Kažkaip esu įpratusi gyventi ir išgyventi viena, žinau, kad niekas nepasirūpins manim, tai ir neturiu kitos išeities. Iš vienos pusės pavydžiu, kai išgirstu, kad kažkam vyras, kažkam tėvai padeda... Kita vertus, šviesioji šio reikalo pusė - žinau, kad moku išgyventi viena, ir nereikia taikytis prie kažkieno nesąmonių vien dėl to, kad padėtų finansiškai

Bet dabar mielai kam nors palikčiau apmokėti mokesčius, o savo uždirbtus pinigus išleisčiau ant skudurėlių ir kosmetikos