QUOTE(Nomeda111 @ 2008 10 13, 18:31)
Bet, kad as nezinau kaip ji lavinti
Ir be galo sunku man jo demesi prie ko nors prikaustyt, kazkaip su svetimais jis visai kitaip dirba.
aha, teisingai. man labai daug kartu trukdavo kantrybe ir nesusilaikydavau nepradejus saukti ant savo vaiko. is savo patirties, tai yra du budai toki vaika sudominti pirmas pazadeti jam kazka malonaus, t.y. 1. padaryk, ka as noriu ir paskui darysim, ka tu noresi (nesvarbu, ar tai butu saldainis, ar megiama veikla), o antras budas tai pagauti vaiko domejimasi kuo nors ir ta domejimasi panaudoti norimai lavinti veiklai.
As kai lavindavau kalba, tai pastebejau, jog mano vaikas megsta vartyti knygutes. Tai vartydavome knygutes kartu ir bandydavome komentuoti, kas ten nupiesta. taip ismokome labai daug zodziu. naudodama pirma buda, tai pamatydavau ko vaikas nori ir prasydavau pakartoti. Tuomet kai pakartodavo, gaudavo norima daikta. Dabar tai bandau mokyti spalvinti, piesti. Tai spalvinam ir piesiam daiktus, kurie tuo metu jam labai idomus, pvz. turi nauja sautuva. Tai bandome piesti ta jo sautuva ir pan... ne visada pavyksta apsieiti be spaudimo, kad pabaigtu pradeta dalyka, bet paskui butinai kazka veikiame, kad apdovanoti vaika uz jo pastangas.
Pati pradzia buvo baisiai sunki, bet dabar, po metu, tikrai zymiai lengviau. Gal ir savaime vaiko demesio sutelkimas gereja, nezinau. Noreciau jog tureciau daugiau laiko su juo uzsiimti, bet ne visada pavyksta: reikia ir i darba nueiti ir apsitvarkyti...
Aaa, dar ka pastebejau, jog is tiesu pradzioje su svetimais mano vaikas buvo drausmingenis, bet is tiesu yra ta problema, kad jis labai drovisi ir stresuoja prie svetimu, ir kartais tas nedrasumas tiesiog blokuoja prota ir tobulejima. Namie man jis daug daugiau pasako negu kitiems. Pvz. spalvas seniausiai zino, o vat ima svetimas paklausia, kokia cia spalva, o mano vaikas ima ir nepasako. taigi yra ir minusu, kad dirba svetimi. arba jie turi sukurti tokia atmosfera, kur vaikas puikiai jauciasi, bet tam paprasciausiai truksta laiko ir noro.