Ryšys su vaikais kuriuos trumpai maitino krūtimi

Tai čia rašiau trumpai, ir buvau apkaltinta, jog esu Marytė Melnikaitė, kuri vaidina kad šliaužioja pas vaiką, ir apie tai pasakos savo vaikui Taip šliaužiojau, reikės dar šliaužiosiu, jei tik manysiu, jog tai yra būtina ir jog tai nedaloma motinystės dalis.
Man keista, bet yra tokių žmonių, kurie prigasdino tas mamas ir tiek. Bet vieną dalyką pamiršta pasakyt, - tai tarsi būtinybė ir be jos negali gyventi. Jei papasakočiau kelias savo naktis savo sesei, galbūt ji pamanytų, kad tai nežmoniška, kad tai yra klaiku, tuo tarpu aš tai pasakodama, bet ištikro būdama mama, įsivaizduoju visai tai kitaip. Tos mamos nežino kaip tai yra malonu ir gera vaikui, kaip malonu pačiai kai gera vaikui, nu ir kas kad nutysta tie papai? jezusmarija, šimtas metų, liemenėlių dafiga yra, nesijaudini dėl to, bet anos, klausančios reaguoja kitaip, nes jos tiesiog nėra pabandžiusios to daryti... Na, aš žinau, ką norėjau čia parašyt, bet ar kas suprato, nežinau... Tiesiog tai yra baubas tik žodžiuose. O iš tikro vaikai yra gėris ir gimsti iš naujo, tos bemiegės naktys praeina.
Ginčuose gimsta tiesa, banaliai skamba, bet mes tobulėjam kai kalbam, o ne kai pasiliekam nuomonę tik sau...

Ginčas ginčui nelygus. Jei lolgiškai argumentuoji, nurodai info šaltinius ir pan, tai ir kitus apšvieti ir pati galvą atšviežini. Bet kai ginčijasi kietakaktiškai, aiškina niekam negirdėtas išgalvotas tiesas ar, dar blogiau, i logišką teiginį pasiunčia ant trijų raidžių, tai koks ten ir tobulėjimas...

Teisingai

[quote=Abo,2008 03 21, 23:56]
Tai čia rašiau trumpai, ir buvau apkaltinta, jog esu Marytė Melnikaitė, kuri vaidina kad šliaužioja pas vaiką, ir apie tai pasakos savo vaikui Taip šliaužiojau, reikės dar šliaužiosiu, jei tik manysiu, jog tai yra būtina ir jog tai nedaloma motinystės dalis.


neįsivaizduoju kaip po CP kad ir pašliaužot įmanoma kai savo atsimenu tai baisu... gerai dar, kad vaiką atnešdavo, bet jei būtų inkubatoriuj tai gal tik nusitraukti tesugebėčiau

Iškart po CP ir nevaikščiojau Nežinau kiek valandų praėjo, nelabai užfiksavau... Kitą dieną. Kai kurios po poros valandų (kiek skaičiau) vaikiuką jau gauna. Taigi, nieko ypatingo ir nebuvo. Gal tik mano būklė buvo baisi, atrodžiau labai negraži, ištinęs veidas, susirietus, su "rankinuku" (nu žinai, kur deda po CP, šlangelę su išeinančiu krauju, o šlapimo išėmė greit, todėl ir stojaus), akys raudonos raudonos (mėnesį tokias ir turėjau), plaukai kažkodėl pajuodavo, į guzus susivarę per gimdymą, o kai jėgų nebuvo, tai tokia su stačiais plaukais ir buvau pora dienų (nu juos iššukuot ne tokiai galima) veidas pajuodęs, kaip mėlynėm nusėtos, ir jėgų labai nebuvo. (tiesa, kelias savaites dar į ligoninę važinėjau, prižadėjau, nes kitaip nebūtų išleidę, tai kai gydytoja mane pamat ėpo ilgesnės pertraukos, sako, o, o jūs graži, pasirodo )
Bet aišku, grožis yra grožis, sveikatos ne pro kur...
Dabar atrodo, nu blyn, susikaupi ir iššoki iš lovos, nu bet visaip bandžiau Mažiau dvidešimt minučių nebūdavo, o kai išlipi šiaip ne taip, smigt ant žemės, oro trūksta, įkvėpt neina Kaip tik vyras paskutinę dieną turėjo atidirbt, kad galėtų toliau man padėt, tai oi verkiau. Nu bet tapu tapu ir nutapini, niekas nenuveš tavęs, vėliau vežiojo. Negana to, dar ir kirpo mane ten kur nesueina ( ) prieš cezarį neblogai, tai tokios būklės dar ir maitinau atsistojus Oro pritrūkdavau, remdavaus į sieną, "rankinukas" ant žemės. Gerai kad mažei reikėjo to pienelio nedaug, ne taip kaip dabar Dabar kai prisimenu gydytojai, slaugės labai skatindavo, girdavo, kad gerai darau, aišku, tai didžiulė pagalba man.
Nu ne esmė, kažkaip negalvojau, kad galima kitaip, ką jau čia, kaip jau sakiau, visos čia mes našlaitės Pažįstu mamyčių, pasak jų, jos jautė kaip pjovė, nes buvo tikrai ekstra. Va čia tai brr. Aš nieko nejaučiau, kai narkozę gavau, pagalvojau kad numiriau, oi gera buvo aišku gaila, kad trumpam.
vargšės tos moterys, kiek visko patiria.

Ne į temą pašnekėjom

maišiuko lyg ir nebuvo, arba nežinau, nes nedaug ką prisimenu... vaiką po 9h davė, nors jam viskas gerai buvo, tipo čia man negerai, kaip dabar maitinsi visa nuspangus ir pan. Atsistojau gal po paros, bet galvojau, kad nebeišsitiesiu... Pagalbos dėl maitinimo taip pat nebuvo (nelabai ir reikėjo) Akys pas tave spėju paraudo nuo stūmimo į galvą , o ne į pilvą bent jau kai draugė gimdė, tai jai sake, kad nuo tokio stūmimo akys iškris, bet ne vaikas
Jo, vargšės tos moterys, nors žiūrint dar iš kurio kampo į tą moterišką gyvenimą žiūrėsi . Vienoms vaikai, gimdymas, žindymas ir visa kita palaima, kitom kančia, bereikalingas vargas, nuolatinis išnaudojimas, bemiegės nektys ir dar bala žino kas. Kaip ir ryšio su vaiku kūrimas, gal kažkam tai per daug laiko reikalaujantis procesas, ne visada pateisinantis lūkesčius ( o kam aukotis? ) kitom natūralus gyvenimo etapas teikiantis džiaugsmą
Kampą kiekviena renkasi...

Aha, nuo stūmimo, jei ne vyras, kuris rėkė, užsimerk, tai jaučiu ir iškritusios būtų
Ai bala nematė, pamiršdavau, visur eidavau ir man nerūpėjo, kad kažkam baisu

Vat būtent, gali apeiti iš kurios nori pusės

Šiaip, kalbu, kad vyrams lengvesnė dalia.
Tiesa, aš gimdymą tikrai įsivaizduoju ne kaip stebuklą, o kaip didžiulį baubą, įsivaizdavau daug geriau, išvis buvau nusiteikusi puikiai. Žinojau, kad ne į balių važiuoju, bet kad šitaip bus, fantazija neišnešė Va iš šitos pusės, tai brrrr... Mano mama mane dvi paras gimdė, genai, matyt alia kad šitaip baisu bus, nemaniau. Bet mamukas man nieko ir nepasakojo, žinojau tik faktą- pridusus ir dvi paras

O maitinimas, auginimas, nedamiegojimas tai gyvenimo dalis, kurios nekeisčiau į nieką man labai patinka auginti vaiką Žiūri į tą mažą spurgą ir ji man kaip spurga, suvalgyt norisi, nu tokia mis pasaulis, nu tokia sava, nu tokia mano mano, nu tokia faina ir mylima, jokie papai jos neverti Nusikalbu aš ten prieš ją, dainuoju, šoku, deklamuoju ir kitokius šou elementus naudoju, nieks neberūpi, kokie dar papai, baikit

Reiškiasi šitam skyrelyj kelios mamos, giriasi kaip siekia tapti kvalifikuotom žindymo konsultantėm, bet prie visų jūsų turimų žinių kai kurioms reikėtų labai labai dar pasimokyti bendravimo kultūros ( nes kai kurios net iregistruotos buvo supermamytės didvyrės dėl nemokėjimo žmoniškai bendrauti ) ir bendravimo psichologijos, nenorėčiau niekda pas tokią konsultantę papulti, nebent realiai jūs taip nesusireikšminat ir tas bendrvaimas malonesnis, kuo drįstu labai abejoti...


Alfa159 pritariu tavo visoms išsakytoms mintims Matosi,kad esi protingas ir kultūringas žmogus, matantis toliau savo nosies nei kai kurios, o ta mintis, kad nelinkėtum tokių anytų, tai man irgi seniai galvoj jau kirbėjo

tai as irgi apie tai kalbejau, bet kaip zirniai i siena

Abo, rasei apie savo bukle po gimdymo: kodel cia taip pasakoji? ka tuo nori pasakyti? daznai tavo mintys priestaringos ir nesuprantamos
tiesa, ir kaip tu isivaizduoji kitas mamas po gimdymo?! taigi nei viena nebuvo su manikiuru, makiazu ar ispudinga sukuosena ir labai daug kuri negalejo atsistoti. reta, kuri po gimdymo iskart sokineja. o tu cia pasakoji su smulkmenomis lyg stebuklus darei tau ryskiai truksta demesio

Kadangi tema apie rysi issiplete i tema apie papu maitintas ar ne marcias bei zentus, siulau viska vainikuoti tema "ar yra rysys su vaiku po Cezario arba kas geriau naturalus gimdymas ar Cezaris"

...du-tris psulapiai vien tik asmeniskumams ir atsisaudymams...

As ir po cezario. Mergytei padidinta gelta buvo, atnesdavo maitint, pati eidavau pasiimt. Tik man buvo labai keista, ko tas vaikas mano nuo mp taip raivosi, stena, dejuoja...4 sav. Nes vis masciau kaip ir visos: duok papuka, turi traukt. Smulkmenu nepasakosiu, bet maitinimas man buvo labai skausmingas: ismuzdavo karstis, laikydavausi uz salia stovinciu baldu, apsisiusiodavau... Kai dabar mastau sveiku protu: ko tas mano vaikas nesitampys, jei jis verke "nedatraukdamas" pieno, o as su juo is skausmo.

Noriu pasakyt: kad butent ramios-stabilios mamos mp yra vaikui naudingas. Kokia prasme zindyti, kai po visu nesusitvarkomu stresu kencia mp kokybe ir dar jo truksta (ar del to jo ir truksta)?

Baikim bartis! Su artejanciom velykom ir linkejimai jusu vaikams!!!

Kadangi aš lyg vienintelė parašiau apie savo planus (o jums pasirodė, kad gyriausi?.. ), tai manau, kad rašote apie mane. Gal galėtumėte duoti nuorodas į mano postus, kur rašiau nekultūringai, netolerantiškai, nemaloniai? Man tai labai svarbu, nes žindymo konsultantės taip negali bendrauti, nes jų 'auditorija' kitokia... labiau pažeidžiama... Galit ir į AŽ, jei taip jums patogiau, bet būtinai parašykit.