moteris-namu seimininke

kam bijoti to kas gali ir neivykti? bukime optimistai

Pavydžiu tiems, kurie TAI gali, nes aš pasėdėjusi vieną dieną namuose, jau būnu pusiau išprotėjusi, visai nesvarbu, kuom beužsiimčiau... Aš net išmokstu daugiau bibliotekoje nei namuose (studijuoju magistrantūroje)...

o ar jus ksiatete visus postus? gi sakau namu seimininke nturi apsiriboti vien tik namais

Jungiuosi prie taves Taip pat auginu maziuka,planuoju leisti i darzeli kai bus 2m ir 7men ir tada darbo eisiu ieskoti

Mano nuomone irgi tokia,kad namu seimininke nenoreciau buti,viskam yra savos ribos...Kolkas esu priversta sedeti namuose,bet tikrai ta kasdienybe ir namai veda is proto,amzinai vis tas pats per ta pati...Paguoda tik ta,kad visa savo laiku skiriu dukrytei,kuri be manes ne zingsnio negali
Tuo labiau nenoreciau visa laika gyventi tik is vyro kisenes ir visokioms savo smulkmenoms prasyti is jo pinigu Isvada-nenoreciau buti namu seiminke ir mano vyras sake,kad tokia jam pabostu

Galime ilgai ir nuobodžiai ginčytis, svarstydami, kur tikroji moters vieta: darbe ar virtuvėje. Viena aišku, kad šis pasirinkimas priklauso nuo pačios moters.O apsisprendimą lemia susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės,moters siekiai, pomėgiai , gebėjimai .Nereikia pamiršti, kad kiekviena moteris savita savo temperamentu ir charakteriu.Viena laiminga kasdien tarškindama puodais, serviruodama pietų stalą, girdėdama namiškių padėką už ,,nepakartojamą“ kepsnį. Kita, net kepdama paprasčiausią kiaušinienę, aimanuos ir stebins visus kankinės grimasa...
Namų šeimininkės sąvoka dažnai suprantama įvairiai: vieniems -tai moteris, „sėdinti“ namuose, kitiems – moteris, neįsivaizduojanti savo gyvenimo be buities ir namų ruošos.

Namų šeimininkės su aukštuoju išsilavinimu


Moterys šiais laikais dėvi kelnes, mėgaujasi visais gyvenimo teikiamais malonumais ir turi galimybę rinktis darbą. Tačiau, įgijus lygiateisiškumą, po kurio laiko pasirodė, kad jis turi ir minusą, — darbas moteriai tapo pareiga.

Praėjusio amžiaus pradžioje dirbanti moteris buvo neįprastas reiškinys, o dabar stebina damos, turinčios nepriekaištingą namų šeimininkės reputaciją. Žinoma, jeigu moteris „sėdi“ namie dėl to, kad augina vaikus, serga arba neturi tinkamo išsilavinimo, niekas tuo nesistebi, tačiau jeigu jauna graži moteris, turinti nepriekaištingą išsilavinimą, yra namų šeimininkė, ji „griauna“ nusistovėjusius visuomenės stereotipus.
Reklama

Daugumos nuomone, namų šeimininkėmis tampa skurdžios dvasios, menko išsilavinimo, nevertinančios savęs moterys. Kiti mano, kad tokios moterys tik ir svajoja „atsisėsti“ vyrui ant sprando ir nedirbti. Tačiau yra daugybė moterų, kurios dėl šeimos aukoja savo karjerą ir tampa namų šeimininkėmis. Tuomet kokios jos, šiuolaikinės diplomuotos namų šeimininkės?

Namų šeimininkė pagal pašaukimą

Jai žodžiai „šeimos židinys“ ir „jaukūs namai“ — svarbiausi gyvenime. Mokslas ir darbas — tai įprasti gyvenimo kelio etapai, padedantys priartėti prie santuokos. Mokykloje šio tipo atstovės dažniausiai mokosi uoliai, tačiau be ypatingo entuziazmo, o vėliau vidutiniškai baigia universitetą. Užtat kai į klasės vakarėlius kiti atsineša pirktų saldumynų, namų šeimininkė pagal pašaukimą visus nustebina savo konditerinio meno šedevrais, o darbų pamokose jos pasiūtos prijuostės ir sijonėliai sėkmingai konkuruoja su vietos madų ateljė.

Jas myli atitinkamo amžiaus berniukų mamos, kurios nuolat dūsauja: „Kur mano sūnus žiūri! Štai kur tikrasis lobis“. Tačiau gerai valgydinamą (motinos uolumo dėka) sūnelį labiau domina ne merginos kulinariniai gebėjimai, o jos krūtinės dydis. Todėl namų šeimininkes pagal pašaukimą dažniausiai veda antrą santuoką kuriantys ir prityrę vyrai.

Po vestuvių dažniausiai jauna žmona palieka darbą, tačiau dėl to jai niekas nepriekaištauja — vyras ir vaikai žavisi rūpestinga moterimi, kuri savo svajones realizuoja namie ir šeimoje.

Namų šeimininkė pagal išskaičiavimą

Emocijos jai svetimos — gyvenimo trajektoriją ji apskaičiuoja tik pagal racionalumo principą. Mokytojai griebiasi už galvų, kai tik kokį nors vieną dalyką šiek tiek išmananti „mažylė“ sako, jog kitų dalykų nesimokys, nes jai to ateityje neprireiks.

Tokios merginos profesiją renkasi sąmoningai, nesivaikydamos madingų specialybių tik dėl to, kad darbe nereikėtų persidirbti. Jeigu šio tipo moteris ilgai skaičiavusi padarys išvadą, kad užsiimti namų ūkiu bus naudingiau nei dirbti (be to, suteiks papildomo komforto gerai uždirbančiam vyrui ir t.t.), ji vis tiek racionaliai pirks produktus pigiau, perpras mokesčių subtilybes ir rūpinsis atsargomis.

Būsimasis vyras dažniausiai užkimba už nestereotipinio mąstymo merginos kabliuko itin nesidomėdamas aplinkinių nuomone. Tiesa, po kelių santuokos metų labai emocingą šeimininkę pagal išskaičiavimą jis gali pakeisti švelnesne ir gerbiančia save žmona. Jeigu stiprus užnugaris vyrui svarbiau nei švelnūs jausmai, tuomet ilga sąjunga jai garantuota. O jeigu vis dėlto įvyks skyrybos, šio tipo moteris gerai pagalvos ir vėl suras tinkamą sau išeitį, pavyzdžiui, nuo diplomo nuvalys dulkes.

Dykinėtoja

Pamokų nelankymo ir meniško tėvų parašų padirbinėjimo dienoraštyje meistrė, lobis ašarojančių istorijų tema „Kodėl aš nelankiau mokyklos“, kuri sklandžiai virsta mini spektaklių serija pavadinimu „Todėl aš neparašiau kursinių“. Iš pradžių dykinėtoja kažkokiu būdu vis dėlto perkeliama į aukštesnę klasę, po to į aukštesnį kursą. Mokosi ji tik dėl linksmo studentiško gyvenimo. Bendrabutyje ji matoma dažniau nei auditorijoje, o pagrindinis jos tikslas — greičiau ištekėti, kad galėtų kam nors užkrauti savo problemas.

Dykinėtoją sunku pavadinti namų šeimininke, nes pietus ji gamina iš pusfabrikačių, butą tvarko tik kartą per mėnesį, o keistą žvėrį, vadinamą „lygintuvu“, „tramdo“ tik vyras arba mama. Jeigu šeima išgali pasisamdyti tarnaitę ir jeigu dykinėtoja yra tikra gražuolė, kurios išsilavinimas vyrui — tik antraeilis dalykas, arba vyras labai myli vaikus, tuomet kurį laiką šeima išsilaikys. Dykinėtojos dažniausiai pasigimdo vaikelį, kad pateisintų nieko neveikimą arba „pririštų“ vyrą. Beje, šio tipo moterys augindamos vaikus nepersitempia, nes dažnai juos palieka močiutėms arba auklei.

Dykinėtojos šeima, greta niekšių ir karjerisčių „židinių“ — būsimų vyrų namų šeimininkių iš pašaukimo kalvė.

Pasiaukojanti moteris

Būtent iš jos jūs prieš dvidešimt metų nusirašydavote namų darbus, o vėliau „šaudėte“ paruoštukus. Šis tipažas atsisakys pirmosios meilės dėl draugės, prižiūrės visų giminaičių vaikus ir visada sugrįš namo ne vėliau kaip devintą vakaro, kad mama nesijaudintų.

Pasiaukojanti asmenybė pasirengusi padėti visiems ir visada, net jeigu suvaržomi jos interesai. Dažniausiai jai patinka mokytis ir dirbti, nes dėl savo gerumo ir paslaugumo ji visada yra visų laukiama. Tačiau jeigu jos vaikas persišaldys vaikų darželyje, o vyras susirgs gastritu dėl netinkamos mitybos, tuomet ji mes bet kokius darbus ir visas jėgas skirs šeimai. Pasiaukojančios natūros visas jėgas ir sielą skiria kitiems. Dažniausiai jos užaugina labai sėkmingus vaikus — sporto čempionus, poliglotus, gabius muzikantus arba... superegoistus. Tokia moteris dažnai tampa be jokios priežasties draudžiančio dirbti vyro tirono auka, nes dėl savo teisių pasiaukojančioji nebando kovoti.

Svarbiausia pasiaukojančių moterų problema yra per didelis jų nuolankumas. Tačiau antroji pusė, kuri nori patirti aštrių pojūčių, tai ne visada įvertina.

Plaukianti pasroviui

Jos mėgstami žodžiai: „Taip atsitiko todėl, kad...“, o jos gyvenimas vyksta tarsi sulėtintame nespalvoto vaizdo filme. Šeimos nuotraukose ji — penkerių metų, pirmokė, po to abiturientė. Mokyklą lankė šalia namų, į aukštąją įstojo kartu su drauge. Ta pati draugė, kuri supažindino su vaikinu, šnabžda nuotakai: „Tu tikrai manai, kad jis tau reikalingas?“

O toliau viskas klostysis kaip Dievas duos. Kai iškils problemų šeimoje, plaukianti pasroviui iki paskutinės skyrybų minutės tikėsis stebuklo, o po to verks padėjusi galvą ant svetimo peties klausdama: „Kodėl man taip nutiko?“ Šio tipo moteris tikrai neįsiūbuos šeimos laivelio. Tai ideali partnerė mėgstančiam viskam vadovauti vyrui.

Mama

Ji ne namų šeimininkė pagal pašaukimą ir ne pasiaukojanti natūra. Ji — Motina. Mergaitė su žaisliniu vežimėliu ir lėlytėmis, sesutė, kuri niekam neleis pasivaikščioti su mažuoju broliuku.

Moteris mama dažniausiai ne pagal amžių nuovoki. Dažnai gyvenime ji vadovaujasi dviem principais: kad vaikams netektų manęs gėdytis arba noriu būti pačia geriausia ir progresyviausia mama. Tokios moterys dažniausiai renkasi mediciną, psichologiją ir kitas „socialines“ sritis. Išteka tik už stipraus vyro, kuris gali būti „akmenine siena“ ir ramsčiu žmonai ir vaikams, arba už silpno charakterio žmogaus, kuris atlieka pirmagimio ir amžinojo sūnaus vaidmenį.
Jeigu finansinė krizė šeimoje negresia, po pirmojo vaiko gimimo „mamos“ palieka darbą visam laikui, nes neapsiriboja vienu vaiku, kurio auklėjimas „mamai“ teikia didelį malonumą. Šio tipo moteris myli vyrą arba mažiausiai, ką jam jaučia, tai yra dėkinga už suteiktą galimybę tapti motina. Tačiau kažkuriuo momentu sutuoktinis tokiai motinai tampa tik antraplaniu.

Namų šeiminkė esu jau bene 14 metų.Tiesa, negaliu pasakyti, kad visiškai nedirbu, padedu vyrui versle, bet valdišką darbą dirbau gal kokius metus.Taip atsitiko turbūt dėl to, kad kai išėjau iš pirmojo darbo, kito iš karto nesusiradau, taip ir nebepradėjau dirbti, pripratau prie tokio gyvenimo, kad esu pati sau šeimininkė ir kokiam ofise nuo 8 iki 5 turbūt jau nebenorėčiau sėdėti.
Nors dabar atėjo toks laikas, kad jau norėtųsi kažką keisti,žadu rimčiau pradėti kartu su vyru dirbti.Pradėjau galvoti, kad visą gyvenimą taip namuose nebesinori sėdėti, tiesiog jau reikia veiklos.O vyrui, manau, visai gerai, kad aš būnu namuose; ir valgyti padaryta, ir namai prižūrėti. Tiesa, kartais pagalvoju, o kas jei vyras pareikš, kad nori skirtis?

siais laikais jei moteris nori buti namu seimininke ir nepasitiki savo vyru-yra vedybines sutartys tam sudaromos

bet gi jusu jaunelis dar mazas... ir jus 3 vaikus turite. Jums drauzdziama eiti i valdishka darba is viso, jus turite vaikais rupintis... juk 3 vienetai!!! Visus sugaudyti, ta ten nuvezhti... Nesvaikit apie darba "ourside".. As taip todel kalbu, kad pazistu viena mergina, ji 3 vaikus turi, bande eiti dirbti nuo 8 iki 5. Zodziu, vien vaikai buvo galvoj, tai tas susirgo, tai tas apsirgo. Ji pasiliosavo, nes pati suprato, kad darbas ir 3 vaikai - nesuderinama.

rekomenduociau vedybines sutartis net, jei ir laaabai pasitiki vestuviu diena.... daznai viskas pagyvenus kartu apsivercia aukstyn kojom

as ir vadinuosi namu seimininke,baisus dalykas,bet iseities nera gyvenu mazame miestelyje,darbu nera,jei ir yra,tai valandos ilgiausios,nera kur vaiko palikt..vyras patenkintas,net labai,jam patinka,kad valgyt pridaryta,namai svarus...o man jau nusibodo daug tu minusu yra,na stazo nera,bet labiausiai mane erzina aplinkiniu poziuris,laiko nevykele

yra zmoniu kurie iki vestuviu gyvena kartu-tai nemanau kad kas pasikeis ir po vestuviu mano vestuves greitu metu -bet apie vedybine sutarti ne negalvoju-kazkaip man tai butu brangaus zmogaus nepasitikejimo liudijimas-i gyvenima ziuriu optimistiskai-paliks tai paliks isgyvensiu ir be jo-o dabar apie tai nesuku galvos..po vestuviu zadu nedirbti bent jau tol kol vaikas prades eiti i mokykla,nes zadu ir pati kazka neakivaizdiniu tobulintis kazkaip isvis nepergyvenu as ni del stazo,nei del aplinkiniu poziuriu