Vaikas nukrito!

Krito ir maniskis, man vos ne salia bunant. Gulejo ant pilvo, o antklode atlasine, slidi. Pasispyre gerai ir kaip ciuztelejo... Bumbt ant kaktos. Paverke is mandagumo, melyne aisku uzsistate ir tiek. O as pusdieni is nervu drebejau ir savigrauza uzsiiminejau - nu kaip sitaip nenusaugoti. Dabar ant lovos jei paguldau tai pati salia sedziu kelia uztverusi. O geriausia tai ant grindu - nenukris garantuotai

suprantu, kad geda, kai nukrenta trumpam paliktas. bet isivaizduokit, kokia geda, kai nuo tavo keliu nukrenta : :-[
pamaitinusi uzsiseginejau liemenele ir net nepajutai, kaip vaikas nuciuoze per mano kojas ant grindu. :-[
bumt buvo, bet aciu dievui nestiprus. tik isgascio abiem buvo baisiai daug. teko dar karta pamaitint, kad nusiramintu
ir isivaizduokit, kaip salia sedejes vyras i toki mano issiziojima reagavo > > > > > >
va taip va

Pastebejau is savo vaiku, kad jie su amziumi tampa atsargesniais, nors jiems tik 1.1 meto. O dariau taip: kai jie pradejo vaikscioti ir tuo paciu nemazai griuvineti, leidau jiems kartais "saugiai" nukristi, t.y. krisdavo jie nuo mazo foteliuko, kartais neapsiziurejus nukrisdavo nuo nedidelio laiptelio ir pan. Zinoma, tie kritimai budavo skaudus ir asaringi, taciau jie "grudina" ir treniruoja vaiko reakcija.. : Dabar jie moka graziai nulipti nuo aukstos sofos, laiptuku, jei krenta, tai kenta "nepavojingai", su posukiu ar kaip pavadinti.. Is pradziu lyg ir baisu, bet kaip tokiu atveju vaikas ismoks pats? Kiekviena karta pagalves nepakisi, pats mokes apsisaugoti ir nekristi stacia galva.
Sis variantas tinka jau paugejusiems vaikiukams

Mano sese irgi si buda propaguoja - leidzia saugiai nukrist, tas ir krenta visur kur tik gali... :-[   As gal ne tokiu saltu nervu, be to, kazkur skaiciau, kad vaikas, pastoviai patiriantis mazytes traumas, maziau savim pasitiki  :, tai vis bandau apsaugot. Bet pastebejau, kad maziukas irgi jau ismoko ir kristi, ir atsisesti saugiai is stovimos padeties, tiesa, nuo lovos dar nulipti nemoka (bumbtelejo ne per seniausiai uzsimiegojes) - net nezinau, ar 7 men pyplys jau gali to ismokti ???
Turbut ateina laikas, ir vaikiukas pats pradeda labiau saugotis, tik, zinoma, "isukto i vata" laikyti nerekia...

Vakar baime didele apturejom - lelius zaide su mociute koridoriuj atsistojes (o ten plyteles gana slidzios) ir ji pamirso, kad jis dar kaip girtas vaiksto, tai vaikiukas sugalvojo paploti rankom ir pasileido. Isgirdau tik BUM. Pasirodo jis aukstielninkas krito ir pataike galvyte i medini slenksti. Net nezinau ar skaudejo ar tik issigando, nes paverke labai neilgai ir pradejo kazka bartis, o po poros minuciu jau zaide su teciu ir kvatojosi.
Siaip tai labai nesaugus musu namai vaikams (mes gyvenam pas tevus) - slenksciai, pakylos, dideli plotai plytelem iskloti. Niekas apie vaikus negalvojo irenginedamas. Kai pradejo vaikas visur lipti, tai per diena daugybe kartu nusivercia. Bet kazkaip nesureiksminam, nes dazniausiai ant kilimo krenta. tai dabar jau krenta "profesionaliai" - ant uzpakalio arba pasiremia rankom

Siaubas!!! Ir as siandien ta baime apturejau. Palikau savo dukryte (7 men.) trumpam ant sofos. Pasodinau toliau, pastaciau toki grojanti zaisla tarp koju ir nuejau trumpam iki virtuves. Girdziu tik BUM!!! ir baisus riksmas, galvojau, kad zaislas nukrito (jis gana sunkus), atlekiu ogi maziuke ant zemes nukritus.
Siaubas kaip issigandau, net visa virpeti pradejau. Iskart paemiau ant ranku raminti, tai uz kokiu poros minuciu nusiramino, pradejo sypsotis ir ciausketi.
Bet iki dabar jauciu ta apmauda, kokia as neatsargi mama  :-[
Dabar stebiu dukryte, ziuriu ar nemieguista ir pan. Bet lygtai iki dabar nieko (tfu, tfu, tfu). Trenkesi tai ji pakausiuku, krito ant nugaros, bet nei paraude, nieko. O krito tai ji nuo sofos (pamatavau), nuo 40 cm aukscio, tik va, pas mus nera kilimo, tai krito kietai, ant parketo.
Ot bus dabar pamoka, nepalikinesiu daugiau taip....

Ir maniskis apturejo tokias "krikstynas". simta sykiu apie tai buvau pagalvojusi, bet vis maniau tikrai nenukris, juk net sliauzti normaliai nemoka. O pasirodo uzteko 2 sekundziu ir BUM nuo sofos ant akiu. Gerai, kad ant kilimo, as issigandau labiau nei jis, bet faktas, kad nuo siol jis gyvens tik ant grindu, paklosiu antklode ir tesivarto kiek patinka. antro sykio nelauksiu. per daug juo pasitikejau.

Mamos, nelaukit to pirmo neapdairaus karto, nes jis palieka negerus jausmus. Jei jau vaikai juda, tegyvena saugiai ant zemes.

Mazdaug pries menesi mano pazistamos penkiamete dukra iskrito pro balkona is ketvirto auksto  :o ir nieko jai nenutiko, tik lengvai susimuse soniuka  :o O cia tai stebuklas.

QUOTE

Mazdaug pries menesi mano pazistamos penkiamete dukra iskrito pro balkona is ketvirto auksto   ir nieko jai nenutiko, tik lengvai susimuse soniuka   O cia tai stebuklas.

I'm not rude, I just speak what everyone else hasn't the balls to say.

Buvo ir mums toks nutikimas, tik vaikas griuvo kartu su manim. Atvažiavom iš parduotuvės, išlipom galinėj stotelėj ir ėjom namo. Lipu aptrupėjusiais laiptais, neskubu. galvoju, pasivaikščiosiu lauke, gražus oras, mažiukas pamiegos nešioklėj. Staiga keliant koją ant kito laipto kažkas pastumė iš nugaros ir aš griuvau ant...savo mažiuko. Net nežinau, kaip sugebėjau pakišti ranką po galvyti, o pati atsiklaupti ant kelių. Ačiū Dievui, kad galva nesiekė asfalto. Atsikėliau, pradėjau rinktis savo daiktus. Galit įsivaizduoti, nė vienas einantis pro šalį ir dalyvavęs tokioj situacijos nepasiūlė savo pagalbos. Dar teko išklausyti replikų, kad nereikia su vaikais vaikščioti, kur vaikšto suaugę žmonės (o laiptai tai visiems veda į tą pačią pusę ir kito kelio iki namų nėra). Kaip tada juos visus 1000 kartų keikiau, linkėjau, kad ir jiems atsitiktų tas pats, tik su skaudesnėm pasekmėm. Tikiuosi, kad tai išsipildė. Einant namo rankos ir kojos drebėjo, visa virpėjau, šaltas-karštas prakaitas mušė. Vis sukosi mintis, kad tik nebūtų smegenų sutrenkimo. Ir vaikas pradėjo taip graudžiai guguoti, po to įsiverkė. Skaičiau, kad sutrenkus smegenis, negalima leisti miegoti. O aš ir neleidžiu, nors žinau, kad tokiu laiku mažius visada miegodavo. O jis vistiek merkia akytes, tada ir aš paleidau savo dūdas. Išsikviečiau greitąją, atvažiavo, apžiūrėjo, liepė stebėti. Kitą dieną iš pat ryto atvažiavo gydytoja, pasižiūrėjo. Pasirodo, jis net guzo neturėjo pakaušiuke(manau, kad jis net nesiekė žemės, nes ranka buvo pakišta, o smūgio nejaučiau). Džaigiuosi, kad viskas gerai baigėsi, o jei ne. Tikriausiai b9ūčiau susiradus tuos studentėlius ir kovočiau iki galo, kad būtų dėmė jų biografijoje už tokius poelgius(kokia pikta, bet negaliu ramiai prisiminti, kad galėjo atsitikti mano aukseliui)

na mums tai kai prasidejo tie kritimai nuo 5 men, tai vaje vaje.... pirmas skrydis buvo nuo sofos, klasikinis variantas, tik nusisuk... o toliau guzai negijo kol nepradejo vaikschiot, pradejo vaikschiot ir guzu maziau, dabar jau tfu tfu tfu neatsimenu kada buvo, be to irgi taikau metoda leidziu atsargiai nukrist, tai jei kariasi kur tai atsargiai, jei mato kad nenulipa, duoda zinot, o geriausia bajeris ishgirdau rekiant, ateinu o jis kabo, koja ant fotelio, raka ant stalo, nu tikras sikshnosparnis ;D

Na pupa tavo pasakojimas mane sukretė iki širdies gelmių.Aš iškart isivaizdavau save tavo vietoje,tiesiog baisu.O žmonių abejingumas,trūksta žodžių . Vietoj to ,kad padėtų ,iškoliojo.Kokių baisių žmonių yra .Ačių dievui ,kad leliukui viskas gerai.