Oi mamytės...
Ir man tas pats. Nors abu vaikučius gimdžiau natūraliai, bet su atmintim, išsiblaškymu - problemų turėjau daug. Iki gimdymų buvau tokia viską fiksuojanti, prisimenanti, nu po jų...

Žodžiu, ryškiausias įvykis po pirmojo gimimo: ieškau raktų po visą butą, o raktai mano saujoje

Po antro tai iš vis... negana to, kad nebeatsimindavau vardų (apie pavardes tai iš viso patyliu), bet susitikus seniai matytą žmogų, kuris mane kalbina, labai džiaugdavausi, kad atsimindavau kas jis toks ir kur su juo bendravau, dar kalbant su tuo žmogum...

O būdavo, kad pakalbėdavau ir tik po kelių dienų prisimindavau kur ir kada su juo dirbau ar bedravau,... nu katastrofa visiška

atrodo būčiau ir to ir kito paklausus, nu žodžiu... Aš iki gimdymų irgi ant vyro vis pabambėdavau, kad jis užuomarša, kaip jis taip gali neatsimint nieko, o kai pati patyriau, pamačiau, kad galima ir taip... Bet jausmas tai žiaurus, ir pykstu ant savęs ir gaila... Bet kas keisčiausia, dukrytei antrai jau du su virš, o tos atminties spragos kai kurios iki šiol neatsistato, matyt negrįžtamai atmintis ištrynė kai kuriuos dalykus...