oj turejau ir as toki shoka,kai maziuke buvo 5 men...

ji buvo tik vartytis ismokus,o kadangi tokia stamboka,nelabai vikriai dar vartesi,tai as tik sekundei palikau ant lovos ir nusisukau bodziuko istraukti is spintos ir akyse tik bum....

lova pas mus gan auksta ,kilimas ne pats storiausias....rankos kojos nutirpo...zviegimas buvo nezmoniskas,man net akyse temo is isgascio....

mama ibegus i kambari mane isvadino visokiais zodziais,sake,kad netikus esu mama ir,kad Dievas is manes vaika atimti nori....

man net gerkle dziuvo,nieko nebesupratau kas darosi,viskas buvo,kaip per migla... net pati nesupratau,kaip atsiradau ligonines priimamajame....

laukem dideles eiles,mazyle jau buvo atsigavus nuo soko ,stebejo zmones,sypsojosi visiem,man akmuo nuo sirdies irgi slugo...gydytoja paziurejo,nerado nieko blogo,dave lankstinuka apie galvos traumas ir parvaziavom namo...paskui nakti visa nemiegojau,vis ziurejau ar nekarsciuoja,nevemia...ir t.t....nemanau,kad gyveime pamirsiu si ivyki....