QUOTE(saulutes mama @ 2008 03 07, 16:16)
istikimybe....... neistikimybe......... o kas nuo to keiciasi? tarkim zinau kad jis man neistikimas, nu ka , gal kazkur viduj sudrebeciau, bet kas is to? nervintis? putoti? vyti is namu? tarkim zinau kad istikimas...... ka begti kvietku papirkti ," oi brangusis aciu tau, koks tu man geras" , jis nera mano nuosavybe, as neturiu teises primetineti savo nuostatu, buk toks o ne kitoks, kiekvienas gyvenam pagal savo nubreztas ribas, pabreziu savo, o ne kazkieno papiestas ar net nuspalvintas. Gyvenu su juo todel kad man gerai, bus negerai, tada kazka keisiu.... o gilintis i tai ar istikimas ar ne? neturiu nei laiko nei noro........
Nuostatu seimoje niekas ir neprimeta, bet kuriant seima susitariama del bendro gyvenimo taisykliu. O gyvenant vien pagal savo nubreztas ribas "vietos tikrai mazokai gali buti", nes ribos gali ir susikirsti (jei nera bendros demarkacines linijos

)-kas tada...
As kvietku uz istikimybe nepirkciau

, nes tai savaime suprantamas dalykas zmonems sukurusiems seima. O neistikymybe -tai butu nepagarba man ir musu bendram gyvenimui. O jei gyvename kas sau...nu tai jokiu pretenziju, kiekvienama savo, bet tai ne seima.
Gilintis i istikimas, neistikimas tikrai nera prasmes, nes visada bus kruva pasiteisinimu ir priezasciu. BET -kai bus negerai..., gali buti per sunku galvoti ir per velu keisti

, todel maloniau gyventi susitarus, pasitikint, kad nebus daromos isimtys instinktams ir t.t (aisku nelabai realu, bet...tam mes cia ir diskutuojame ar butina buti neistikimam, kokia neistikimybes prasme ir t.t.)