Man ir taip buvo,kad mano tevai priestaravo jog as draugauju su jiems netinkanciu vaikinu.Jis jiems atrode per prastas,is prastos seimos.Taciau yra kaip yra.Man mano laime buvo svarbesne uz tevu priestaravimus.ir uzpernai mudu susituokeme.Esu be galo laiminga,mano vyras labai geras.
Kai pradejome draugauti mano draugas taip pat mano tevams nepatiko, nors as jo tevams labai patikau, jie buvo be galo patenkinti musu draugyste...
O maniskiams draugas nepatiko del to, kad buvo be aukstojo (baiges auksteniaja mokykla, bet dirbantis nebloga darba ir neblogai uzdirbantis)...O as mat - mokausi prestizinej specialybej VU, dabar jau ir magistranturoj...Todel tevams buvo ne lygis del mano draugo issilavinimo...Mano abu tevai tai aukstuosius baige, o tevas net profesoriaus varda turi
Tai ka - po ilgu ikalbinejimu, mano draugas vel stojo mokytis i savo aukstesniaja (kuri dabar jau kolegija) ir si rudeni tures jau aukstaji neuniversitetini issilavinima
(vis aukstasis), o tada gal pavyks ikalbet pasimokyt daugiau, kad universitetini moksla baigtu...
Bet uz tai dabar - mano tevai nei puses zodzio nebesako, kad draugas per prastas...Kartais kai pamato, kaip mane myli, visur paveza kur reikia, i darba veza, parveza, vezasi pietauti, nors dirba tolokai nuo manes...Kiek geliu dovanoja, padeda ir pan., tai net sako, kad per geras
Del mokslu ramus - zino, kad studijuoja ir viskas kaip ir normaliai...Tevas kartais pasako net, kad jam mano draugas labai patinka... Daznai i svecius pakviecia, isgeria kartu
O maniskiams draugas nepatiko del to, kad buvo be aukstojo (baiges auksteniaja mokykla, bet dirbantis nebloga darba ir neblogai uzdirbantis)...O as mat - mokausi prestizinej specialybej VU, dabar jau ir magistranturoj...Todel tevams buvo ne lygis del mano draugo issilavinimo...Mano abu tevai tai aukstuosius baige, o tevas net profesoriaus varda turi
Tai ka - po ilgu ikalbinejimu, mano draugas vel stojo mokytis i savo aukstesniaja (kuri dabar jau kolegija) ir si rudeni tures jau aukstaji neuniversitetini issilavinima
Bet uz tai dabar - mano tevai nei puses zodzio nebesako, kad draugas per prastas...Kartais kai pamato, kaip mane myli, visur paveza kur reikia, i darba veza, parveza, vezasi pietauti, nors dirba tolokai nuo manes...Kiek geliu dovanoja, padeda ir pan., tai net sako, kad per geras
Na bet turbūt labai sunku ištverti tą laikotarpį,kol viskas susitvarkys.Gyvenimas tarp dviejų ugnių:juk nesiskirsi su vaikinu vien todėl,kad jis nepatinka tėvams(oi,oi,tie tėvai ,tėvai
)o ir su tėvais pyktis nesinori ,tuo labiau jei dar ir gyventi kartu reikia
na cia panasi tema, tai galvoju ir as pasiguosiu...sunku kai tevams nepatinka, kaip beissisukinetum...va mes jau kartu 3 metai, o jo tevams tas patikimas / nepatikimas taaaip banguoja
juokingiausia, kad nesistengiu daryt nei kad itikt, nei kad isiutint, o jie banguoja
na su laiku apsipranti prie sito, nors stengies kuo maziau susitikt
juokingiausia, kad nesistengiu daryt nei kad itikt, nei kad isiutint, o jie banguoja
na su laiku apsipranti prie sito, nors stengies kuo maziau susitikt
QUOTE(*ramunė* @ 2006 04 25, 10:10)
Na bet turbūt labai sunku ištverti tą laikotarpį,kol viskas susitvarkys.Gyvenimas tarp dviejų ugnių:juk nesiskirsi su vaikinu vien todėl,kad jis nepatinka tėvams(oi,oi,tie tėvai ,tėvai
)o ir su tėvais pyktis nesinori ,tuo labiau jei dar ir gyventi kartu reikia 
Tu tikrai teisi. Mano atveju jau daugiau nei metai ir l. nedaug reikalai pasistumejo, sunku ir man, ir draugui. Tikrai daug mastymu, vidiniu deliojimu ir su tevais tikrai nelengva kartu gyventi, o dar esant nuo ju visiskai finansiskai priklausomai ir zinant, kad tai dar tesis bent kelis metus del studiju ypatumu. Be to, ypac tetis, man didelis autoritetas, tad juo sunkiau derinti tevu nuomone su sirdeles nuomone
panasi ir mano situacija...kai pradejau draugauti su vaikinu-nepriestaravo,galvojo menuo ir baigsis musu draugyste...taciau mes kartu jau beveik pusantru metu ir nuolat girdziu kad as verta bgeresnio,grazesnio ir t.t...
o as paprasciausiai salia saves nieko kita neisivaizduoju apart savaji
ir tenka su tevais nesigincyti ir kesti mums abiems,nes visa ko kaltininke yra mano mama
o as esu visiskai nuo ju finansiskai priklausoma nes studijuoju dieniniame...taciau artimu metu planuojam iseiti su vaikinu gyventi kartu ir apsizenyti nors zinau kad finansine padetis mums bus sunki ir gal gal tada tevai supras kad priesintis per velu...?
Na mano mamai dar ir dabar žentas nepatinka.Tik tyli,nėr kur dėtis,juk man reik su juo gyvent o ne jai.Na bet išsprūsta kartais ,kad jos vaiką skriaudžia savanaudis TAS,tik apie save galvoja isterikas TAS,o charakteris charakterelis...
Tik sužinojusi mama,kad draugas mano,iš mokyklos išmestas iš kart uždraudė draugaut.Bet tuo tik paskatino prieštaraut(nors man jis tik pramoga buvo,šiaip laikui praleisti) ir toliau susitikinėt slapčia,o po to kažkaip nejučia ir jausmai atsirado.NA mamai teko nusileisti,nes pamatė,kad tik su manim pyksis ir nieko nepasieks.
Galimas daiktas,kad mano vaikas man tą patį darys
,tik aš žinosiu vieną,kad nereik draust,pats atsirinks draugus.
Tik sužinojusi mama,kad draugas mano,iš mokyklos išmestas iš kart uždraudė draugaut.Bet tuo tik paskatino prieštaraut(nors man jis tik pramoga buvo,šiaip laikui praleisti) ir toliau susitikinėt slapčia,o po to kažkaip nejučia ir jausmai atsirado.NA mamai teko nusileisti,nes pamatė,kad tik su manim pyksis ir nieko nepasieks.
Galimas daiktas,kad mano vaikas man tą patį darys
Kazkada klausiau mamos, ka sakytum jei nepatiktu zmogus, su kuriuo noriu susieti savo ateity... tai ji atsake - priimsim viska tol, kol tu su juo jausies laiminga..! nors zinau, kad jei taip ir nutiktu, kad dabartine mano meile taptu ju zentu tai nezinau kaip sureaguotu....
ne jiems juk reikia gyventi, bet tevai yra tevai, ir jie visada rupoinosi ir rupinsis savo vaikais, kad ir kaip tai kai kam nepatiktu....
mano tevai visada buvo labai tolerantiski, ir i mano santykius su vaikinais niekada nesikisdavo... patikdavo( ar bent jau taip atrode) jiems visi mano vaikinai, o ypac dabartinis
gal suveike ir faktas, kad gyvenu toli ir nera cia ko jiems del vaikino priekaistauti... o gal del to , kad mano vaikinas zino tik kelis lietuviskus zodzius
as nuo sawo tewu sawo drauga slepiau gal pora menesiu. kadangi studijuoju, grizdawau kas pora sawaiciu i sawo gimta miestuka, na o mes su mama geros drauges labai, tai jai wiska pasakodawau iki smulkmenu. atsitiko tokia beda, kad kai susipazinau su sawo busimuoju, is mano ivykiu rato dingo wisi waikinai. pora sawaiciu mama galwojo, kad tai laikina... na gal mokslai, gal dar kazkas... po menesio, jau pradejonerimaut. sako tau wiskas gerai. na jinai buwo pratus, kad kur nors iseinu, esu aktywi, su kuo susipazystu, o dbr wis namie ir namie kai paskambina. po 2 menesiu jau tiesiai swiesiai paklause... iwaryta i kampa neturejau galimybes sumeluot...tiesiog labai geda buwo. sakau "mamyte.......jam 30" (man 20 tuo metu buwo). mama pamenu nusisypsojo, ir sako ir tu tai bijojai man pasakyt? kwailute iswadino... po to weliau, pradejo klausinet kas per zmogus, galop ka wikia gywenima... sakau "policijos pareigunas". tai mama net prisedo, ir kai prades ant manes saukti.... siaip jinai buwo isitikinusi, kad policijoj ziaurus zmones dirba.. na juk toks stereotipas:D
o kai susipazino.......mmmmmmmm
ir kai suzinojo, jog tuokiames, pati pirma suskubo wiska ruosti., dziaugiasi labai, kad gera wyra susiradau
o kai susipazino.......mmmmmmmm
mano draugas tėvams taip pat nepatiko.
bet kai susitokėm, dar per vestuves pasakė: dabar esi mūsų žentas taip kad šie namai yra ir tavo namai. Ir kažkaip viskas susitvarkė, daugiau bartis iki po šiol dėl vyro su jais nereikia.
bet kai susitokėm, dar per vestuves pasakė: dabar esi mūsų žentas taip kad šie namai yra ir tavo namai. Ir kažkaip viskas susitvarkė, daugiau bartis iki po šiol dėl vyro su jais nereikia.













