Maniškė tik vieną dieną darže praklykė, radau vargšiukę per tas kelis valandas net užkimusią nuo rėkimo, bet daugiau jau nerėkė, matyt, suprato, kad beviltiška. Tačiau ilgokai, vos pamačiusi kokį suaugėlį, mesdavosi prie manęs, nes galvodavo, kad aš jau ją paliksiu, o dabar aprimo ir pati po labai trumpo pabendravimo segasi menkai pažįstamai tetai į ranką.
Vargšelė irgi susirgo palankiusi maždaug tris savaites, iš pradžių gerklė, paskui vėl gerklė, stomatitas dar užpuolė, sirgo 3 savaites. O po to jau vėl bijojau, kad visi verkimai bus iš naujo, nes kartą darže (lauke) vaikščiojom ir pro šalį ėjo auklėtoja. Ta tik pamatė, kaip metėsi prie manęs, kaip ėmė klykti.... nu galvoju, šakės, bet kai nuvedėm į daržą po ligos elgėsi įprastai, kiek paverkė iš ryto ir vsio. Šiaip jau matau, kad pirminis streas jai jau praėjo, bet man nuo to ne lengviau.
Ajoooo majo 
Tikrai neduociau vaiko i darzeli, jeigu nereiketu dirbt. Tikrai. Ir dabar - zinau, kad reiks leist i ta lopseli, dar ne dabar, bet jau taip neramu... Ir tikrai jauciuosi kalta. Kad del pinigu atiduosiu savo vaika. Nors aisku, kad pinigai reikalingi, kad tas pats vaikas turetu uz ka valgyt. Bet jausmas bjaurus labai, atrodo, kad vaika parduociau...
As labai atsiprasau, bet leisti maza vaika i darzeli tik del to, kad mamyte galetu daugiau laiko skirti sau, man atrodo pakankamai egoistiska. Kiekgi laiko jis bus mazas? Kiek jau cia mamai kentet? Pora metu? Tris? Tiek laisvai galima iskentet ir be padidinto demesio sau. Aisku, visi zmones skirtingi. Gal as nezinau kokiu nors ypatingu aplinkybiu, gal ten namuose paralyziuota bobute, gal pati mamyte turi kokiu nors ypatingu sveikatos sutrikimu - tada taip. O siaip ne... Vaikas man butu svarbiau
Tikrai neduociau vaiko i darzeli, jeigu nereiketu dirbt. Tikrai. Ir dabar - zinau, kad reiks leist i ta lopseli, dar ne dabar, bet jau taip neramu... Ir tikrai jauciuosi kalta. Kad del pinigu atiduosiu savo vaika. Nors aisku, kad pinigai reikalingi, kad tas pats vaikas turetu uz ka valgyt. Bet jausmas bjaurus labai, atrodo, kad vaika parduociau... As labai atsiprasau, bet leisti maza vaika i darzeli tik del to, kad mamyte galetu daugiau laiko skirti sau, man atrodo pakankamai egoistiska. Kiekgi laiko jis bus mazas? Kiek jau cia mamai kentet? Pora metu? Tris? Tiek laisvai galima iskentet ir be padidinto demesio sau. Aisku, visi zmones skirtingi. Gal as nezinau kokiu nors ypatingu aplinkybiu, gal ten namuose paralyziuota bobute, gal pati mamyte turi kokiu nors ypatingu sveikatos sutrikimu - tada taip. O siaip ne... Vaikas man butu svarbiau
| QUOTE (Smurka @ 2004 05 27, 14:44) |
| As rugsejo pirmaja isvedu June i darza. Tai vedeja pareikalavo, kad pirmaja savaite su vaiku darzelyje butu kas nors is artimuju. Taip adaptacinis periosdas bus lengvesnis, anot jos. Toks jos pareikalavimas man visai patiko. Vedeja aiskina, kad visos ligos yra nuo nervu. Kuo lengvesnis bus adaptacinis periodas, tuo didesne tikimybe isvengti ligu. |
Mums irgi liepė mažiausiai savaitę būti su vaiku. Deja, aš galėjau būti tik iki pietų. Tai jis drąsiai buvo 2 savaites, o tada verkė gerą mėnesį. Dabar paatostogavęs kaime pas senelius vėl eina į darželį ir džiaugiasi. Tikriausiai vaikų pasiilgo.
Eidami į darželį mes visada kalbam, kad tiek aš, tiek vaikas einam į darbą. Vakare eisim namo. Prieš visada mažius pasakoja apie darželį, ką ten veikė, kas buvo atėjęs. Gal mums pačiosms reikia kitaip galvoti ir žvelgti į vaiką. Be to, negalima pamiršti, kad vaikai skirtingi. Vienam darželis būtinas, kitam jo niekada nereikia.
| QUOTE (vobla @ 2004 05 27, 11:46) |
| Norėjau leist nuo gegužės 1 d, bet viskas taip susiklostė, kad lyg šiol dar namie sėdim... o virš galvos kabo tokis juodas debesis, kuris tik pasislenka ir pasislenka, bet nedings tol, kol nesužinosiu, kaip reaguos mano mažulė į lopšelį. Kol kas nueinam į jo teritoriją su vaikais pažaist- tai paskui staugiančią baubiančią iš jo išsitempiu. Taip jai reikia vaikų- net dreba. Bet kažin, ar irgi reikės, kai pajus , kad manęs nėr šalia. |
Nori, pabursiu? Mat mano vyresneliui buvo tas pats. Tai pirma diena is darzelio nesiau klykianti, is iseit ponulis teikesi tik tada, kai visi kiti vaikai isejo. Antra diena verktelejo ieidamas i grupe - tiik riktelejo, ir viskas, aukletoja iskart nukalbejo, kazka parode, kad girdziu, jau juokiasi (o as uz grupes duru stovejau ir klausiau
). Ir psio... Toliau eidama vaiko pasiimt butinai nesdavausi chupsa, ne be chupso jis elementariai neidavo lauk 
O pamato chupsa, prieina, tu ji capt ir nesiesi, o rekt negali, nes nasruose chupsas 
| QUOTE (Jurga @ 2004 05 27, 11:59) | ||
tai tu paprasyk, sesers, kad pirmomis dienomis ji nuvestu dukryte i darza Sako, jei veda tas, kuris nebijo, nesinervuoja, nenusiteikes pries darza - vaikui zymiai lengviau ten eiti  |
Deja-sesuo kitam mieste gyvena...ir dirba...tad neišeis...
Bet kolkas kai tik einam į lopšelį- tai popierius sutvarkyt, tai pažymą dėl sveikatos priduot- visad veduos kartu (po teisybei nėra kam ir palikti). Tai stebiu kaip jaučias tam pastate. Atrodo , kad jai ten patinka, vos išeinam- iš karto šiaušia atgal ir lupa duris. Kurgi nelups, kai toks vaikų klegesys iš kiekvienos patalpos sklinda. O kartą dar ir pianinu grojant ir vaikus dainuojant išgirdo-tai visai susižavėjo-pabėgo nuo manęs ip prilpo prie salės durų...
as dar neturiu 
lialkos, bet paskaiciusi sia tema nutariau ir savo nuomone pareiksti.
Zinoma, kikevienas vaikas yra individualus, vienas reikia kt vaiku, kita ne per gvalta neikisi i darzeli.
Na bet kai pagalvoji kokie buvo sovietiniais laikais darzeliai-lopseliai ir kokios juose bausmes buvo taikomos, tai dabartiniai darzeliai primena roju.
Kiek as prisimenu save, o tiksliau prisimenu nuo kokiu 6 metu, tai man jokios traumos nebuvo kad mane vede i lopseli ( tais laikais kitaip ir nebuvo galima),
Ir dabar kai pasikalbu su bendraamziais, tai tie kurie ejo i darzelius ( neturejo mociusiu kurios uzaugintu iki mokyklos) tai tie zmones zymaiai laisvesni ir atviresni bendravime nei tie kurie nepabuvojo darzelyje.
As manau kad jai man leistu galimybes, o tiksliau finansai, tai auginciau iki 3metu, bet kadangi tokios galimybes nenusimato, tai gal ir nedarysiu dideles tragedijos kad eis i darzeli, kuo anksciau prades komunikuoti su kt vaikais, tuo lengviau bus mokykloje ir apskritai gyvenime.
lialkos, bet paskaiciusi sia tema nutariau ir savo nuomone pareiksti.Zinoma, kikevienas vaikas yra individualus, vienas reikia kt vaiku, kita ne per gvalta neikisi i darzeli.
Na bet kai pagalvoji kokie buvo sovietiniais laikais darzeliai-lopseliai ir kokios juose bausmes buvo taikomos, tai dabartiniai darzeliai primena roju.
Kiek as prisimenu save, o tiksliau prisimenu nuo kokiu 6 metu, tai man jokios traumos nebuvo kad mane vede i lopseli ( tais laikais kitaip ir nebuvo galima),
Ir dabar kai pasikalbu su bendraamziais, tai tie kurie ejo i darzelius ( neturejo mociusiu kurios uzaugintu iki mokyklos) tai tie zmones zymaiai laisvesni ir atviresni bendravime nei tie kurie nepabuvojo darzelyje.
As manau kad jai man leistu galimybes, o tiksliau finansai, tai auginciau
iki 3metu, bet kadangi tokios galimybes nenusimato, tai gal ir nedarysiu dideles tragedijos kad eis i darzeli, kuo anksciau prades komunikuoti su kt vaikais, tuo lengviau bus mokykloje ir apskritai gyvenime.
Sveikos, mamytės,
Mes pernai prieš rugsėjį nuėjom pasižiūrėt į darželį, direktorė pasiūlė pabūti su vaikais, tai pabuvus porą valandų teko vaikiną nešt visą klykiantį taip, kad visi išlindo pažiūrėt, kas nutiko - taip nenorėjo išeit. O nuo rugsėjo pirmosios pernai pradėjom lankyti (jam buvo 2,5 metų), tai paverkė 2 dienas man išeinant. Tiesa, vienu metu nuo tokio berniuko gaudavo, tai dar porą dienų sakė, kad nenori į darželį, bet dabar puikiausiai su viskuo susitvarko. Ryte mane vis skubina, kad tik greičiau eitume. Ir visi jų grupės vaikai labai nesunkiai priprato. Dažniausiai tai tikrai nėra taip baisu. Aš jau seniai labai rami palieku savo mažutį, žinodama, kad jam ten gerai. Prieš savaitę buvo lyg ir "ataskaitinis" susirinkimas, tai rodė programėlę, patikėkit, iki ašarų graudu, kai trimečiai pupuliai dainuoja daneles, šoka. Auklėtoja atidavė per tą laiką jų pieštus piešinukus. Nežinau, ar daugelis iš mūsų turėtume tiek laiko ir sugebėjimų tiek lavinti savo mažylius. O kur dar bendravimas su bendraamžiais. Aš tikrai esu patenkinta, kad sūnelis turi galimybę lankyti darželį.
Sėkmės. Viskas bus puiku
Mes pernai prieš rugsėjį nuėjom pasižiūrėt į darželį, direktorė pasiūlė pabūti su vaikais, tai pabuvus porą valandų teko vaikiną nešt visą klykiantį taip, kad visi išlindo pažiūrėt, kas nutiko - taip nenorėjo išeit. O nuo rugsėjo pirmosios pernai pradėjom lankyti (jam buvo 2,5 metų), tai paverkė 2 dienas man išeinant. Tiesa, vienu metu nuo tokio berniuko gaudavo, tai dar porą dienų sakė, kad nenori į darželį, bet dabar puikiausiai su viskuo susitvarko. Ryte mane vis skubina, kad tik greičiau eitume. Ir visi jų grupės vaikai labai nesunkiai priprato. Dažniausiai tai tikrai nėra taip baisu. Aš jau seniai labai rami palieku savo mažutį, žinodama, kad jam ten gerai. Prieš savaitę buvo lyg ir "ataskaitinis" susirinkimas, tai rodė programėlę, patikėkit, iki ašarų graudu, kai trimečiai pupuliai dainuoja daneles, šoka. Auklėtoja atidavė per tą laiką jų pieštus piešinukus. Nežinau, ar daugelis iš mūsų turėtume tiek laiko ir sugebėjimų tiek lavinti savo mažylius. O kur dar bendravimas su bendraamžiais. Aš tikrai esu patenkinta, kad sūnelis turi galimybę lankyti darželį.
Sėkmės. Viskas bus puiku
Galiu pasidalinti savo patirtimi.
Vyresneli i darzeli isvedziau pusantru, nes reikejo bakalaurini parasyt, o jis toks judrus buvo, kad ne akimirkai manes nepalikdavo.
Pradzioj buvo labai sunku, verkem abu, bet dabar jau metai kaip i darzeli eina kaip i svente
Geros aukletojos, su vaikais uzsiima ir bendrauja kaip su sau lygiais. Man buvo keista, kaip jie jas vardais vadina
Kai mazajai sueis pusantru, nedvejodama vesiu, jai gal jau bus drasiau su broliu, nors jauciu, kad didesne mamytuke gali buti
AS UZ DARZELIUS (tiesa, daug kas nuo aukletoju priklauso) 
As irgi planuoju po savaites pradeti pratinti savo maze prie darzelio. Planavom pries menesi, bet rotas uzpuole, dabar vel kita bakterija. Maniske labai judri, paskui vaikus kieme ar parduotuvej is paskos eina, jai darzeli manau, tikrai idomiau bus, ismoks visko, nes as namuose vis tiek tiek neuzsiimu. nors pati dar nedirbu, bet manau, kad tai geriausias laikas pratinti, todel, kad galesiu kartu pavaikscioti, o jeigu susirgs, pradzioj taip dazniausiai buna, nereikes ieskoti kas vaika paziures. Tada i vasaros pabaiga, gal anksciau pradesiu darbo ieskotis. Nesmerkit jus tu, kurios nedirba, o vaikus i darzeli veda. Viskas priklauso nuo vaiko, mano tokia judri, landi ir t.t., kad per diena as taip pavargstu, as pavyzdziui noriu biski pailseti, susitvarkyti reikalus visus, kuriuos reikia (man reikia masazu kursa praeiti, kad atstatyt slankstelius), kai dirbsi, nebus tokios galimybes. Vaikui bendravimo bus daugiau, gal valgyt geriau prades, klausyt, tvarkos. 
Nors jau dabar nervuojuos, kad reikes palikti, jauciu pati daugiau zliumbsiu uz kampo uzejus.
Nors jau dabar nervuojuos, kad reikes palikti, jauciu pati daugiau zliumbsiu uz kampo uzejus.
Aš manau, kad 4-5 m. vaikui teisiog būtina eiti į darželį, juk jame lavėja ir socialiniai įgūdžiai, ir svarbiausia - vyksta ugdymas, kokio mes namie nelabai galim pasiūlyti. Bet kalba eina apie mažus vaikučius, kurie dar patys savimi nelabai pasirūpina: nemoka apsirengti, normaliai pavalgyti, į kelnes padaro reikalą. Nu gaila, bet kiek aš mačiau savo grupėj - visi vaikai patenkinta, tik aišku reikai praeiti tą adaptacijos periodą, kuris ne visiems vienodai trunka. Žinau, mūsų grupėj buvo toks vaikis, kuriam net 2 mėn. reikėjo.
O šiaip darželio auklėtojos yra tos nuomonės, kad geriau atiduoti mažesnį, jie lengviau pripranta. tie vaikučiai, kurie yra naminukai, ir didesni atvesti verkia, rėkia, ant grindų griūna, spardosi, nu žodžiu dar didesnė trauma.
Na, aš į darželį buvau atiduota vėlai ir tiktrai turėjau bendravimo problemų gana ilgai, na gal ne tiek bendravimo, bet buvau labai labai nedrąsi.
O šiaip darželio auklėtojos yra tos nuomonės, kad geriau atiduoti mažesnį, jie lengviau pripranta. tie vaikučiai, kurie yra naminukai, ir didesni atvesti verkia, rėkia, ant grindų griūna, spardosi, nu žodžiu dar didesnė trauma.
Na, aš į darželį buvau atiduota vėlai ir tiktrai turėjau bendravimo problemų gana ilgai, na gal ne tiek bendravimo, bet buvau labai labai nedrąsi.
| QUOTE (vilko_puse @ 2004 05 27, 15:01) |
| Noa, man atrodo, cia niekas nekalbejo apie mamas, paliekancias vaikus darbe ir sedincias namie. va man idomu, ar daug tokiu yra ir ka jos veikia namie? |
As viena is ju, kurios veda vaik ii darza, o pati "sedi namie"
Tik as nesedziu namie, kasdien stengiuos kur nors iseiti. O ir su vyru remontuojam vaiku kambareli. Tuo labiau, kad man jau paskutines neshtumo savaites eina. Tai daugiausia jau laiko praleidziu lovoje - labai greitai pavargstu
O is kitos puses, zinau, kad vaikui tikrai patinka darze, labai noriai ten eina.
