QUOTE(pingpongute @ 2008 02 04, 22:02)
Išpažintis išpažinčiai nelygu. Viskas yra motyvacija. Ko tu sieki išpažintimi, tą ir turi. Jei tau tik formaliai reikia ją atlikti prieš didžiąsias šventes ar dėl kitų priežasčių, tada mano galva ji nereikalinga. O jei tai vidinė paskata ir poreikis, kodėl gi ne?
Jei viskas yra motyvacija, tai ne viskas yra išpažinties forma kaip išpažintis kunigui.
Kodėl gi ne? Aš nesakau "ne", bet kodėl taip ir tiktai taip?
Manau, kad daugelį klaidina tai, kad išpažintis suvokiama kaip nusižengimų atbarbenimas, dešimt maldelių ir "laisvas". Sutinku su Pingpongute, tokia ji tikrai nereikalinga. Deja, dažniausiai ji tokia ir yra.Iš vienos pusės kalti patys tikintieji, nes jiems daugiau nieko ir nereikia. Iš kitospusės - kunigai, nes prisitaiko prie tokių "poreikių" (nesakau, kad visi). Iš tikrųjų per išpažintį kunigas turėtų padėti susivokti savo viduje. Kodėl būtent taip elgiesi/galvoji/gyveni, kaip ir ką keisti, kad taip nebebūtų. Kas iš to, kad pasižadi, tarkim, nebepersivalgyti? Gali tai daryti, bet jei nesusivoki savyje, koks tavo santykis su nuosavu kūnu, koks santykis su aplinka, koks požiūris, nebepersivalgymas tebus valios aktas, kuris tikrai neišstums kažkokio vidinio bloko. Na, galk nustums jį giliau, bet ateislaikas, ir vis tiek teks su juo tvarkytis. O dažniausiai tas valios aktas tęsis iki kitos galimybės persivalgyti 
Tik nesikabinėkit prie žodžių, čia aš kaip pavyzdį, gal ne visia vykusį, bet...
Man labai patiko vienas straipsnis Bernardinuose - stačiatikių teologo įžvalgos apie išpažintį: Pseudokrikščioniškas požiūris į išpažintį
Sutinku, kad mesesam akis į akį su Dievu. Visada ir nuolat. Nuodėmklausys yra mokytojas, turintis daugiau įžvalgos ir patirties, padedantis atrasti kelią į save, suvokti tą savo santykį su Dievu ir rasti savo asmeninį, individualų kelią. Ir jei susiformuluoji sau, ko sieki išpažintimi, manau, tai ir gausi. Jie nori tik pasidėti pliusą, tai ir pasidėsi pliusą. Bet... niekinti kitą nuomonę, praktiką, poreikius yra... PUIKYBĖ. Greit marš išpažinties ir atgailauti!!!!
Tik nesikabinėkit prie žodžių, čia aš kaip pavyzdį, gal ne visia vykusį, bet... Man labai patiko vienas straipsnis Bernardinuose - stačiatikių teologo įžvalgos apie išpažintį: Pseudokrikščioniškas požiūris į išpažintį
Sutinku, kad mesesam akis į akį su Dievu. Visada ir nuolat. Nuodėmklausys yra mokytojas, turintis daugiau įžvalgos ir patirties, padedantis atrasti kelią į save, suvokti tą savo santykį su Dievu ir rasti savo asmeninį, individualų kelią. Ir jei susiformuluoji sau, ko sieki išpažintimi, manau, tai ir gausi. Jie nori tik pasidėti pliusą, tai ir pasidėsi pliusą. Bet... niekinti kitą nuomonę, praktiką, poreikius yra... PUIKYBĖ. Greit marš išpažinties ir atgailauti!!!!
QUOTE(Žiogelis @ 2008 02 05, 07:56)
Sutinku, kad mesesam akis į akį su Dievu. Visada ir nuolat. Nuodėmklausys yra mokytojas, turintis daugiau įžvalgos ir patirties, padedantis atrasti kelią į save, suvokti tą savo santykį su Dievu ir rasti savo asmeninį, individualų kelią. Ir jei susiformuluoji sau, ko sieki išpažintimi, manau, tai ir gausi. Jie nori tik pasidėti pliusą, tai ir pasidėsi pliusą. Bet... niekinti kitą nuomonę, praktiką, poreikius yra... PUIKYBĖ. Greit marš išpažinties ir atgailauti!!!!
Pritariu,pritariu, pritariu!Vat aš irgi susimąstau, kodėl žmonės, kurie nemto prasmės išpažintyje taip niekina tuos, kurie mato tame savo prasmę?
Galvoju, kad gi tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas ir ,vėl pasikartosiu, motyvacija...
Papildyta:
QUOTE(sandle @ 2008 02 04, 22:13)
nonsensas, kam visur ieskoti uztareju ir pagalbininku? negi bijome buti atviri pries Dieva jei jau einame pas Ji? kam tada mes atgailaujame ir t.t., jei bijome atsistoti Kurejo akivaizdon? Tarpininkas neatleis ir negales uzstoti.
Ne užtarėjų, o pagalbininkų. Man asmeniškai yra tekę gauti labai vertingus dvasinius patarimus. Aš neisjaučiu visažinė, kad manyčiau, kad dvasininko patarimas man nereikalingas. Juk įsiklausome ir į draugų patarimus, ar ne taip? Jeigu tau kunigas yra ne "piktas dėdė", kodėl nepasiklausius jo matymo ir dvasinės patirties?
QUOTE(sandle @ 2008 02 04, 22:13)
nonsensas, kam visur ieskoti uztareju ir pagalbininku? negi bijome buti atviri pries Dieva jei jau einame pas Ji? kam tada mes atgailaujame ir t.t., jei bijome atsistoti Kurejo akivaizdon? Tarpininkas neatleis ir negales uzstoti.
Siaip, idomu, ar buvot kada ispazinties
Pritariu pingpongute, man irgi ispazintis yra prasminga. Aisku kaip ir kiekvienam einanciam tikrai nelengva ispazinti savo poelgius... Dazniausiai as einu i ispazinti su klausimu ir nera buve, kad i mano klausima butu kunigo paziureta bet kaip, pro pirstus, ar kazkaip standartiskai atsakyta. Dazniausiai kunigas is visu pateiktu temu pasirenka pati aktualiausia klausima ir viska surikiuoja taip, kad is tiesu palengveja, nes gaunu atsakymus ir palaikyma.
O klausimu tai begale, nes zmogaus psichika taip jau suredyta, kad kartais nezinia nuodeme tai ar ne, ypac kalbant apie mintis ir emocijas.
QUOTE(Žiogelis @ 2008 02 05, 07:56)
Man labai patiko vienas straipsnis Bernardinuose - stačiatikių teologo įžvalgos apie išpažintį: Pseudokrikščioniškas požiūris į išpažintį
Ačiū už nuorodą. Stačiatikiai dažnai nustebina savo gilumu. Jie mažiau išbarstė, nes mažiau taikėsi prie "visuomenės" poreikių.
QUOTE(pingpongute @ 2008 02 05, 16:18)
Vat aš irgi susimąstau, kodėl žmonės, kurie nemto prasmės išpažintyje taip niekina tuos, kurie mato tame savo prasmę?
Taigi. Aš suprantu, kodėl žmogus gali nenorėt eit išpažinties
, bet nesuprantu, kodėl taip nori, kad ir kiti neitų 
?
QUOTE(Staiga @ 2008 02 05, 19:54)
Kas turi galimybę palyginti išpažintį pas kunigą ir kitokį išpažinties būdą, bei atgailą, tas ir gali rinktis. Kitas gi jei žino vieną būdą ir nebando jokio kito, natūralu pasisakys tik už tą vieną vienintelį praktikuojamą.
Idomu pasidare - apie koki kitoki ispazinties buda ir atgaila kalbat?
