Klientas visada teisus

dirbu med istaigoj,prieina jau visai kvanktelejusiu seniu,
jie pikti kad seni,o mes jauni,stengias prikibt,o as tyliu,
nesneku,gal pasirodys akiplesiska,bet as nesiginciju,tik tyliu,kol iseina.
cia kt atvejis,ne parduotuve,turiu omeny ne grazinamus daiktus,bet
bampsejimus kad brangu ir pan, o as uzsidedu kauke ir tyliu...

Tikrai nesutikčiau su tuo, kad klientas visada teisus. Būna įvairiausių situacijų, pvz., kuo kalta kasininkė, jei nuskenavus kainą, ji nesutampa su kaina, nurodyta lentynoje. O kiek teko girdėti, kad kasininkė dėl to būna išplūsta.
Aišku, pasitaiko, kad būna atvirkščiai.

panahsiai labai ir man buvo mazdaug ko chia lendi ir jei netinka tai ka duodu mauk ish chia ir kuo greichiau nusprendziau pamokyti akiplesha ash paklausiau ar seniai ieshkojosi darbo o kai ji atsake kad jai per mazai moka kad kiekvienam cituoju dantis rodytu (nors konfliktas kilo del ledu bet identishkas) paprashiau darbdavio telefono ir pazadejau pasirupinti kad jai butu suteikta galimybe pasijieshkoti geriau apmokamo darbo ir paskambinau darbdaviui po keliu dienu ji buvo kaip shilkine o paskui daugiau jos nemachiau nezinau ar atleido ar pati ishejo bet sazine manes negrauzia ne truputuka

Manau, kad tiesa slypi kažkur viduryje. Teko dalyvauti paslaugų teikėjo ir vartotojo vaidmenyse. Visi teisūs ir visi neteisūs. Tikriausiai reikia daugiau žmogiškumo, nes konfliktai dažniausiai kyla dėl blogos nuotaikos. Vartotojas dažniau turėtų atsižvelgti į tai, kad pardavėjas tėra tam tikrų taisyklių vykdytojas, savo nuoskaudas derėtų išlieti sąvininkui, o aptarnaujantis personalas turėtų pasistengti suprasti, ko iš tikrūjų nori vartotojas ir nepriimti nuoskaudų asmeniškai.

kas atvirkščiai? kad dėl neteisingos kainos kasininkė išplūsta pirkėją?

esu labai reikli, bet ir dosni kliente visuose baruose ir pan.
Pati dirbau padaveja superbuper restorane,kurio klientai - naujieji rusai, lietuviai ir na,zodz, visi naujieji
Tai neduoktudieve koks ju dazno priklumas. cia tau ne paprastas zmogelis is gatves, kuris supranta, kad zmogus gali buti pavarges ar pan. Na bet suprasti reik ir tuos naujuosius: jei jie moka uz patiekala kelis simtus litu, nori ir gauti atitinkama aptarnavima

Tik viena kart verkiau. Aptarnaudama naujuosiu Latvius. Is itampos.Pacioje darbo pradzioje, kai dar net puodelio padoriai laikyti nemokejau.

O paskui viskas kazkaip apsiverte: uzsidedavau i darba atejus tarnybine sypsena ir aptarnaudavau PACIUS BJAURIAUSIUS klientus, kuriu ne viena mergina nenoredavo aptarnauti - daznai bijodavo tokiu.

pvz. Vieno labai prabangaus viesbucio savininkai uzsakineja maista ir susako ka po ko atnesti. uzsakymas baigiasi ju mesta fraze: ai, tu vistiek viska sumaisysi ir atnesi ne taip, kaip reikia! Nusisypsau, atsakau, kad atnesiu taip, kaip jie pageidauja(mintyse isdedu juos visus i suns dienas) ir atnesu viska butent taip, kaip jie nori.
cia tik toks lengvas pavyzdukas. Budavo ir baisiau. bet kaip taisykle, jei tuos blogiecius aptarnauji taip, kaip jiems patinka - sulauki tikrai laba labai geru arbatpinigiu

Man tokius klientu patikdavo netgi labiau aptarnauti nei paprastucius . Jie tarsi savotiskas issukis tau : sugebesiu -nesugebesiu. adrenalino gaudavau
Va taip ir pasiivairindavau savo sunku darba po 14- 16 val. kur nei atsisest gali, ir ti 30min pietu pertraukos turi(tik kai ner klientu).

Dabar, kai jau nebedirbu padaveja, palieku tikrai gerus - 10%nuo sumos arbatpinigius( jei geras aptarnavimas ir daugiau), jei tik padaveja atlieka tinkamai savo darba. O koks jis turi buti tinkamas, tikrai labai gerai zinau
Ir zinau, kad tikrai imanoma ji atlikti kokybiskai net ir tokiomis zcveriskomis salygomis, kokias sudaro musu mieli LT darbdaviai. Tik noro reik...

Kiek man žinoma užsienuje jau priėjo išvados, kad klientas ne visda teisus Tiesa chamiškumo klientai ten nesulaukia, jei tai žinoma ne emigrantai, bet galima juk ir mandagiu chamu būti.Ar su tokiais nesusidūrėt? Žmogus su jumis mandagiai lyg ir šneka, o jautiesi lyg š... išvoliotas

chia tai jau aukshtas meistrishkumo lygis ir gyvenime labai jau praverchia kai moki

Svečio suvaldymas ir apraminimas žodžiais yra savotiškas "aukštasis pilotažas". Juk turėtų būti smagu, kai ateina priekabių ieškantis chamas, besitikintis išsikrauti, o darbuotojas "užkalba dantį", žmogelis išeina spakainas ir dėkingas.

Bet kai pardavėja elgiasi ne pagal prekybos taisykles, tai labai stebina. Pasikalbėčiau su administracija ar nepatingėčiau rasti ir savininką.


O tiems vaikučiams negavusiems vafliukų, paaiškinčiau, kad valgydami tos piktos tetulytės vafliukus gali pavirsti tokiais pat piktučiais. Ir vaikučiams didaktika, ir pardavėjai niuksas.

Kad klientas ne visada teisus tai visiems aisku. Pati dirbu viename is mobiliusju operatoriu salone, tai patikekit, ko tik nebuna. Tai kas ateina profilaktiskai issirekti, tai as kalta kad ko nors neturiu, kad nenusisypsojau. Be to darbdaviu reikalavimai nezmoniski, lyg dirbtu ne zmones, o kokie robotai. Reikia visada buti maloniai, sypsotis, prieiti prie kiekvieno, bet kai dirbi po 3-6dienas, dazniausiai po10 val. is kur gali buti ta sypsena, kai galvoji tik apie lova. Juo labiau, kad darbas su informacija, sutartimis, kai demesys labai butinas ir nuovargis nieko gero neduoda, tikklaidas, nesusipratimus.

O žinok, ir tai būna Man

Buvo taip - vaikščiojau po Maximą (Kauno Savanorių) ir pasiėmiau sūrio gabaliuką, nu kur jie supjaustyti ir supakuoti būna. Prieinu prie kasos, viską išsikraunu, stoviu sau flegmatiškai, mąstau apie gyvenimą, boba kasininkė viską skanuoja. Sustoja sulig tuo sūriu ir man piktai kažką sako. Aš vėl persijungiu į padėtį, ką sakėt, klausiu. O ta rėkia, sakau, kodas blogas! Nu klausiu, o kuom galiu padėt? Tai pažiūrėkit, kokį pasiėmėt! O ten barkodo vidurys prastai atsispausdinęs. Nu sakau, o kokį - sūris kaip sūris, galiojantis, man tas ir rūpi, o jūsų barkodai - jūsų reikalas. Žiūrėt reikia! Kaip taip žmonės nemąsto! Čia gi nieko nesimato! Ar čia mano reikalas barkodus tikrint! Nu sakau, nežinau, ar jūsų, bet faktas, kad tikrai ne mano O ta kad užsikištų, toliau burbuliuoja... Ar sunku žiūrėt! Nu man jau pradėjo flegmatiškumas praeit, sakau, ponia, ar jūs žinot, kas jūs? Jūs Maximos atstovas. O aš - klientas. Ne mano reikalas jūsų prekių pakavimu rūpintis, ir prašau čia manęs prekių kodavimo nemokyt ir balso nekilnot! O iš paskos minioj jau ir kiti karksėt pradėjo, nu tipo, kaip jūs čia drįstat, pirkėja teisi, neturit teisės čia balso kelt... Ta kasininkė akis išvertus žiūri - o tai jums to sūrio reikia??? (nu plia ). O vat, sakau, žinot, turbūt jums bus nuostabu, bet reikia, aš jį todėl, žinote, čia atsinešiau Nors jinai jį tiek gniaužė, ir dar su tokiom juodom panagėm, kad man apetitas buvo kaip ir praėjęs, nu bet principas suveikė Ir nieko. Užsikišo, suskanavo kažkaip, burbtelėjo "atsiprašau" ir tiek...

o man šiandie 9-am pašte šalia tos pačios hypermax buvo panašiai. nuėjau su mažium pasiimti knygų klubo siuntinio, lapelis tik šiandien buvo atneštas. tai ta paštininkė kaip pradėjo vos ne iš karto man pakeltu balsu aiškinti, kad siuntinių 400 guli, kad lapelį reikia turėti. aš jai sakau, kad pamečiau ir kad duotų man pakartotiną lapelį, nes paštas tokį siunčia. žodžiu, ji pradėjo ant manęs vos ne rėkti, tyai galiausiai pasakiau, kad neturi teisės su manimi kalbėti, paklausiau vardo - Loreta Varanova ir ryt rašysiu Kauno ap viršininkui apie aptarnavimo kokybę. ne mano reikalas, jei jai pagirios, mėnesinės ar klimaksas. pati su žmonėmis dirbu, bet savo nuotaikų ir nenuotaikų jiems nerodau.