Nenoras maitinti krūtimi-3

mes per daug neikad nenesiojom, buvo momentas uzejes pastoviai 'opa opa' bet paskui praejo. ir nuo pat mazens pratinom kad pats uzmigtu, jau senaj be problemu- paguldom i lova, pasakom labanaktis, pabuciuojam, uklojam ir isejnam. jis ramiausiai uzmiega. ir taip jau laabai senai, pradzioj paguledavom salia kol uzmigs, nes verkdavo jei isheidavom, bet paskui kazkaip labai lengvai pradejo ir pats uzmigt.

cia gi panasiai kaip ir su pvz nenoru maitinti krutimi - tu zinai, kad nenori, tai ir nemaitinsi, tad jei is anksto nenori, kad miegotu vienoje lovoje, tiesiog nuo pirmu dienu vaikelio ten neguldai i viskas vaikas gi negimsta zinodamas, kas yra tevu lova, ir kad joje geriausia uzmigti, jei parodai, kad geriausia yra jo lovyte, taip ir buna, kalbu is patirties

o del nesiojimo... man nepriimtinos nuomones, kuriomis grindziama, kad nesiojimas yra pati didziausia meiles israiska, kad vaikui tai butina ir pan, turiu ne viena drauge, kuri pastoviai nesioja vaikeli, taciau tai daro abejingu veidu, nes, naturalu, yra uzsiemusi namu ruosos darbais
nors turiu pakankamai aktyvia ir neramia mergaite, bet vel paskysiu is patirties, kad vaikui pakanka mamos buvimo salia ir pastovaus aplinkos pakeitimo - plaunu indus - ji salia keduteje, tvarkausi miegamajame - ji ant lovos vartosi, sedziu prie kompo, ji taip pat salia keduteje ar ant kilimelio, net dedant skalbinius i skalbykle pasidedu salia, nes jau bijau palikti ant lovos, as esu visiskai laisva, o vaikui ant ranku neprireikia, nes mama salia, pastoviai issisiepia i ji atsisukus, pastoviai pakalbina, pakutena, duoda kita zaisliuka ir t.t...
vienu momentu buvome issigande, kai ji klyke dvi savaites del diegliuku ar dar kazko, ir teko pastoviai nesioti, bet tas etapas praejo, ir mes vel grizome i senaja tvarka

taip kad, manau, svarbiausia isankstines nuostatos del vaiko auklejimo, o veliau - nuoseklumas

Mano "leliukui" jau dvylika metu,tikras bernas.Kai laukiausi skaiciau mase visokiu straipsniu ir knygu,bet kai jis gime supratau,kad literatura yra viena,o gyvenimas-kita.Ji trauke su vakumo ekstraktoriumi ir sutrenke galva.Zodziu,guleti ilgiau 20min jis negalejo-kilo spaudimas i galva ir imdavo klykti.Apie islepinima kazkaip negalvojau-kad tik nerektu-visalaik tampiau ant ranku.Kai buvo du metai jis atsibusdavo tik 5kart per nakti-tai jau palengvejo.Neturejau net kam ji palikti nors valandai per savaite-mano mama kitame mieste,o vyro mama zuvusi jau senai.
MP jis gaudavo iki 2,8 metu(vakare pries miega).Jis nera gaves antibiotiku iki siol (tfutfutfu),jeigu suserga tai trumpam-greit pasveiksta.Maitinau ilgai ne del isitikinimu,o tiesiog negalejau nutraukti,nes tuoj pakildavo temperatura ir ziauriai imdavo skaudeti krutis(beje,jos neissitampe iki siol,nors man jau daug metu).
Dabar dziaugiuosi,kad taip isejo.Mes labai sutariam,puikiai suprantam vienas kita,as juo didziuojuos.Jis tiek visko zino,viskuo domisi,turi unikalia atminti,labai draugiskas ir populiarus klaseje.
Vyras man daug padejo-dare valgyti ir eidavo 5-6 ryto (kai uzeidavo didziausais verkimas) su ''kenguriuku'' ji pasiemes i lauka,kad as nors kiek pamiegociau.Del vyro nereikia isvis aukotis,jeigu nores iseiti-iseis...Ir tegu eina.Jeigu vyras nepadeda,tai jis trukdo ir dar labiau apsunkina gyvenima.Ta pati galima pasakyti apie moteris.Man tiesiog pasiseke
Visvien viskas gavosi emociskai,o ne svarstant,lyginant,skaitant.Dabar galvoju,kad tai galbut teisingiausia-juk TA vaika likimas dave butent TIEMS tevams,kurie geriausiai JAUS,kas jam geriausia.Ir veliau negalesi saves kaltinti,kad darei,kaip kazkas sake.Tiesiog negalejai kitaip.As negalejau ziureti,kaip vaikas klykia ir nepaimti jo ant ranku,nes "pripras".Kai jam bus 10-tikrai nelips net jei prasysi pati.
Kantrybes,istvermes ir meiles visoms

instinktyviai ir taip kaip turėjo būti


Sutinku - panašiai Kai ką tik gimęs kudikis jieško mamos kruties, taip pat naujagimis žino, kad saugiausis miegas yra šalia mamos O saugiausia vieta dieną - mamos rankos Tik žinoma galima bandyt jį "perauklėti" per prievarta

Niekur nerandu užrašų kaip pirmieji metai suformuoja tolesnį vaiko charakterį, atsimenu tik testą, jis atliekamas 1-erių metų amžiaus vaikui, pagal jį galima nustatyti, kokia asmenybė tai bus.
Vaikas su mama ateina į svetimą patalpą, patalpoje taip pat yra vaikui niekada nematytas žmogus. Mama su juo pažaidžia, pakalbina, išeina 15min. Tuomet prie vaiko prieina svetimas žmogus, jį kalbina, bando paglostyt ir pan. Tada grįžta mama, paima vaiką ant rankų, nepažįstamasis ir toliau ieško kontakto su vaiku. Vaikas gali pasirinkti 3elgesio modelius:
1. mamai išėjus vaikas eina prie durų, bando jas atidaryti, pašaukti mamą. Nepažįstamajam priėjus žiūri nepatikliai, neprisileidžia prie savęs. Grįžus mamai puola jai į glėbį, džiaugiasi ją matydamas, būdamas ant mamos rankų bendrauja ir su svetimu asmeniu.
2. mamai išėjus puola į isteriją, daužo duris, nepažįstamojo net nepastebi, grįžus mamai
sunku vaiką nuraminti, nes jis visdar isterijoj.
3. mamai išėjus atrodo, kad net nepastebi, kad jos nebėra, leidžiasi į nepažįstamojo glėbį, grįžus mamai ją ignoruoja, paėmus į glėbį nerodo didelio skirtumo kas jį paėmė.
Dar yra 4-as variantas, kai vaikas kiekvieną kartą elgiasi skirtingai, tai pats blogiausias variantas, nes tokia asmenybė neturi ribų, nežinia ko iš jos tikėtis, didesnė psichinių negalių rizika.
1 ir 2 variantai geriausi, 3 nelabai...
šio net valandos neužimančio testo pagalba galima numatyti tolesnį asmenybės vystymąsi. Pagal vaiko elgesio modelį matosi ar jaučiasi saugus šiame pasaulyje, kaip jam reikėtų padėti, galiausiai ar pati motina nepadarė grubių klaidų augindama. Gaila, kad neatsimenu kaip pasiekti 1-ąjį variantą vienu žodžiu, štai kokie svarbūs pirmieji metai

tas nešiosiu - išleps yra mitas. Kai vaiką nešioji jis jaučiasi saugus ir nebijos pažinti pasaulį, nes pasitiki motina, žino kad bet kada galės sugrįžti. Per prievartą stengiantis "nukabinti" vaiką nuo rankų, tik dar labiau sužadinsi jo troškimą ten būti. Tad reikėtų atnešioti kol jam noras yra ir išleisti sėkmingai tyrinėti pasaulio
Papildyta:


tai reiškia kad viską darei teisingai ir esi l. gera mama

jo, rusu ir anglu.

bet norejau lietuvisku, kad ir MB pasiskaitytu.

mūsų mažylis iki 6 mėn kone ištisai ant rankų gyveno, nes buvo neramus, pūtė pilvą, daug verkdavo, o ant rankų nurimdavo. o ir iki metukų labai daug nešiojom. ir nieko - pradėjęs vaikščioti vis mažiau besiprašydavo ant rankų. o dabar tai tik kai serga arba nori miego prašosi ant rankų. taigi, nors ir nešiojom be saiko, nieko jis neišlepo. tiesa - miega tik su mumis, bet aš pati to siekiau, man taip daug patogiau žindyt. bet visai neimu į galvą - ateis laikas ir išsikraustys į savo lovą. iš vis nematau reikalo versti vaikus per greit užaugti. viskam savas laikas. reikia džiaugtis kol jie tokie mažučiai, minkštučiai, švelnučiai, meilučiai

sorry uz klausima, bet kaip seksualinis gyvenimas?
jeigu jis amzinai miega su jumis?
beje, kaip diena?irgi salia buna pastoviai?

As tai nelaikau to lepinimu, ir pritariu toms, kurios nesioja vaikus kol tik gali. Paprastai ilgiau 2 metu tai nesitesia. Jau ir metuku vaiko nepaimsi kada panoresi i rankas, kai ismoks vaikscioti - begs i kita puse ir tu silumos minuciu retes.

Buvau nusistacius pries miegojima kartu, nesiojima, bet gime vaikai ta nuostata pakeite. Jei nesinori apsunkinti saves, svarbu nesiojimo nepadaryti migdymo ritualu. O kitoks buvimas ant ranku vaiko neislepins. Kaip tik - vaikui reikia pajusti artuma, juk kas daugiau priglaus su tokiu jausmu kitas, nei tevai?

Jokia knyga nemoko kaip myleti savo vaika, ir nors ir pritariu ideto testo rezultatams, visgi abejoju ar 15 minuciu gali nuspresti apie zmogaus charakteri. Juolab, vaikas gali sirguliuoti, blogai jaustis TA DIENA, ar super gerai jaustis ir nepasigesti mamos, nors kitais atvejais pasigestu.

O mazam vaikuciui gyvenimas nera toks paprastas kaip mums atrodo. Jei mums istisai pustu pilva, kaltusi visi dantys vienu metu, naujame kambaryje svetimi ir dar neaiskus tipai noretu pakutenti, o mama tuo metu lakstytu su puodais ir juoktusi is musu baimes - kazin, ar nebutu baisu. Todel kai toks maziukas verkia svetimoje aplinkoje priejus svetimai tetai, nevadinciau to islepimu. Tai suaugusiu neismanymas ir tiek. Juk vaikas pereina per kelais stadijas kas liecia baime - yra kai bijo visu, paskui nebijo nieko ir pats iesko pazistamu, o paskui bijo protingai.

Ir nesutinku, kad musu charakteri susiformuoja per metus ar du - ir suaugusiam vienas ivykis gali pakeisti visa gyvenima, poziuri i ji, o cia vaikas auga. Puse atsinesa is tevu, puse is aplinkos, kuri nuolat keiciasi ,kaip ir musu charakteris.




Papildyta:


Cia pasiskaicius kyla klausimas, ar kai kuriu vyrai nori kasnakt, tik toje pacioje vietoje ir nepoakeiciamu laiku? Nes nepakeiciamu vyru nera... O mama nepakeiciama.

nu jokių problemų atsakyt į šį klausimą :
seksualinis gyvenimas pas mus puikus, mylimės praktiškai kasdien. bet gi neužima tai labai daug laiko. todėl paprastai užmigdę vaiką perkeliam jį į lovytę, jei tuo metu galvojam apie sexą . po poros val miegojimo lovytėj, vaikas visada prabunda. tada įsikeliam pas save ir miegam ramiai toliau. būna dienų ar naktų, kai vaikas miega neramiai, tada nekilnojam jo, o patys išeinam į kitą kambarį, nes pas mus 3 kamb butas, todėl vietos visiems pakanka . šiaip jau natūraliai kažkaip prisitaiko poros tą seksualinį gyvenimą gimus vaikams. juk ir taip aišku, kad nebegalėsi nei garsiai rėkaut, nei nuogas po visą butą bėgiot kai vaikas ūgtels ypač. mažiukai miega kietai, ir nieko nesupranta, gali nors ir pašonėj jo ten daryt ką nori. bet va paaugę vaikai - visiškai kas kitą. mes su mb labiau stengiamės kad mūsų neišgirstų / nepamatytų 10 m vyresnysis sūnus, o dėl mažiuko tai kol kas per daug neimam į galvą

2-as variantas, kur vaikas verkia taip pat yra geras, čia 3-ias ir 4-as blogi.
Mamai juoktis iš vaiko baimių jokiu būdu negalima. Na, o testas atliekamas esant normaliomis sąl. juk galima pastebėti, kokia tą dieną vaiko nuotaiką. Testas parodo asmenybės tipą. Apie jį išgirdau per psichoanalizės paskaitas, kurias skaitė Lietuvoj ir pasaulyje žinomas psichiatras.