QUOTE(Žiogelis @ 2008 02 06, 18:12)
Mano manymu, tai priklauso nuo žmogaus ir jo santykio su tikėjimu. Jei tas santykis yra labai tiessmukas, jei žmogus nenori gilintis, bet nori gyventi pagal Dievo žodį, jam tarpininkas nereikalingas. Parašyta nesvetimauk, ir taškas. Jei svetimauju - pasakau sau, kad nuodėmauju. Dievui išpažinties nereikia, prieš jį mes ir taip nuogi,jos reikia mums.
Bet jei žmogus ima gilintis į save, į savo santykį su Dievu,į tikėjimo tiesas, jamreikalingas tarpininkas, kuris padeda ne išpažinti padarytas nuodėmes (t.y. išklausyti), o pamatyti tas nuodėmes savyje.
Bet jei žmogus ima gilintis į save, į savo santykį su Dievu,į tikėjimo tiesas, jamreikalingas tarpininkas, kuris padeda ne išpažinti padarytas nuodėmes (t.y. išklausyti), o pamatyti tas nuodėmes savyje.
tikrai, nuo žmogaus santykio su tikėjimu, ir jei nori gyventi su Dievu ir gilintis labiau, nei bažnyčios bei ŠR ribose, jam tarpininkas nereikalingas. Ir gyvenant su Dievu, kokios dar išpažintys, kokios nuodėmės? Dievas širdyje ir tu jame-nėra nuodėmių, gyveni tiesiog šviesoj, meilėj, jo malonėje ir palaimoje.
Vat jei yra santykis su religija, yra ėjimas į Dievą, Tai ir tikėjimas religijos apibrėžtas, bei viskas surašyta, paaiškinta, ką, kur ir kada daryti. Gilintis į save belieka tiek, kiek reikia nepažeisti bažnyčios taisyklių. Nes bažnytininkai viską už žmogų nusprendę. Jie lyg veda, gaila priveda tik prie aptvaro krašto, toliau nevalia.