Ryšys su vaikais kuriuos trumpai maitino krūtimi

bytte, kaip visada, tiesiai i desimtuka

1. Dange, o dabar pasiskaityk dar ir visas temas apie nenora maitinti, as nesuprantu is kur pvz Natuke... Raideles, Ingapl, Ragnez turi tiek kantrybes vardyti, deti nuorodas ir kartoti kartoti kartoti. Idedi, parasai, pora psl prirasoma ir niekam neidomu, ka kas rase anksciau. Tiksliai pamenu, net as temoj apie nenora maitinti rasiau psichologu komentara, del maitinimo metu issiskirainciu harmonu ir pan.
2. As zinau tavo nora palaikyti "mazuma", bet deja deja "dauguma" SMo virtualioj realybeje yra tik mazaaaa kruopelyte realybeje. Kodel ji maza? Del maitinimo mitu ir komerciniu interesu.. Kodel tamsta tyli, kai maitinanti mama pastoviai vaizduojama kaip nevykeliu nevykele (sitas man pats kvailiausias) arba maitinancios mamos ivardinamos, kaip "siekiancios demesio", naudojancios maitinamus kudikius kaip "pasiteisinima" ir pan... kodel pati nepasakai - NESAMONE, maitinti naturalu, issiskirai harmonai, jos paklusta gamtai, kokie dar "pasieisinimai". Kabinejies prie "SMo daugumos", nes isivaizduoji cia vykstant kokia tai raganu medziokle. Cia nera raganu medziokle, nieks nieko nenori "pamokyt gyvent" arba suniekint, kartoju. Ir realybej as tikrai nepuolu nemaitinanciai aishkint gyvenimo tiesu, gal mintyse tik palyginu jos issilavinima, apsiskaityma su mano matytu maitinanciu mamu pvz, na gal pusseserei esu bandziusi ikisti pora "tavo vaikas" zurnalu, ar papasakot is ko gaminamos desreles vargiai tikedamasi, kad ji nebebruks desreliu savo 4 menesiu kudikiui. NEPADEJO. Nes ji tiki, kad maitinant papai nutys, tiki kad jai plaukai ir dantys iskris, tiki, kad jai skaudes, tiki kad brangus misinys yra geriausia, ka ji gali duoti vaikui, nes jis BRANGUS! Mato kaimyniu riebokslius maitintus misiniais, remiasi tik ju pvz. o kitokiu pvz ji ir negali matyti - LT kaime dauguma vaiku maitinami misiniais ir dauguma jaunu mamu tiki visais sitais mitais.
4. As pries pavienius pvz.
5. Pries mano posta mamyte pasireme vienetiniu pvz. ir tamsta i ta posta net nesuregavai. Sureagavai i manaji. Atleisk, tu ne objektyvi.

Goote, cia nieks nepuola maitinanciu su protu. Per danti traukiamos tik visazines ilgametes maitintojos. Ilgo maitinimo salininkiu postai tikrai daznai panasesni i kova su visu pasauliu ir saves pateisinimo paieskas. O negaleje maitinti moterys pasiguodzia pasiguodzia ir gauna toooki antausi- negalejai, nes nenorejai, visoms duota, pati kalta, nesiteisink, nes ner tau ispirkimo...

Labai suprantu, kaip jauciasi tokios kaltinamosios. Pries simta metu sioje svetaineje diskutavom apie gimdyma namuose. Aisku, as buvau modernaus medicinos mokslo puseje. Kaip argumenta pries gimdyma namuose paminejau nenuspejamas situacijas. Ir, aisku, daviau savo pavyzdi (tokiose svetainese asmeniniai pavyzdziai groja kur kas labiau, nei is interneto platybiu trauktos siuksles, pasirasytos "daktaru" no-name'iniu). O pavyzdys mano buvo- jauna, grazi, sveika, idealus nestumas, gimsta vaikas- bum- priaugus placenta, kraujopludis, aliarmas, narkoze, operacija. Ir zinai, kai gavau atgal, tai gavau . Buvo tais laikais toks gerasis zmogus Zvirbliuke , kuri mego kalbeti pusiau eilemis apie fiziologinius dalykus. Tai ji man paaiskino, kad priaugusi placenta siaip sau neatsiranda- ji buna rukancioms, geriancioms, vyrus kaip kojines keiciancioms, uzleidusioms uzdegimus ir t.t. Dar, tiesa, vienetams priezastys neisaiskintos, bet ne esme. Musiausi i krutine- ne tokia as, ne tokia, nerukiau gyvenime, negeriu, vyras vienas, uzdegimo neturejus gyvenime. Atsakymu tonas- jo jo, aha, zinom...

Tokiose temose esu ganetinai neutrali. Neturiu jokiu problemu su maitinimu, uzsiciklinimu irgi neturiu, vaikus maitinu - viena ilgiau, kita trumpiau, priklausomai nuo situacijos. Kadangi laukiuosi trecio, tai mintys apie maitinima aplanko, bet taip, pavirsium praplaukia- gi viskas ok su tais maitinimais man. Nebaisus man maitinimai dar ir del to, kad mamos genu deka, jokios zalos kunui jie man nepalieka. Man tai nera jautrus klausimas.

Is esmes, gali kas kiek nori, tiek tuos vaikus maitinti, ir dvimetukus bei vyresnius galit- tik gal, prasyciau, ne viesose vietose, nes tai jau nebegrazu ir neestetiska. Bet cia ne esme. Ilgametes nelabai ir pacios drista viesumoje plaikstytis. Maitinkit jus juos kiek norit, tik namuose negimdykit- ir susitarsim. Bet nebrukit visiems savo tiesu- kaip ten buna, nebuna, kas ten gali-negali maitinti. Nepulkit nemaitinanciu. Skirtingi zmones mes- ir fiziologija, ir psichologija, ir visu kuo kitu.

Peace.

pritariu

alfa159 , labai graziai, protingai parasei.

bet vat visas ir "bajeris" - niekas nieko nepuola. Paklausia - pasako, argumentuoja.
Man paciai pikta, kai pateikineja pvz is savo seimu ar kaimynu kaimynu seimu kaip taisykle, nesvarbu kuria puse sitas pvz palaikytu, gi po velnio, visos sedim prie intiko, radai diskusija, domina, nieko nezinai, na gerai, kazhka zinai, bet idomu daugiau, eini pagooglini, atsirenki rimtesnius saltinius, paskaitai, susidarai nuomone, dar padiskutuoji - ziu gal nuomone siek tiek pakrypo ar pasikeite.
O kai cia rasoma rasoma, ateina mama nieko neskaiciusi ir lepteli, ar gali but tas pienas toks svarbus gi ne KOLORIJOS esme, toks vaizdas, kad ji apskritai apie jokius fiziologinius maitinimo aspektus nei bum bum.
arba dar, jo..."visazine ilgamete maitintoja... as suprantu, kad daznai zmogus zinantis atsakymus i begale klausimu atrodo neitikinamai ar juokingai. Ale kai as paskaiciau tu ilgameciu maitintoju patirti, jerguteliau, AS NEGARANTUOJU, kad ju vietoje buciau turejusi tiek uzsispyrimo, drasos, noro gilintis, kiek jos. Butent tokie zmones ir turi tapti maitinimo konsultantemis, butent jos turi atsakineti i klausimus, gal tada bus maziau tu valdishku med. sesuciu burbtelejimu nesigilinus "maitink toliau", gal bus maziau guzu, temp. fiziniu ir moraliniu traumu.

As tai manau, kad rysy palaikyti zindymas padeda tik tada, kai zinda. Ateities santykiams tai, veikiausiai neturi reiksmes. Bet turi didele reiksme, kol vaikelis mazas ir zindomas dar yra. Zindymas veikia ji kaip didele demesio ir meiles israiska.

Sutinku
Iki 1,5m vaikas išgyvena oralinę vystymosi stadiją, tai puikiai matosi, kai kiša viską, kas papuola į burną - taip susipažįsta su pasauliu. Žindant vaikas savotiškai "susipažįsta" su mama - pienas, mamos kūno kvapas, odos sąlytis, šiluma, nusiraminimas, užplūstantis sotumo ir pasitenkinimo jausmas, pakėlus akis pamatyti mamos akis... kam iš vaiko tai atimti?
O kai paaugs, reikia pajusti, kada vaikui atsiranda ir kitų interesų, kitų mamos ir pasaulio pažinimo būdų, juk mama gali tiek daug duoti

Vakar kaip tik vartinėjau David G.Myers knygą "Psichologija"..Net nežinau, ar dabar dar jinai yra knygynuose-bet prieš kurį laiką tikrai buvo..Tokia stora žaliais viršeliais..

Ieškojau visai ko kito, bet ta proga žvilgtelėjau kas ten rašoma apie ryšio su kūdikiu formavimasi..Ir ką gi-kaip tik skyrelis į mūsų temą..
Aišku dabar tik trumpai atpasakosiu esmę, nes neturiu po ranka knygos, bet jei kam bus įdomūs tyrimų faktai ir rimtų psichologijos mokslininkų argumentai, tai pažadu rytoj pacituot žodis žodin

Žodžiu, anot knygos ryšiams formuotis be abejo turi įtakos maitinimas-nes žmonių kūdikiai, panašiai kaip ir kitų gyvūnų prisiriša prie maitinimo subjekto..dažniausiai tai būna motina..
Bet..tai tik vienas iš veiksnių, turinčių įtakos pačioj gyvenimo pradžioj ir beje juodu ant balto parašyta, kad NEPASITVIRTINO hipotezės apie tai, kad žindomi kūdikiai kažkaip ypatingiau prisiriša prie savo motinų..Pavardinta ir psichologų pavardės ir t.t-viskas su šaltiniais..
Esmė, kad prisirišama būtent prie žmogaus, kuris dažniausiai maitina (nesvarbu, kad ne žindo, o maitina iš buteliuko), o tuo pačiu aišku ir daugiausia laiko praleidžia su kūdikiu..Visokie eksperimentai paminėti, kad net beždžionėlės labiau prisiriša prie dirbtinės minkštos, o ne tarkim vielinės motinos..Vadinasi daug įtakos turi švelnumas ir dėmesys maitinant , bet tai galima suteikt ir maitinant iš buteliuko..

Toliau aprašoma, kas vis gi labiausiai turi įtakos ryšiui-trumpai tariant tai buvimas su kūdikiu pirmais jo gyvenimo metais, pastovi reakcija į jo poreikius, švelnumas, kontaktas (tame tarpe aišku ir patiriamas žindymo metu-čia jau aš dadėjau )..žodžiu jau prasideda kita tema..Kiek laiko tie ryšiai išliks ir pan..

Jei jūsų neįtikino šie argumentai, patys pasieškokit knygos..
O jei kam tikrai įdomu argumentuota diskusija, tikrai galėsiu ryt pacituot iš knygos žodis žodint, nes nori-nenori galbūt kažką užakcentavau labiau, o kažką praleidau

Ir daugiau jokių asmeniškumų

Goote, sakai, tokios ir turi konsultantem buti? Na, nezinau, as tai i tokias nesikreipciau. Kaip, pvz., jei negaleciau susilaukti vaiku, tai tikrai neiciau konsultuotis pas daugiavaikes, o klausciau gydytoju (kurie kadien dirba su nevaisingom seimom, todel ju problemos jiems ganetinai artimos, patirtis atitinkama yra) arba paguodos ieskociau pas tokias pat nevaisingas ir iveikusias ilgameti nevaisinguma.
Vargu, ar kompetencijos produoda tas ilgametis sekmingas zindymas. Nebent komepetencijos apie sekminga zindyma. Smulkiu "uztrukimu" ir uzdegimuku nelaikau didele patirtimi- kam ju nebuna, ne pasaulio pabaiga tie paskaudenimai- susikaupi, prasivalai sastovas, ir vel pirmyn. O vat kaip atsigauti (ir fiziskai, ir dvasiskai), kai maitini nori, bet negali- na ka jos gali padeti? Nesupranta gi tos, kurioms tokiu problemu nebuvo. Kiek skaiciau apie ilgai maitinanciu patirti- visur tas pats- nusiteikiau, labai norejau, gamtos klausiau . Bet vat ima ta gamta ir visai nejuokingai pajuokauja. Ir nieko nepadarysi.

Yra toks dalykas- fiziologija, su kuria nepasigincysi. Kazkas bando itikinti, kad svarbiausia nusiteikimas. Deja. Dazniausia kas to nepatyre, tas nesupras.
Papildyta:


Tas pacias knygas skaitom . Pirkau gal pries kokius 5 m., bet ten berods pirmam puslapyje parasyta, kad knyga isleista remiant Atviros Lietuvos fondui (ar kam ten...) ir rekomenduojama aukstuju mokyklu psichologijos studentams. Pati informatyviausia psichologijos knyga, kokia tik buvo patekus i rankas. Tai kaip visos profesionalios psichologijos santrauka. Kitose rimtesnese knygose paprastai tik atkartojamos atskiros sios knygos dalys jei atmesti lialia.

Zodziu, jei kam nesimiega, tai as sedziu namuose visa pasiligojus, galiu uzlekt i palepe ir paieskot tiksliu citatu apie tas bezdziones . Dabar prisiminiau ir as ta skyriu...

101 priezastis kodel verta maitinti MP


tiesa, tekstas anglu kalba bet, perzvelgusi ji, pastebejau, jog didzioji dauguma ivardytu priezasciu remiasi ne psichologinias(rysio tarp motinos ir vaiko), o fiziologiniais(ligos, vystymasis ir pan.) privalumais

na ir siaip nemazai priezasciu yra tiesiog ''pritemptos'', pvz kaip ''MP yra skanesnis uz misinuka'' nelabai isivaizduoju kaip tai galima irodyti moksliskai

va jau geriau

skaiciau apie ta tyrima, nenaturalioje aplinkoje pakiso bezdzioniukui dvi dirbtines "mamas" viena metaline, kuri duoda piena, kta minksta pukuota, nieko neduodancia, bezdzioniukas pas viena eidavo pavalgyti, pas kita miegoti. Sakyciau bezdzioniukas atsirinko "teisingai", negi miegosi ant salto metalo.
Natuke paskutiniam poste visa sitai parase, jei duosi tik pieno, o visa kita laika vaika ignoruosi, rezultato nebus - tai bus metalinis bezdziones papas, saltas ir kietas.
tikrai, maitinimas mp be viso kito, kazi ar kazhka duos apart daugiau sveikatos.
Papildyta:

Butent, ka as kartojau ir kartosiu.
FIZIOLOGIJA


Keista, esu skaiciusi visishkai priesinga komentara, atseit kodel vaikai pamegsta dirbtini maista?
Ji stengiamasi pagamint skanesni uz naturalu, atliekami milzinishkus pinigus kainuojantys tyrimai, bet jie atsiperka - perkamumas auga.
Saltinio tikrai nurodyt negalesiu, senai skaiciau, gal tai bobuciu pasakos.

Breast milk tastes better than formula
Human breast milk is sweet and light. Formula is pasty and bland.

ir dar radau viena juokinga priezasti - ''daugiau miego teciui'' na nzn ar cia tikrai MP privalumas

ir pvz faktas, kad maitinamu MP vaiku IQ yra didesnis man taip pat nelabai itikinamas atliekant tyrima greiciausiai buvo remiamasi statistika, bet juk statistika niekada neaprepia VISU

Turbut leliu apklausa dare .