Manau nebuwo dar tokio waiko, kuris nenukrito nuo lovos dar nemokedamas net ropoti. Mano Nukas - Edwinukas (cia tokia jo pravarde) taip pat 3 men veiduku trenkesi i zeme nuo lowos. O tik 1 minutei buwau isejusi is kambario. Wisko pasitaiko ir dazniausiai wiskas baigiasi tik isgasciu mamos ir waiko, nes mazu leliuku galvytes yra minkstensnes nei suaugusiu, todel ir rimtos traumos tikimybe mazesne. As taip pat sawe grauziau del to, bet kai suzinojau, kad ne man wienai taip atsitiko, tai aprimau ir nebewadinu sawes neveksla mama.
siandien mano maze nusikociojo nuo lovos - juk tik pries savaite ismoko vikriai vartytis ir slauzia dar kaip vezlys vos vos... bet kaip cia jai taip pavyko ??? Tik sekundei i virtuve nuejau atsigerti - dar paziurejau, kad prie sienos buvo, tikrai toli nuo krasto - ir bum... verke gal 10 min :'( :'( antakis visas raudonas :-[ vienu zodziu nebezinau ka daryti..... O kaip toliau - manieza pirkti, ar sedeti salia visa laika ??? ???
| QUOTE |
| siandien mano maze nusikociojo nuo lovos - juk tik pries savaite ismoko vikriai vartytis ir slauzia dar kaip vezlys vos vos... bet kaip cia jai taip pavyko ??? Tik sekundei i virtuve nuejau atsigerti - dar paziurejau, kad prie sienos buvo, tikrai toli nuo krasto - ir bum... verke gal 10 min :'( :'( antakis visas raudonas :-[ vienu zodziu nebezinau ka daryti..... O kaip toliau - manieza pirkti, ar sedeti salia visa laika ??? ??? |
Ant grindų patiesk švarų pledą ir lai vaikutis ridinėjasi. O tu būsi rami, žinodama, kad nenukris ir neužsigaus.
ant grindu baisu, kad nesusaltu :-[
na,ir mes kritinetojai...svieziausias kritimas buvo si ryta...ajajaj...kaip isigandau!Dairiduka buvau uzklojusi su kaldra ir palikusi savo lovoje.pati kitam kambaryje sedziu su anyta ir kalbuosi,kad maziulis ilgai miega.ir isgirdom rekima.ot ,galvoju,kaip uzreke pabudes...ateinu,nugi guli ant pilvo,kaip koks laivelis,bet ne lovoje o ant grindu...ajajaj... na,bet rodos nieko rimto...
pirmas kritimas buvo tai kartu su manim.lipom laiptais.su matematika biski prastai.nepaskaiciavau vieno laiptelio...gerai kad sugebu krist ant keliu.tai Dairidukui buvo kaip karusele
ir dar vienas baisus kritimas buvo.su lovytes dugnu iskrito.gerai,kad as buvau netvarka padarius ir maisu prikisus su senais drabuziais po lovyte...tai nors minkstai ikrito.bet kaip baisu buvo.kojos tabaluojasi,galvytes nesimato,rekia...istrauk nezinau pro kuri gala....
lovyte pasmerkta.likimas aiskus.i siukslyna. 
na,bet rodos nieko rimto...pirmas kritimas buvo tai kartu su manim.lipom laiptais.su matematika biski prastai.nepaskaiciavau vieno laiptelio...gerai kad sugebu krist ant keliu.tai Dairidukui buvo kaip karusele
ir dar vienas baisus kritimas buvo.su lovytes dugnu iskrito.gerai,kad as buvau netvarka padarius ir maisu prikisus su senais drabuziais po lovyte...tai nors minkstai ikrito.bet kaip baisu buvo.kojos tabaluojasi,galvytes nesimato,rekia...istrauk nezinau pro kuri gala....
lovyte pasmerkta.likimas aiskus.i siukslyna.
Mūsų istorija: susiruošėm važiuot pas senelius į kaimą: vaikas jau apvilktas, paguldytas koridoriuj ant pufiko į automobilinę kėdutę, belieka tik pasiskirstyt nešulius: vyras sakė neš vaiką ir tašę, o aš rakinsiu duris ir gesinsiu šviesas. Aš užsiėmus savo reikalais nekreipiu dėmesio į dukrytę, nes mano galvoj užsifiksavo vienas dalykas: "vyras neša automobilinę kėdutę...." tik pasirodo buvau pamiršusi vaiką kėdutėje prisegti.... O vyras sumastė nueit dar į vonią. Taip man visai šalia bestovint ir besirūpinant raktais, vaikas įsisiūbavo, sėdosi ir krito nuo pufiko ant veido, o ant vaiko užvirto auto.kėdutė!!! kol nukrapščiau tą kėdutę - kaip sraigės kiautą.... žiūriu - vaiko nosis nubrozdinta, net keletas kraujo lašelių buvo. Vaikas klykė kokį 20 min, ašaros riedėjo pirmąkart, iki tol verkdavo be ašarų. Mes su vyru aišku kaltinom vienas kitą, bet jau vis tiek buvo per vėlu. Prisimastėm, kad vaiko nosis gal lūžo, gal smegenų sutrenkimas, bet per artimiausia parą jautėsi gerai ir tąkart viskas baigėsi laimingai
Aureja,dziaugiuosi,kad viskas baigesi laimingai.siaip , as tai stengiuosi nekaltint kito zmogaus jei vaikas nukrito.zinau ,kaip sunku,o jei dar kaltinimai...
Su tais kaltinimais buvo geras - netrukus po to, kai taip įvyko pas mumis namuose, išėjo "Mamos žurnale" Nr. 11/2003 psl.65 straipsnis apie Henriką Vaitiekūną, kaip senelį, ir ten irgi buvo aprašyta tokia situacija, kaip daugelio šioje temoje: Vaitiekūno anūkas nusirito nuo lovos stačia galva ir jis pasakoja: "Visi žiūrėjo, o staiga vaikas ant grindų. Aprėkiau ir dukrą, ir žentą, ir Vaitiekūnienę. Visi man tada atrodė kalti".... - na, galvoju, ne mes vieni tokie pasikarščiavę 
Šiaip, jau kitą dieną susitaikėm...
Šiaip, jau kitą dieną susitaikėm...
| QUOTE (Doma @ Antradienis, 11 Lapkričio 2003, 21:41) |
| ant grindu baisu, kad nesusaltu :-[ |
As paleidau ant grindu jau, aisku sloga uzpuole, bet kito budo nematau, anksciau ar veliau vistiek reiks paleist i laisve vaika.
Bet ir varineja jis, sedet dorai nemoka, o nueina visur kur reikia ir kur nelabai. Tik nusisuk ir jau nerasi kur padejes. O vyras dar deki sulankste i keturias dalis, tipo silciau bus
, o jis ten pabuna vos pora minuciu ir pirmyn pakampem
Musu mazius jau irgi buvo nusirites ant zemes. 
Vis per tuos vyrus. Vyras priziurejo vaika, o mano brolis, 18 m. bernas, buvo salia. Vnz, vyras trumpam nuejo, padejes vaika vidury dvigules lovos, brolis keleta kartu patrauke maziu, kai tas jau buvo prie krasto. Trecias kartas buvo lemtingas. Isgirdom klaiku dukros spiegima, o po sekundes - ir maziaus verksma. Arbegam - vaikas guli ant zemes. Taciau nurimo taip pat staiga, kaip ir sukliko. Neuzsigavo. Sunkiau buvo nuraminti maziaus besigailincia sese, kuri mate pati kritimo momenta. Pasirodo, kad vaikis atbulom atsliauze iki lovos krasto, o tada pirma zeme pasieke kojos, o paskui - galva. Mes irgi apsisukaliojom.
Gerai, kad viskas gerai baigesi. Kita karta, manau, visi busim atsargesni.
Vis per tuos vyrus. Vyras priziurejo vaika, o mano brolis, 18 m. bernas, buvo salia. Vnz, vyras trumpam nuejo, padejes vaika vidury dvigules lovos, brolis keleta kartu patrauke maziu, kai tas jau buvo prie krasto. Trecias kartas buvo lemtingas. Isgirdom klaiku dukros spiegima, o po sekundes - ir maziaus verksma. Arbegam - vaikas guli ant zemes. Taciau nurimo taip pat staiga, kaip ir sukliko. Neuzsigavo. Sunkiau buvo nuraminti maziaus besigailincia sese, kuri mate pati kritimo momenta. Pasirodo, kad vaikis atbulom atsliauze iki lovos krasto, o tada pirma zeme pasieke kojos, o paskui - galva. Mes irgi apsisukaliojom.
Gerai, kad viskas gerai baigesi.
Kita karta, manau, visi busim atsargesni.
