Tris savaites ėjome labai gerai, paskui savaitei iškritome dėl ligos Po ligos dar noriau ėjo, nes buvo labai chebros pasiilgusi. Bet va atsitiko tokia bėda- lyg šiol buvo pavaduojanti auklėtoja, o praeitą ketvirtadienį grįžo iš atostogų nuolatinė. Kažkas nutiko, nes mažoji jos nepripažino, o gal šiaip blogai jautėsi- apie pietus paskambino, kad labai verkia ir lyg tempertūros turi. Penktadienį laikiau namie- nugi lyg ir sveikas tas vaikas Šiandien vėl išleidau ir drebu dabar- kiek suprantu maniškei nelabai ta auklėtoja patinka... Oi kaip negerai...jau taip ramu buvo, o dabar vėl viskas iš naujo
O kas liečia mažumą, tai yra mūsų grupėj mergaitė, mėnesiu už maniškę jaunesnė( labai bėja savarankiška). Taip pat yra berniukas kuriam tik prieš porą dienų suėjo metukai. Nuo vidurio savaitės ateis dar vienas vaikiukas kuriam tuoj sueis metukai. Taip, kad mes jau nesam mažiausios- kaip ir vos ne didžiausios gaunames

Kai aš paklausiau vedėjos ar galėsiu bent jau pirmą savaitę dukrytę pasiimti nuo pietų, ji atsakė kad ne Tipo, taip daug greičiau vaikas pripranta prie auklėtojų, prie režimo ir prie naujos aplinkos. O jei paliksiu ją verkiančia, taigi mano širdis gali sprogti pirmomis dienomis Nežinau, jei adaptacija bus sunki, turbūt tarsiuosi su auklėtoja apie buvimą, bent jau pirmosiomis dienomis, pusei dienos

As manau, kad reikia rinktis ta darzeli, kuris patogesnis. Mano dukryte lanke spec darzeli, kuris buvo labai toli nuo namu, buvo labai nepatogus susisiekimas, mus abi tai labai vargino... Kuo toliau - tuo maziau ji norejo eit i darzeli (nors ir aukletojos mano manymu buvo neblogos). Galu gale mes nustojom lankyt ta darzeli. Bet vaikui reikia bendravimo su kitais vaikais, to manoji negalejo gauti namuose. Todel po kurio laiko ji (mano dideliai nuostabai) pati pasisiule lankyt kita darzeli - ta kuris yra musu kieme (cia turbut del to, kad jis is dalies matosi pro musu virtuves langa, matosi kaip vaikai lauke zaidzia, be to, tie vaikuciais kartais su aukletojom kur nors eina pro musu kiema...). O as beje kazkada anksciau buvau girdejus nepatenkintu tuo darzeliu mamu atsiliepimu. Taigi, prisipazinsiu, i ta nauja darzeli ejau uzsirasyt be didelio entuziazmo ...
Taciau tas darzelis pranoko visus mano lukescius
Negaliu atsidziaugt Dukra ryte pati atsikelia, pavalgo, apsirengia ir isdumia i darzeli (pries tai pabuciavus mane ir palinkejus geros dienos :-) O kai as atsikeliu pirma ir nepazadinu savo mazosios - burba nepatenkinta, neva kaip tu mama galejai ? man gi i darzeli reikia, o tu manes nezadini, as gi paveluot galiu
O ir igudziu prasme irgi pasikeitimai nerealus :-) Is to isejom darzo - net paskaiciuot normaliai iki 10 nemokejo. O cia... Per koki menesi ne tik skaiciuot iki 100 ismoko, bet ir abecele ismoko, dabar laisvai paraso bet ka (aisku, kolkas su klaidom: kaip girdi, taip ir raso), skaito viska (tik didelem raidem) :-) Pazanga tikrai didele
Kokios galetu but priezastys? Ju daug. Pagrindine - darzelio pakeitimas (beje, keitem vidury metu, pradejom lankyt gruodzio 22 d. :-). Siame darzely manajai patinka tai, kad aukletojos zymiai jaunesnes, be to, cia nuolat vyksta kokie nors renginiai: koncertai, cirko pasirodymai, jie su grupe isvazuija - tai i teatra, tai dar kur, pvz., neseniai buvo gamtininku stoty, tai emociju ... Viso to senajam darzely nebuvo
Zodziu dar galeciau be galo daug pasakot, kokiu fainu pramogu naujajam darzely yra... bet manau uzteks
Taigi, mamytes, nebijokit keisti darzeliu

Idomi praktika. Pas mus, kaip tik atvirksciai buvo. Ejom i darzeli, kai mum buvo 2 m. beveik. Tai direktore ir aukletojos kaip tik liepe neapsunkint padeties, palikt vaika ir varyt kuo greiciau is ten. Neva "paverks, ir greit apsiramins. O jei mama bus salia - tai issidirbines, elgsis ne taip, kaip budamas vienas. O kai mamai vis delto reikes iseit vistiek verks vaikas, todel geriau iskart iseit, nes vistiek rezultatas tas pats bus" ir pan. Bet pasiule pirma diena palikt porai valandu ir po to atsiimt. Atsimenu, siaubas kaip bijojau ta pirmaja diena ... Parbegu po poros valandu (teko begt is labai svarbaus seminaro), o aukletojos sako, miega jusu vaikiukas. Ateikit uz valandos. Namo nevaziuosi - darzelis toli. Tai bludijau valanda aplink darzeli... Griztu po valandos - vaikai zaidzia, labai jie ten tarpusavy "uzsieme", tai gavau pasiulyma dar luktelt, pavaiksciuot ... Griztu dar po 1,5 val. - tas pats. Galu gale ir pasibaigus darzelio darbo laikui maniske nenorejo eit namo :-)
Va tokia musu pirmoji diena darzelyje...
Taigi, nedrisciau kategoriskai teigti, kuris variantas geresnis - kad mama vaiksciuotu kartu i darzeli bent pirmas dienas, ar kad visai nevaiksciuotu ...

Labai gerai pasakyta, svarbu nenusileist
Mano dukrytes draugei nutiko taip:
Ja atidave i darzeli, ir aisku ji pirmas dienas kele "koncertus". Tevai labai jaudinosi, pergyveno. Vaikas ta mate ir matyt pasinaudojo, papiktnaudziavo. Na, ir mociute viska sugadino galutinai: ziuri pro lango - vaikai isejo i lauka, senoji ima visokiu bandeliu-saldainiu ir lekia i darzeli: "Imk, mieloji, valgyk, Emilyte". Taigi vaikas pradejo nebevalgyt darzely su kitais vaikais - laukia, kol mociute pasirodys su krepsiais
Po keliu dienu ta mergyte tevam pareiske: "Eisiu i darzeli tik su salyga - turesit mane paimt per pietus, arba neeisiu isvis". Tevai sutiko net be jokiu svarstymu
Dar po dienos-kitos Emilija pareiske - neisiu i darzeli ir basta.
Tevai visgi kaip nekaip nuvede ja i darzeli. Bet tik vaikam isejus i lauka, ta mergyte sugebejo pasprukt - pabego namo.
Nuo tol tevai Emilijos i darzeli nebeleido...
Po kurio laiko manoji Diana pamate Emilija kieme ir uzkalbino, jos susidraugavo. Kitos kiemo mergytes irgi bande susisneket su Emilija, bet ... Nezinau kodel, bet tik su maniske susidraugavo -kuo toliau- tuo daugiau jos buna kartu
Pastebejau, kad Emilija labai baili ir uzdara. Bet ka as padarysiu? Pabendravo jos kuri laika... Viena diena sulaukiau keisto skambucio: skambino moteris, prisistate kaip tos mergytes mama, sako, kad musu mazosios labai draugauja, kad Emilija daugiau su niekuo taip artimai nenori bendraut ir t.t., taigi paprase, kad as savo dukryte kuo dazniau leisciau pas juos i svecius. Dar po kurio laiko ta mama vos neverkiant paprase, kad paprasyciau savo dukrytes, kad Emilija ikalbeciau lankyt kartu darzeli (nes tipo jie jau nesusisneka su savaja 5mete dukra, ji stato visokias salygas, jie jau kazin ko tiktai jai pripirko ir pan., bet ta vistiek i darzeli nesutinka eit, kaprizinga, uzdara...). Keistas man toks prasymas buvo, bet negi gaila pabandyt
Taigi mes abi (as ir mano maze) 3 ar 4 menesius ja "lauzem", kiekviena diena PASAKOJOM, KAIP FAINA DARZELY, KOKIE RENGINIAI VYKSTA, KOKIOS EKSKURSIJOS IR pan. As tai jau buvau rankas nuleidus, tiesa sakant. Bet ivyko stebuklas Dabar, kai iki mokyklos (jos busimos pirmokeles) liko 2 men Emilija sutiko pradet lankyt darzeli, bet tik ta grupe, kur maniske. Taigi grizo i ta darzeli, is kurio ne taip seniai pabego Tiesa, aukletojos sako, kad su ja sunkoka, kad tevai tikrai padare klaida sutikdami su dukros reikalavimais, kad laike ja namuose su baba ir televizorium. Anot ju, matosi, kad daug kur mergyte atsilieka ir kad yra labai uzguita <ta nesunkiai galima pastebet, labai jau keistai ta mergyte elgiasi>. Bet sako, kad turetu atsigaut, ypac gerai, kad maniske ja darzelyje globoja (kaip sesute mazesne) ir t.t., ir t.t. Dar sako teveliam, gal psichologo pagalbos reikes ...
Vienu zodziu moralas toks - is dideles meiles ir baimes tevai padare bedos (direktores mintis), bet tai pataisoma (as tikiu).