Klientas visada teisus

Noriu "prisikabinti prie tu dvieju varskiu".Dabar zmones ne tokie durni,jie geriau ne graza pasiims,o ceki.Taigi darbo pabaigoje gali nemalonumu daugiau tureti,o gal ir is darbo lekti.

Aš čia tik "radi krasnogo slovca"....
Kai man kasininkė aiškina, kad ji į kasą įmušė ir jai iš to jokios naudos, visada pagalvoju, kad, turbūt, labai kvailai atrodau, jeigu man tokias nesamones aiškina.
Dar buvo kažkada toks įvykis. Pomidorų 1 kg kainavo 4 Lt. Pasvėrė 0,5 kg, pamaigė kalkuliatorių ir sako: 2,50 Lt. Ne tam visokiose mokslo įstaigose smegenis mankštinau, kad 4 iš 2 nepadalinčiau. Sakau, "kažką ne taip suskaičiavote", o ji man: "taip kalkuliatorius rodo", pamaigo kalkuliatoriaus klavišus ir man po nosimi kiša. Būtų labai juokinga, jeigu turėčiau laiko su kiekviena pardavėja juokeliais užsiimti

Gal tu esi tokia geriete,bet yra tokiu kur del penkiu centu toki skandala gali pakelti.Dirbu pati prie pinigu, kai zmogui reikia sumoketi 0,99,duoda eura,ir laukia issiziojas to vieno cento.As jam sakau aciu,o jis man REKIA!!! "graza"

Prieš metus dirbau kasininke-pardavėja, tai labai gerai suprantu kas tai per darbas ir koks aplinkinių požiūris į pardavėjas. Kažkodėl yra susidariusi tokia nuomonė, kad pardavėjas tik ir stengiasi visais įmanomais būdais apgauti ,,vargšą" pirkėją. Visi darome klaidų, pardavėjas - ne išimtis. Dabar daug atlaidžiau žiūriu į pardavėjų klaidas.
Jeigu pardavėjas ne ta prekę išmuša (paprasčiausiai ne tą kodą surenka), 2 kartus tą pačią prekę nuskanuoja ar grąžą blogai atiduoda, tai tikrai nepatingime sugrįžti ir pinigus susigrąžinti. Tačiau, kai pardavėjas blogai grąžą atiduoda (per daug duoda), tai retas kuris grąžina. Kur tada mūsų sąžiningumas dingsta? Tada patys tampame sukčiais ir vagimis
Ir tikrai nesutinku, kad pirkėjas visada teisus, klysta abi pusės. Kartais geriau pabūti kvailio vietoje negu beprasmiškai bandyti įrodynėti, kad jis neteisus. Ypač kai pasitaiko tokių žmonių kategorija ,,aš visada esu teisus". Ar verta tada tuščiai burną aušinti?

QUOTE(Noa @ 2005 05 04, 15:13)

O varge, Senukuose aš susidūriau su pačiais tūpiausiais konsultantais, kiek kada mačiau Žiūri vienas į kitą ir pasakyt nesugeba...Tfu

<{POST_SNAPBACK}>

nu jo kas teisybe tai nemelas yra zmoniu kur viska gali pasakyt ko paklausi, o yra tokiu, kad pats dar jam gali paaiskint, o vadinasi konsultantu, o prisisaukt konsultantus tai
Kazkada norejom pirkt mamai dovana, tai matom, kad zmoniu daug prie vieno konsultanto, tai ziuriu eina laisva mergina, sakau "gal jus galit man padet", tai kai atreze "mandagiai", mol laukit eilej, man cia nepriklauso aptarnau. kad nors buciau nemandagiai paklausiu tada suprantu, kaip sauksi taip atsilieps, bet kai...
ir tokiu kai pardavejai nera nuotaikos dienu tiek ir tiek buvo iseini tada is parduotuves sugadinta nuotaika, bet as gi nekalta kad pries tai esantis klientas buvo labai isrankus ir reikejo nemazai kantrybes jam paaiskint. nesakau buna ir neduok dieve pirkeju, pati maciau kaip IKI moteriske prisikabino prie pardavejos ir triuksma pakele, vien tik todel, kad kabintis, va tokius tada gaila pardaveju buna

Vieną kartą kioskininkė padavė dvi "sulipusias" Extra pildymo korteles. Kai tai pastebėjau, jau buvau nuvažiavusi kelio gabalą, todėl grįžau, nes žinojau, kad vakare dirbs jos pamainininkė. Prieinu, sakau, ką tik pirkau pas jus kortelę, o ji tokiu išsiviepusiu veidu: "ir kas?" paaiškinau, kad davė dvi (vis dėlto 20 lt), ir grąžinau. Tada jau maloniai išsišiepė.
Sunku net patikėti, bet ta pati kioskininkė po kokio pusmečio pardavė mano mamai ne to operatoriaus papildymo kortelę (aš buvau paprašiusi, kad nupirktų pakeliui ateidama, o mamai tie visi operatoriai - dzin, ji jų neskiria, pakartojo kaip papūga "papildymo kortelę Extra", o pardavėja padavė "pildyk"), o kai nulėkiau pakeisti, tai vėl maivėsi ir kai priminiau jai (o nereikėtų apie savo gerus darbus priminti, bet tada nervai neišlaikė), kad kažkada grąžinau kortelę, išsigynė, sakė, čia ne man, gal mano pamainininkei. Sakau, gi tikrai jus pamenu, o ji "aš nemeluočiau, aš giliai tikintis žmogus, aš į bažnyčią vaikštau" - koks čia ryšys? . Gerai kad prisiminiau patarlę "nesidžiauk radęs, neverk pametęs" - esu tikra, kad ji kur nors kitur prarado žymiai daugiau nei tie keli Lt, kuriuos praradau aš.....
Va ir būk sąžiningas...
Kadangi kioskas prie namų, tai tenka dažnai matyti tąją pardavėją. Ji gali tiesiai ant galvos nuleisti apsauginę žaliuzę, nes jai "5 minučių pertrauka", gali šnekėtis su kokiu pažįstamu per langelį (mano žiniomis tai nėra leidžiama, nes trukdo kitiems klientams prieiti). Vis baudžiuosi parašyti apie ją skundelį kokį į Lietuvos spaudą, bet kažkaip

Suprantu tave, kad jautiesi įžeista. Visokių žmonių būna ir visokių reikia. Bet tai tikrai nėra pagrindas tapti nesąžiningam.
Aš visuomet grąžinu pinigus, jeigu pardavėja man per daug duoda. Arba būna, kad tu pvz. sumoki 10 Lt, o tau atidavinėja grąžą iš 20 Lt. Tai negi nepasakysi?Tačiau, kai pati dirbau, tai ne kartą teko trūkumus mokėti. Buvo net ir toks atvejis, kai aš žmogui atidaviau grąžą ir dar jo paties pinigus. Gerai, kad laiku susigaudžiau, kad neteisingai grąžą atiduodu. O jis net švytėjo iš laimės pinigus rankose laikydamas. Taip pikta pasidarė
Kartais ir patys pirkėjai išmėto savo pinigus, o paskui skundžiasi, kad blogai grąžą atidavė (kartais rasdavau pinigų po kasa).
Neteisinu pardavėjų, visokių būna ir sąžiningų ir nesąžiningų. Dėlto ir nereikia visiems tos pačios etiketės klijuoti.

Norėčiau,kad plačiau pakalbėtume,ar tikrai:
1)pritariate,kad parduotuvėje galima tyčiotis iš pardavėjo?
2)mokykloje tėvai ir mokiniai iš mokytojo?
3)darželyje vaikų tėvai iš auklėtojos?
4) .......?(kita paslaugų sfera)
Juk dažniausiai tai išgirstama iš vadovo,gavusio skundą jūsų adresu.o gal jis galėtų būti žmogus ir apginti,o ne visiškai susmukdyti?
[/quote]

Esu įsitikinus, kad nei vienu paminėtu atveju, jeigu pardavėjas, auklėtojas, mokytojas ar kitas asmuo yra normalūs, negalima iš jų tyčiotis.Ir apskritai, iš niekuo dėtų žmonių negalima tyčiotis. Taip elgesi, mano manymu, tik tie, kurie turi vienokių ar kitokių kompleksų, lygiai kaip ir paaugliai, kurie tyčiojasi iš mažesnių ar silpnesnių.
Kiauliškai besielgenčio žmogaus atžvilgiu kartais pasakau kandžią repliką, bet nesikolioju, blogiau nuo to būtų tik man.


[quote=vaidukas,2005 05 11, 12:22]
Buvo net ir toks atvejis, kai aš žmogui atidaviau grąžą ir dar jo paties pinigus. Gerai, kad laiku susigaudžiau, kad neteisingai grąžą atiduodu. O jis net švytėjo iš laimės pinigus rankose laikydamas. Taip pikta pasidarė

Va va, apie tokius kiaules kalbu, visada atiduodu pinius, jei per daug grąžos atidavė, ar kelis pirkinius vietoj vieno, nes nemanau, kad pardavėja turėtų mokėt už mano pirkinius

Sheip... Norejau biski plachiau shia amzhina, kaip meile, tema parashyt... BEt kai pradejau ish savo patirties pvz ruosht.... Nu tai truksta man necenzuriniu zhodzhiu...
Sheip tai karta paturejau malonuma MAXIMOJE. Kai "Tikras lietuvis" aishkino kazhkokiai rusakalbiai moterai, kad chia jos bedos, jog kainyne yra kaina viena o kompas ishmusha visai kita. TAda buvau jaunesnis.... karshtesnis. Be to biskiuka skubejau namo o to vadybininko teko laukti ilgaI... nU VIEN ZHO, TAS KURBVELIUS (TEATLEIDZHIA MAN ADMINAS) MAN BL NUEJO IR PATS IR KAINAS SUREGULIAVO IR moterai kompas ishkarto ishmushe viska kaip reikia (nors vis delto didesne kaina... priesh gerus 3 metus tai buvo...) ir pats jis prazhilo bl su manim per savo vadus eidamas ir bveveik prie kiekvieno manes atsiprashinedamas. Sheip labiausiai uzhsiutino, kad mato pacanas (apie 25 metai0 kad moteris lietuvishkai ni bum bum, ir priedo, persigandusi, kad pinigu daugiau sumoket reikia, o vis jai grazhia lietuvishka kalba aishkina. Bl... atsiprashinejo rusishkai. Aishku gal ir atleido ji del to skandalo, bet galu gale. JEi toks protingas - galejo man anglishkai atsakyt. o jei nezhino anglishkai - nefig ishsipisi...
Pardon, gal ne i temaq, bet iki shiol negaliu pamirsht tos skacinos. Ir nekenchiu ash tokiu zhmoniu. (nors blin ir ne krikshchionishka lyg ir....)

Laikausi nuostatos, kad pirkėjas visada teisus tuomet, kai pati kažką perku. Įsitikinau, kad dažniausiai ši taisyklė dažnai negalioja perkant daiktus (drabužius, maistą, buitinę techniką ir pan.) - kaip pirkėjas žmogus dažnai esi tiesiog ignoruojamas, tavo teisės visiems giliai vienodai ir dar, jei bandai jas ginti, esi iškoliojamas.

Pirkau pvz. Danijoj batus zomšinius, perėjau vieną kartą, ant jų užsnigo ir nuo sniego tie plėmai neišnyko. Po pirkimo praėjus kelioms dienoms vyras privertė tuos batus nutįsti atgal ir reikalauti pinigų grąžinimo. Jaučiausi kaip išmaldos prašytoja. Iš manęs buvo išsityčiota, susigadinau visą vakarą, buvau paprašyta rašyt neaiškaus pobūdžio prašymus, batus buvo norėta siųst į Danijos (!) kokybės ekspertų komisiją, visa tai būtų velnias žino kiek užtrukę, buvau apkaltinta, kad nenaudoju sepc.priežiūros priemonių, apie kurias pirkimo metu nebuvau informuota, pareikalavus pasikalbėti tiesiogiai su parduotuvės vedėja arba vadybininku, buvau vos ne išmesta lauk. Ir tik mano bei vyro atkaklumo dėka atžaria ranka, prekreiptu snukiu man buvo grąžinti pinigai. Jaučiausi šlykščiai, daugiau ten tikrai nebepirksiu batų, nors anksčiau daugumą batų pirkdavau būtent Danijoj. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių apie tariamą formaliai deklaruojamą "pirkėjas visada teisus".

Mano teta pradinių klasių mokytoja, pradirbusi daugiau kaip 30 metų, gerbiama savo mokykloje už profesionalumą ir pedagoginius sugebėjimus. Praeitą savaitę vienas pradinukas, bandant jį sudrausmint, jai pasiūlė "pačiulpt", kitas vėliau siūlėsi "išdulkinti, kai eis namo". Išsikvietus tėvus, motina tik kraipė galvą ir sakė "nu ir kas čia tokio, mato, girdi vaikas per tv tokius dalykus, ir kartoja, baisaus čia daikto....". Dar vienas pavyzdys apie tą patį šūkį.

Pati dirbu paslaugų srityje, dažnai sulaukiu priekaištų, dažniausiai nepelnytų, paprasčiausiai nekreipiu į tokius dėmesio. Žinau bendrą darbo tvarką, o jei yra esminių skundų, sakau, vat prašom, eikit ten ir ten (pas aukštesnes pareigas užimantį žmogų) ir skųskitės, jei jau taip blogai kažką darau. Ir spėkit, kiek ryžtasi nueiti - vienas kitas, o ir grįžta dažnai nieko nepešę.

Prisimenu vieną įvykį prieš porą metų. Tada dirbau drabužių parduotuvėje. Kartą likus gal dešimt minučių iki darbo pabaigos į parduotuvę užėjo moteriškė ir puolė matuotis viską iš eilės. Matavosi, maivėsi prieš veidrodį daugiau kaip valandą. Man reikėjo skubėti į seminarą universitete, bet juk klientas visada teisus Nors ant durų ryškiom raidėm buvo užrašytas darbo laikas, tai moteriškei net į galvą nešovė nešdintis. O atsiprašyti ir įspėti, kad parduotuvė užsidaro, buvo negalima, vadovas neleisdavo. Ji ramiausiai matavosi visus drabužius iš eilės, bet bjauriausia, kad absoliučiai nieko net neketino pirkti. Tiesiog yra tokia klienčių kategorija, kurios eina į drabužių parduotuves tik pasimatuoti. Žodžiu, į seminarą nenuėjau, tai skaudžiai atsiliepė egzamino pažymiui. Toje pačioje parduotuvėje dirbant buvo atvejis, kada užėjo girtutėlis diedas ir bandė prie manęs priekabiauti, o pagalbos prašyti nebuvo kur, nes tai buvo mažutė parduotuvėlė, o apsaugininkas sėdėjo kitoj patalpoj, ir iki jo reikėjo eiti parduotuvę užrakinus per kelias patalpas. Tada siaubingai išsigandau, apsiverkiau, ir tik atsitiktinai užsukęs kitas klientas mane išgelbėjo.
Yra tekę dirbti ne vienoje parduotuvėje. Galiu drąsiai teigti, kad visose jose klesti darbuotojų išnaudojimas, vadovų psichologinis smurtas. O ir klientas tikrai ne visada teisus. Ir aprėkia, ir išvadina visaip, ir kumščiu prieš nosį pamojuoja. Pasitaiko techninių nesklandumų, pvz., sutrinka atsiskaitymas elektroninėmis kortelėmis, juk tai ne pardavėjos, o banko problema, o apstaugia, aišku, pardavėją. Daugelis įsivaizduoja, kad gali nusiderėti kaip turguje, ir pyksta, kad mes nesileidžiame į kalbas.
Jau seniai nebedirbu aptarnavimo srity, bet visada stengiuosi būti mandagi ir draugiška su pardavėjomis, padavėjomis ir pan. Nepriekaištauju ir dėl klaidų. Manau, kad darbas aptarnavimo srity turėtų būti pripažintas kensmingu sveikatai, nes dėl to nuolatinio streso ir jaunas žmogus gali greitai į kapus nukeliauti.

Idomus klausimas ...
Mano mama dirba pardaveja ...
Ir visa pykti atsinesha namo .. Nes kai jos pasiklausau tai
i parduotuve ateina tokiu daunu, kad atleiskit man, bet kaip juos
zeme dar nesioja ..
Ji dirba konditerijos skyriuje... Ir vien todel, kad ponai taupo personalo saskaita
ji turi dirbti nuo 18 iki 22 valandos per 4 darbo vietas ...
O kai ji buna nusikalusi juodai ateina koks nors daunas 21.55 ir papraso jam
isvirti kavos ... Jam dzin, kad kavos aparatas valomas pusvalandi ..
O kai ateina kokia nors tetulyte ir sako nu koks gi cia pyragas skanus ?..
Jus netycia nezinote koks pyragas skanus ?..
Ir kai jai yra atsakoma:" Ka Jus ponia labiau megstate varske, zele, mandarinus, apelsinus, avietes?"
Ji atsako:" Net nezinau" .. Tai kaip pardavejas gali visiems itikti ?..
Juk kiekvieno skonis skirtingas ...
O geriausiai bejeris buna tada kai ateina iskiecia rankas ir rodo :"man atplaukit tiek torto " .. Ir kai atpjauni siek tiek per mazai pirkejas pradeda rekti, kad ne tiek kiek rodzia atpjoviai !!!! Kartais pamastau, kad vidurinei nustojo mokyt matematika ... Juk galima paprasyt 250 gramu, 500 gramu ...
O neskescioti rankomis ir paskui rekti, kad ne tiek ...

Ai karocia kuo toliau tuo zmones durnyn ...