Adaptacija darželyje

sowbas

Ką manot apie tokią auklėtoją, kuri nepaiso vaiko verkimo mamai išėjus. Čia gal tokia taktika, aceit paverks kokią savaičiukę, vis tiek pripras ne kur dėsis , o namuose mama, net iš kambario išeiti negali, prasideda klykimas, vaikas galvoja, kad mama pradings, paliks vėl. Abejoju tokios auklėtojos kompetencija .

beširdės, nu ką čia galvot Mūsų auklėtoja-eina su vaikiuku ieškot telefono ,,skambint mamai", arba paima ant rankų, nešioja , kalbina Nu o čia, kai miegamąjam uždaro Nu ir motina trenkta jei taip liepė

as irgi pratinau po truputi, man atrodo sesis kokius ar septynis kartus buvau palikus po pora valandu
tada tik visai dienai
tai va, o palikdana visai dienai net ir pati verkaiu, kaip gaila buvo

tiesa, siandien irgi buvo geras dalykas.....nuvedem su teciu, nes toks buvo mazosios pageidavimas, tai kaip tik pamate aukletoja, tai net klykt pradejo, ir drebet.....
kaip cia suprast?
Gal nuskriaude, o gal tik siaip nemaloni?
ka galvot?

maniskei buvo uzejus faze verkimo pradzioj, tai as vis kalbedavau va kaip cia grzuuu, kiek cia zaisluuu, o kiek vaikuciu daug ir visi kokie grazu( na 1,3men leliai suveike) tai vis kalbedavo parejus kad daug leliu, supynes buvo, kad zaide irt.t. kazkaip labai auklytes myli musiskė, vis apsikabina nuejus , ja visada pasitinka aukletoja ant ranku paima ir pamojuoja mamai o dabar isvis be problemu vis duodu ka nors nusinesti tai knygute tai lelyte kokia ir sakau eisim i darzeli parodysim vaikam kokia tu knygute turi, tai dabar net nedaejus jau sako mamyte ate einu pas vaikus
Papildyta:

buvo ir mums, ir as ta situacija vertinai taip, kad vaikas supranta, kad jau kai buvo pas ta teta, na ar darzeli teveliai pabegu visai dienai, nors jai ir gerai buvo bet ji jau zino ta fakta kad vel teveliai iseis, tai mes bandem nekreipt labai demesio kelias dienas paverke paskui gal daejo kad teveliai vistiek gryzta ir nebesidrasko...mum va su aukle taip, tokia faina turim bedos atveju o va gabija tik pamato ir viskas ant zemes griuna, ne nenoriu ir viskas, tai teko atsisakyt kad vaiko netraumuot, nors gal butu ir persilauzus kaip darzeli, bet ai...retai reikia tai ji gal ir pamirsta ja

kokiam čia daržely tokia geruolė dirba
manau, kad auklėtoja turi padėti vaikui integruotis į kolektyvą, kad ašarų bus tikėjausi, bet iš auklėtojos nesitikėjau tokio abejingumo, vaikas ir klyks kiekvieną rytą ir dar susidariau toki įspūdį, jei mama kiek kartu pabūti nori, tai auklėtojom 'trukdosi darbas' , nors pradžioj sakė, kad gerai kartu pabūti, kartu pavalgyti ir pan.

ČIa Panevėžy Nu nėr jinai ideali auklėtoja, bet gi žmogiškumas yra, kaip gali širdis neskaudėt, jei vaikiukas rauda
Man biški padėjo toks metodas, gal jau rašiau-rankytę pabučiuoju, lieka lūpdažiai ir nešasi kaip brangenybę į grupę tą atspaudą ir aišku žaisliuką iš namų. Seniau tai tie žaisliukai šlapi nuo ašarų būdavo Bet dabar jau gerai. Liūdi iš ryto, eit nenori, bet nebeverkia.

mylinti mama tikrai taip nesielgtų (nebent kokia iškreipta meilė (čia jau juodas jumoras))

kvaila ta darželių sistema; jei vasara nedirba, tai pradeda dirbti rugsėji , na tai ir suguža vaikučių krūva,naujokai nenaujokai, verkia neverkia , neišsenkanti kantrybė geras dalykas, bet kaip žinia auklėtojos irgi žmonės... bet nesugebėjimas susitvardyti dirbant tokį darbą tai tikrai blogai.

Einam jau 3 sav. Po 2,5 prasidėjo ašarų periodas. Jokie aiškinimai, paskojimai,kad ir mama ir tėtis ir baba eidavo į darželį,kad mamai į darbą reikia, nes jeigu nedirbs, tai nebus pinigų "dANONKI" pirkti, į EUROOPĄ neeisim nepadeda. Jau mašinoj prasideda "ne", "nenoriu".

Galvokite ką norite, mamytės, tačiau aš išsakysiu SAVO asmeninę nuomonę - kam nepatinka, likite prie savosios... Tačiau man KLAIKU skaityti kai kurių čia pasisakiusųjų mintis - kaip MAMA gali rašyti (ir mąstyti) šitaip: ai, tegu verkia, pabliaus porą savaičių (mėnesių/metų), nustos Beširdės jūs. Ar jūs suvokiate, kad vaikas yra ŽMOGUS??? Tai jūsų vaikas, o ne kokia lėlė-baby born'as Ar jūs norėtumetė, kad jūsų vyras ar kiti artimieji nekreiptų dėmesio į jus, kaip asmenybę, kad tyčiotųsi iš jūsų, jei nenorit eiti į nemėgiamą darbą (juk ne visi darbai privalo būti mylimi, nuostabūs ir idealūs, kaip ir vaikų darželiai). Jei jūs, būdamos motinos, galite kalbėti, kad tai nesvarbu, tegu jūsų vaikelis kankinasi, atseit jis čia rodo "ožius", kad nori būti namie o ne darže. Įsivaizduokim, anot jūsų, tas vaikas yra kažkoks baisuoklis, kuris tyčia jus erzina, norėdamas specialiai verkti, kad tik pasilikti namie, o ne darže, kuriame pasak jūsų och kaip faina Jei ten būtų taip puiku, vaikai lėktų pasišokinėdami. O jei vaikas vemia, kaip ir mano kad vėmė - nuo nervų, tai atsiprašau - tačiau aš neleisiu šitaip traumuoti vaiko psichikos. mano dukrytė patirė didzžiulį šoką, tačiau šį kartą į smulkmenas nesileisiu, įtariu, kad galite užsimanyti labai komentuoti mano žodžius... Pasakysiu tik tiek, kad praėjus mėnesiui, kaip nebelankome darželio, ji pradėjo pasakoti, kad auklėtoja, jai pravirkus, pasakė: "Neverkšlenk, nes pastatysiu į kampą" Na, ko gero daugumai mamyčių-tarybinio muštro darželių gerbėjoms turbūt tai atrodys puiki idėja - o, matai, kokia gudri auklėtoja, kaip moka sutramdyti vaiką-ožį, štai pora žodžių, ir vaikas nebebliauna Taip, mano dukra nebeverkė po šių žodžių, bet aš niekada neleisiu niekam šitaip gąsdinti mano vaiko, ir kalbėti jai tokius žodžius. Nes man vaikas yra lygiavertė asmenybė, toks pat žmogus, kaip aš, mano vyras, o ne kažkoks žemesnio išsivystymo padaras.
Kam tai priimtina, bauskite savo vaikus (kaip čia viena pasiūlė). Apskritai, lietuviai pasižymi vaikų mušimu, net nužudymais. Lietuvoje ypač įprasta vaiką sumušti dėl to, kad pvz. ant stalo išpylė pieną...
Šlykštu skaityti tokias jūsų nuomones.
Išsakiau savają. Aišku, atsiras tokių, kurios mane laikys ar išvadins kvaile. Tačiau tokia yra mano nuomone. Negalėjau susilaikyti nuo komentarų, nes kai kurių vaikų man nuoširdžiai gaila.

mums taspats..pirmas dvi savaites pasisokinedama ejo,trecia-su asarom..pirmadieni nusiplesiau nuo saves ir isbegau,nes jokios kalbos nepades tokiu atveju,mamos nematys ir nusiramins..zinau ta..namie daug snekejom,aiskinau,gi didele,supranta kitas dienas su patempta lupa bet grupeje ok viskas...aisku tokio dziaugsmo nera,bet turim priprast,turim...

nemanau kad nors viena nori savo vaikui blogo kaip ir, manau, kiekviena ziauriai pergyvena kai jos vaikas verkia paliekamas darzelyj. Bet yra toks dalykas "REIKIA", yra atsakomybe, yra pareigos...ir vaikas turi buti tam pratinamas ir ruoshiamas nuo ankstyvos vaikystes.
Be abejo, butina atsizvelgt i vaiko charakteri/ branda/ aukletoju elgesi/ darzelio aplinka/kolektyva ir tt ir tp. Galbut leisti vaika i darzeli nuo 3 metuku, o gal tik nuo 5 ar 6...gal pusdieniui, gal visai dienai. Tam mes ir esam mamos, tam ir tariames cia su kitomis, tam ir rashom...kad rastume problema, kad rastume recepta kaip padet savo mazhyliams integruotis i kolektyva....kad visiems butu lengviau.... nes viena diena visvien teks atplesht savo kudikeli nuo sijono ir ishleist i pasauli.....jei ne i darzeli, tai i universiteta

Keletas patarimų kaip adaptacinį vaiko periodą darželyje padaryti maksimaliai lengvesniu. Pirmiausia įsivaizduokite, kad vaikui pradėti eiti į darželį yra keliagubai didesnis stresas nei suaugusiam pakeisti darbo vietą. Prisiminkite kaip pastarąjį kartą jautėtės tokioje situacijoje? Vaikui tai yra be galo didelis įvykis jo gyvenime - jei iš pradžių darželis ir atrodė kaip įdomus pasikeitimas, vieną dieną vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė iš esmės ir jau niekuomet nebebus toks, koks buvo. Prasideda vadinamoji adaptacinė krizė, kuri gali tęstis nuo 1-2 mėn. iki pusmečio ar net daugiau. Keletas patarimų Jums:
- kai nusprendėte vaiką leisti į darželį, Jūsų sprendimas turi būti tivirtas, be jokių širdperšų ir gailesčio vaikui. Patikėkite, Jūsų vaikas puikia jaučia Jūsų vidinę būklę ir ji tikrai neprisidės prie jo saugumo jausmo darželyje sukūrimo;
- pasirinkite tokį darželį ir tokią auklėtoją, kurių kompetencija Jūs pilnai pasitikite. Prioritetą patarčiau teikti toms įstaigoms, kurios dirba su tėvais, dar nevedančiais savo vaikučių į darželį (parengiamukais): rengia paskaitėles, bendrus užsiėmimus tėveliams su vaikučiais ir pan. Tokių susitikimų metu tėvai susipažįsta su pedagogais, įgyja pasitikėjimą jais; bendrų užsiėmimų metu vaikas apsipranta su aplinka, susipažįsta su auklėtoja (-omis), todėl ir jo adaptacija vyksta sklandžiau. Galiausiai, nauji vaikai susipažįsta tarpusavyje - tas mažina adaptacinio periodo konfliktų skaičių bei susirgimų "susitikus" skirtingiems "imunams" tikimybę. Svarbiausia - vaikas jaus iš tėvelių sklindantį pasitikėjimą žmogumi, kuriam yra paliekamas ir tai yra pagrinidnis kriterijus, leidžiantis jam jaustis saugiam darželyje;
- į darželį, patartina, kad vaiką vestų tas tėvas, kuris vadinamosios "širdperšos" turi mažiausiai ir jaučiasi tvirčiausiai;
- paliekant vaiką darželyje patartina vengti tokių frazių kaip "tau čia bus gerai", "auklėtojas yra labai gera", "vaikai tavęs čia neskriaus" ir pan. Jau vien tokių frazių girdėjimas vaikui kelia įtarumo būseną))))))))));
- pirmą dieną, rekomenduotina, kad vaikas darželyje praleistų tik valandą. Svarbu vaikui pasakyti, kad, pvz., kai jis atliks t.t. veiksmą (pavalgys pusryčius ar pan.) tėvelis/mamytė ateis jo pasiimti. Abstrakčių laiko sąvokų "po valandos" ar pan. vaikas nesupranta:). Antrą dieną rekomenduotinas laikas - 2 val., 3-ią dieną - 3, o nuo ketvirtos dienos idealu būtų, kad dar savaitę po to vaiką tėvai pasiimtų iškart po pietų miegelio;
- ir, galiausiai, savo rankomis pasiūkite vaikui užvalkaliuką pagalvytei, jį išsiuvinėkite su meile ir švelnumu - miegodamas ant tokios pagalvėlės vaikas jausis saugiai apsuptas Jūsų šilumos

Audronė, "Taškuota mū"