na taip, netaip toli nuo kretingos..skaitau jusu zunutes ir rodos grista preitis, ta pati sunkioji...kai manasis buvo visai mazutis, su kalnu baisiu diagnoziu, ir dar daugiau net neatrastu ligu ligeliu...kai mus paleido po operacijos is vilniaus santariskiu(tada jam buvo 3,5men) nedave jokiu nurodymu, vaistu..sake, vistiek neisgyvens iki metu...ir as arsi pioniere buvau,o ejau prie ausros vartu prasyt, kad tik jis gyventu...paskui daug visko buvo,keliones po ligonines, sanatorijas,..jus tai zinot...gyvenau kaip sapne,baisiam..aprimdavo vienos bedos, islysdavo kitos...mums nedave net invalidumo, nes nera jokios vienos ligos, o visos likusios netraukia iki ju punktu...kai kurie gydytojai pasigailedavo-gaudavom metam, kitiems...paskui vel ne...daug klaidingu diagnoziu buvo,..net cistine fibroze buvo rade, gyde, paskui paneige ..sake, nepasirupins net savim..o dab jis sportuoja(kiek leidzia sveikata),mokosi pagal bendra programa(ne pirmunas, bet labai stengias),ir yra didziausia mano atrama..domisi fotografija,piesia...as nesigiriu, tik sakau, kad buna stebuklai..tikekit, buna..nebus jam gyventi lengva, ligos jo nepaleidzia,vaistai pastoviai,..bet mes abu tikimes...nepykit, kad tiek daug prirasiau...