Mes be televizoriaus gyvenam 7 metus ir net nesiruosiam pastarojo pirkti. Kodel? Visu pirma, mano tevu keturiu asmenu seimoje buvo 3 televizoriai. Negaliu apsakyti, kaip nekesdavau savaitgaliu ir vakaru namuose, kai visi grizta, kiekvienas isijungia savo telika ir "atsijungia" kaip zombiai. Is tos neapykantos kilo protestas ir nutariau, kad kai turesiu savo seima, pas mus taip nebus. Ir nera. Mano vyrui toks mano reikalavimas nesukele jokiu problemu, juolab, kad pirmaisiais bendro gyvenimo metais mes abu ir mokemes ir dirbom pilnais etatais, tai namo grizdavom taip nusikale, kad jegu uztekdavo tik pasidaryti valgyt ir griut i lova. Po to persikelem gyvent i kita sali ir vel buvo daug didesniu reikmiu, taigi televizorius atsidure prioritetu saraso gale. Isvaziuodami draugai paliko mums savo televizoriu, bet isijungem ji tik per rugsejo 11, nes buvo baisu ir norejosi zinoti kas vyksta kiek galima greiciau. Po to gime sunus ir as ijunkau ziureti televizoriu ji maitindama. Po gero pusmecio pastebejau, kad vaikas tenori vienintelio dalyko - ziureti TV: nebereikia jam nei zaisti, nei knygeliu. Nuropoja, isijungia ir kaip manjakas spokso. Tada su vyru pasitare nutarem, kad mums tai nepatinka ir sveitem telika lauk ir nepasigedom... Vaikui jau 3 metai. Tetis sukaupe milziniska geru filmuku kolekcija, kurie vakarais parodomi po viena pries miega per kompa. Po to jam jau gulint lovoje paskaitom bent po tris pasakas is knygu (atsimenat ta senaja pasaulio pasaku serija, kuria isleido, kai mes buvom dar vaikai, tai va, mes turim ja visa

) Mes patys irgi sau nuomojames mus dominancius DVD ir juos ziurim visa seima (velgi per kompa). Zinios - man pilnai uztenka desimties minuciu praskanuoti Delfi ir atsirinkti skaitymui keleta straipsniu kurie mane domina. Nematau reikalo ziureti televizines zinias, kur sugaisiu minimum 30 minuciu, kad isgirsciau viso labo viena ar du reportazus, kurie patrauktu mano demesi... Laiko gaisimas. Pliurpologija per TV - kokia nauda is to, gal geriau paklausinekit savo vaika giliamintisku dalyku ir gausit tooookiu atsakymus, kad bus apie ka susimastyti ir paciam... Plius TV lydi neisvengiama, neprasyta ir nepageidautina arkliska doze reklaminio smegenu plovimo. Ar mums to reikia? Ar mes taip neturim ka veikti, kad galetumem svaistyti savo laika bukai vepsodami i ta "idiot's box"? Nemanau.
Ka mes veikiam vakarais?

Nieko ipatingo. Kartu ruosiam vakariene, valgydami plepam apie dienos darbus, po to geriam arbata galvodami ka veiksim. Po arbatos diedai daznai pasilieka lovoje pasimucyti, man gi tie berniokiski zaidimai nepatinka, tai as einu nusivalyti makijazo. Po to diedas seda prie kompo paleist skaiciavimus is darbo, as varau mazgi susitvarkyt zaislus (kas daznai baigiasi dar pazaidimu), o po to pasiimu knyga ir pamerkusi vaika i vonia skaitau. Po to vaikas i lova ir vienas is musu skaito jam pasakas, o kitas plauna indus. Po pasaku, dar vaikas praso, kad kuris nors is musu pabutu su juo valandele, kol jis uzmigs. Galiausiai ir mes einam arba filma koki ziuret arba ruostis miegoti.
Savaitgaliais tai irgi sunku butu rasti laiko TV. Visu pirma buna prisikaupe tokiu darbeliu kaip skalbimasisi, produktu uzsipirkimas (kadangi nieks is musu nemegsta to daryti, tai dazniausiai einam kankintis visi kartu, kad niekam nebutu abidna...

), ar tieiog reikia kazka sutaisyt namuose, arba koki skanumyna sugalvojam pasidaryt, o jei geras oras, tai maunam kur nors i gamta ar siaip pasivaiksciot, rogem pasivazinet, kankoreziu paieskot, ar kastonu, ar lapu prisirinkt aplikacijom, ar lauko gelyciu pasimerkimui... Zodziu, daug ka galima veikt, kad tik to laiko butu.
Nemanau, kad mes kazkokie tai nenormalus, tiesiog siais laikais gyvenimo tempas pernelyg greitas, kad galetum rasti laiko tiesiog bukai pavepsoti i televizoriu... Nebent gyveni vienas, esi pensininkas ir tau tiesiog juodai nebera ka veikti.... O jei dirbi kaip beris ir dar nori neapsikuisti buityje, tai to laiko kaipo ir nelieka...