandžiui ir po to vėl sugrįžau, auklėtoja taip patarė pratinti po truputį ilginant laiką kas dieną. Bet ne apie tai. Tik atėjus į grupę taip man širdį suspaudė, kai pamačiau beverkiančius vaikus, siaubas, pati vos neapsiverkiau. Vienas net uždarytas buvo į miegamą ir ten baisiai verkė, nes mama taip norėjo, kad auklėtoja taip darytų
.



