Šiaip tai ne šioje temoje apie tai reiktų kalbėti. Kiek supratau, palikimas visgi nėra paskutinis dalykas. Na, natūralu, kai mamą slaugyti, tai tau vienai, o kai palikimą dalintis tai trims. O testamentą mama pasirašė? Gal galėtų tuo pasirūpinti. Kai žmogus miršta, labai painu, keblu ir brangu tvarkyti palikimo reikalus. Ypač keliems. Tiesiog mano aplinkos žmonių tarpe tai populiaru-nepalikti vaikams nesutvarkytų reikalų. Man bepigu, aš vienturtė, bet maniškiai trys, labai nesinori, kad peštūsi. Todėl jau dabar žino kas kam priklauso, tik su kiekvienu pakeistu ar naujai įsigytu turtu darom korekcijas.
QUOTE(Staiga @ 2008 04 16, 16:02)
Šiaip tai ne šioje temoje apie tai reiktų kalbėti. Kiek supratau, palikimas visgi nėra paskutinis dalykas. Na, natūralu, kai mamą slaugyti, tai tau vienai, o kai palikimą dalintis tai trims. O testamentą mama pasirašė? Gal galėtų tuo pasirūpinti. Kai žmogus miršta, labai painu, keblu ir brangu tvarkyti palikimo reikalus. Ypač keliems. Tiesiog mano aplinkos žmonių tarpe tai populiaru-nepalikti vaikams nesutvarkytų reikalų. Man bepigu, aš vienturtė, bet maniškiai trys, labai nesinori, kad peštūsi. Todėl jau dabar žino kas kam priklauso, tik su kiekvienu pakeistu ar naujai įsigytu turtu darom korekcijas.
Palikimas yra vienas paskutiniųjų dalykų, kai tu turi savo atskirus namus. Tada visus kitus palikimus gali skirstyti pagal savo turtinę padėtį. Jei neblogai gyveni, gali per daug nesirūpinti. Naujai gautą palikimą, jei nori paremti tau brangų giminaitį, gali padovanoti jam. Ir sau medali, kad labdaringa, užsidėti
, ir neturtingam stipri parama (gali būt, kad gyvenime iš jo vėliau turėsi ramstį; bent jau gali tikėtis 
).Mano situacija kita. Man palikimas nėra vienas paskutiniųjų dalykų, nes turtas su kitais giminaičiais bendras. Kuriam nors iš mūsų atsikirpus (užvaldžius ir tai juridiškai įsiteisinus) sau didesnę dalį, automatiškai mažėja ir ploto mano šeimai. Šiuo atveju, net prarandu butą. Galvoti kad kaip nors viskas susitvarkys jau nebeišeina.
Nes taip galvojau daugelį metų (atrodo, ir mamos valia aiški buvo 
), bet kad ta mamos valia, kaip matau laikoma niekine. 
Taigi, nori nenori, turi pasirūpinti ir teisiniais dalykais. Vien tavo švarios sąžinės nepakanka. 
simense migdik laikinai savo sazine 
.kreipkis visur kur imanoma ,samdikis advokata ir pasistenk pasiimti kuo didesni kasni .mano nuomone uz tos 15 metu viso tavo mamos turto mazai kad atliginti prarasta laika ir sveikata.nenusileisk nei broliui nei sesei .
gal ir negraziai issireiskiau bet manau teisingai.kas karsina tas viska ir pasiima.
.kreipkis visur kur imanoma ,samdikis advokata ir pasistenk pasiimti kuo didesni kasni .mano nuomone uz tos 15 metu viso tavo mamos turto mazai kad atliginti prarasta laika ir sveikata.nenusileisk nei broliui nei sesei .gal ir negraziai issireiskiau bet manau teisingai.kas karsina tas viska ir pasiima.
QUOTE(irculia10 @ 2008 04 16, 16:55)
simense migdik laikinai savo sazine .kreipkis visur kur imanoma ,samdikis advokata ir pasistenk pasiimti kuo didesni kasni .mano nuomone uz tos 15 metu viso tavo mamos turto mazai kad atliginti prarasta laika ir sveikata.nenusileisk nei broliui nei sesei .
gal ir negraziai issireiskiau bet manau teisingai.kas karsina tas viska ir pasiima.
.kreipkis visur kur imanoma ,samdikis advokata ir pasistenk pasiimti kuo didesni kasni .mano nuomone uz tos 15 metu viso tavo mamos turto mazai kad atliginti prarasta laika ir sveikata.nenusileisk nei broliui nei sesei .gal ir negraziai issireiskiau bet manau teisingai.kas karsina tas viska ir pasiima.
Sąžinės užmigdyti neįmanoma.
Jeigu jau ji yra, tai yra. Jei nesielgsi teisingai, negalėsi miegot naktimis. 
Paskui pati kentėsiu nuo kokios nervų ligos (arba nuo jos kentės mano senatvėje sūnus). Nieko aš šiuo metu negaliu padaryti, tik kaip nors apginti savo dalį ir mamos (kad paskui būtų ką dalinti).
O atsikovoti savo dalį ir išsaugoti mamos galiu tik tuo atveju, jei mamą imuosi į namus. Kitu atveju, globėja manęs nepripažįsta. Ir tų 15 metų neužskaito (baisiai čia, kad tu valgyti mamai darei sako brolis).
na aš nebijau senelių namų ar slaugos ligoninių jau viską esu praėjus, jei ne slaugos ligoninė, tai tėvukas net nevaikščiotų po kojos lūžio. Labiausiai bijau, kad tėvukas kankinsis kaip kankinosi mama 
ir dar suvokiu, kad netekus tėvuko liksiu pati viena iš giminės O dėl kentėjimo - sutinku, kad psichikos negalia yra pati baisiausia kančia žmogui ir jo artimui, bet lygiai taip pat sunku yra matyti kaip kamuojasi artimas žmogus ir žinoti, kad niekas negali padėti, ir ateityje negalės, nes jau dabar tėvukas naudoja vaistus po kurių nebėra bent kol kas jokių kitų...
ir dar suvokiu, kad netekus tėvuko liksiu pati viena iš giminės O dėl kentėjimo - sutinku, kad psichikos negalia yra pati baisiausia kančia žmogui ir jo artimui, bet lygiai taip pat sunku yra matyti kaip kamuojasi artimas žmogus ir žinoti, kad niekas negali padėti, ir ateityje negalės, nes jau dabar tėvukas naudoja vaistus po kurių nebėra bent kol kas jokių kitų...
QUOTE(Cori @ 2008 04 16, 17:18)
na aš nebijau senelių namų ar slaugos ligoninių jau viską esu praėjus, jei ne slaugos ligoninė, tai tėvukas net nevaikščiotų po kojos lūžio. Labiausiai bijau, kad tėvukas kankinsis kaip kankinosi mama ir dar suvokiu, kad netekus tėvuko liksiu pati viena iš giminės O dėl kentėjimo - sutinku, kad psichikos negalia yra pati baisiausia kančia žmogui ir jo artimui, bet lygiai taip pat sunku yra matyti kaip kamuojasi artimas žmogus ir žinoti, kad niekas negali padėti, ir ateityje negalės, nes jau dabar tėvukas naudoja vaistus po kurių nebėra bent kol kas jokių kitų...
ir dar suvokiu, kad netekus tėvuko liksiu pati viena iš giminės O dėl kentėjimo - sutinku, kad psichikos negalia yra pati baisiausia kančia žmogui ir jo artimui, bet lygiai taip pat sunku yra matyti kaip kamuojasi artimas žmogus ir žinoti, kad niekas negali padėti, ir ateityje negalės, nes jau dabar tėvukas naudoja vaistus po kurių nebėra bent kol kas jokių kitų...Taaip, mums visiems atrodo, kad paties kančia didžiausia.
Kai aš turiu psichikos ligoniuką ir žinau, kas grėsė jam patekus į slaugos slaugos ligoninę, tai ir vertinu tai pagal savo žinojimą. Aš suprantu, kad tavo tėveliui slaugos ligoninė ne pats didžiauias blogis, nes jis turi sąmonę. Bet yra ir kitų dalykų, kurių mes nesame patyrę.
Galim paguosti nors tuo, kad galbūt tie paskutiniai vaistai nepasirodys paskutiniai. Aišku, tai tik svajonės. Bet kiek sykių aš savo mamą esu laidojusi... Turbūt mums visiems reikia per tą pereiti. Per mūsų baimes.
Papildyta:
QUOTE(Cori @ 2008 04 16, 17:18)
Žodžiai verti pamąstyti.
Aš bent turiu su kuo peštis. Pasirodo, man ne taip jau blogai. 
QUOTE(Simense @ 2008 04 16, 15:36)
Kaip supratau, tavo tėvai visą gyvenimą rėmė tavo šeimą daugiau negu kitų vaikų?
Mano gyvenimėlis taip supainiotas dėl pačios mamos. Ji bandė neišskirti nė vieno vaiko turtiniu atžvilgiu, kad senatvėje ją visi lygiai prižiūrėtų. Bet kaip matome, to neatsitiko. Ir kas įdomiausia, mama visai nevertino, kad aš esu tikra jos prižiūrėtoja (nors kartais ir dėkodavo: vaikeli, kaip tu su manimi vargsti). Ar dėl ligos ar dėl nenorėjimo svetimo, ji man teigdavo, kad ji sveika ir jai jokio slaugytojo nereikia, bet tik kad aš neičiau į darbą ir ištisai sėdėčiau su ja. Jokie paaiškinimai, kad negaliu neiti, jai negaliodavo. Bet kad brolis su seseria negali, tai ji kartodavo nuolat.
Apie palikimus negalvoti negaliu, nes man gresia, kad nukaršinus mamą, man gali tekti gyventi bendrabutyje.
Mano gyvenimėlis taip supainiotas dėl pačios mamos.
Ji bandė neišskirti nė vieno vaiko turtiniu atžvilgiu, kad senatvėje ją visi lygiai prižiūrėtų. Bet kaip matome, to neatsitiko. Ir kas įdomiausia, mama visai nevertino, kad aš esu tikra jos prižiūrėtoja (nors kartais ir dėkodavo: vaikeli, kaip tu su manimi vargsti). Ar dėl ligos ar dėl nenorėjimo svetimo, ji man teigdavo, kad ji sveika ir jai jokio slaugytojo nereikia, bet tik kad aš neičiau į darbą ir ištisai sėdėčiau su ja. Jokie paaiškinimai, kad negaliu neiti, jai negaliodavo. Bet kad brolis su seseria negali, tai ji kartodavo nuolat. Apie palikimus negalvoti negaliu, nes man gresia, kad nukaršinus mamą, man gali tekti gyventi bendrabutyje.
Dėl maniškių, tai tiesiog jie gyveno vaikais, jei taip galima sakyti - kuriam reikėjo pagalbos, tam padėjo, visi buvom vienodai remiami, gal tik ne vienu metu. Man lengviau, nes brolis ir sesuo supranta, kaip mums nelengva, gal net jaučia dėkingumą, kad prisiėmėm atsakomybę.
Kadangi turiu patirties slaugyme, visiškai pritariu, kad nebūtų per daug, jei prižiūrinčiąjam atitektų viskas. Tik gyvenimo praktika rodo, kad dažnai būna atvirkščiai - kas dešimt metų prižiūrėjo, negauna nieko, o kas dvi paskutines savaites buvo malonus - pasiima viską
. Labai gerai suprantu, kaip ligoniui akivaizdu, kad tu "nenori", o brolis su seseria "negali", ne iš vieno esu girdėjusi tokį nusiskundimą. Dažniausiai tas artimiausias, daugiausia padedantis yra pats blogiausias, kiti būtų geresni... Tokia realybė, per ją reikia kažkaip išbristi ir tiek, nes nedaug ten bebūna blaivaus mąstymo.Turtinius dalykus geriausia tvarkyti, kol galva veikia (kaip siūlo Staiga), bet atgal negrįši. Daryk ką gali dabar. Bet neprisirišk prie minties, kad taip išspręsi savo finansines problemas, palik mažą galimybę, kad gali nepavykti. Žinok, kad tai, ką darai yra neįkainojama, bet nebūtinai bus už tai sumokėta, bent jau taip, kaip tikiesi.
QUOTE(Cori @ 2008 04 16, 18:18)
O dėl kentėjimo - sutinku, kad psichikos negalia yra pati baisiausia kančia žmogui ir jo artimui, bet lygiai taip pat sunku yra matyti kaip kamuojasi artimas žmogus ir žinoti, kad niekas negali padėti, ir ateityje negalės, nes jau dabar tėvukas naudoja vaistus po kurių nebėra bent kol kas jokių kitų...
Mane medikai ramino,kad galima taip prislopinti žmogų, kad jis beveik nieko nejaustų, tuo pačiu naudotų mažiau deguonies, mažiau dustų ir kankintųsi. Turėim vilties...
QUOTE(Una Li @ 2008 04 16, 18:17)
neprisirišk prie minties, kad taip išspręsi savo finansines problemas, palik mažą galimybę, kad gali nepavykti. Žinok, kad tai, ką darai yra neįkainojama, bet nebūtinai bus už tai sumokėta, bent jau taip, kaip tikiesi.
Linksmiausia dalis būtų, kad užmokestis būtų pastogės praradimas.
O tikėjimas buvo mamos žodis, kad aš turiu lygią dalį su kitais vaikais.
Sunku man suvokti tas šeimynines peripetijas, bet teisiškai kažkaip galai nesueina. Juk yra įstatymas-jei nėra testamento-lygiom dalim, todėl negali kažkas kaip sakai "atsiriekti" daugiau ar dar kaip nors. O jei jautiesi nusipelniusi daugiau-drąsiai dėstyk viską giminėms, mamai ir tvarkyk juridiškai kol nevėlu. Jei jautiesi esanti teisi, tai belieka tai įforminti.
Gal man sunku visa tai suprasti, neturiu su kuo dalintis. O ir mamą į vietą pastačiau pasakydama, kad nei ji nuo manęs, nei aš nuo jos niekur nepabėgsim, pradžioj tėvai turi vaikus, paskui vaikai tėvus ir niekur ji nedings.
O jei nesusitvarkysi, pyktis dėl neteisybės, pastogės praradimo išliks ilgam.
O jei tu viena prižiūri, kokią moralinę teisę turi tavo broliai? Kokie jų argumentai?
Jei kas Vilniuje gyvenat ir labai pavargot nuo slaugos ir norit pusdieniui pabėgti, galiu pavaduoti. Turiu medicininį išsilavinimą. Jokių užmokesčių neimu, visko turiu pakankamai.
Gal man sunku visa tai suprasti, neturiu su kuo dalintis. O ir mamą į vietą pastačiau pasakydama, kad nei ji nuo manęs, nei aš nuo jos niekur nepabėgsim, pradžioj tėvai turi vaikus, paskui vaikai tėvus ir niekur ji nedings.
O jei nesusitvarkysi, pyktis dėl neteisybės, pastogės praradimo išliks ilgam.
O jei tu viena prižiūri, kokią moralinę teisę turi tavo broliai? Kokie jų argumentai?
Jei kas Vilniuje gyvenat ir labai pavargot nuo slaugos ir norit pusdieniui pabėgti, galiu pavaduoti. Turiu medicininį išsilavinimą. Jokių užmokesčių neimu, visko turiu pakankamai.
QUOTE(Staiga @ 2008 04 16, 21:33)
Jei kas Vilniuje gyvenat ir labai pavargot nuo slaugos ir norit pusdieniui pabėgti, galiu pavaduoti. Turiu medicininį išsilavinimą. Jokių užmokesčių neimu, visko turiu pakankamai.
Čia tai geeeeras!
Jaučiu, kad aš tau prireikus kada kelionę Kaunan ir atgal apmokėsiu. Būna žmonių pasauly. 
Nors apskritai, prieš kokią 20 min man paskambino viena pažįstama ir panašią pagalbą kartu su drauge pasiūlė. Viena irgi su medicininiu išsilavinimu. Kažkaip tam pasauly ne viskas taip jau labai blogai.
QUOTE(Staiga @ 2008 04 16, 21:33)
Sunku man suvokti tas šeimynines peripetijas, bet teisiškai kažkaip galai nesueina. Juk yra įstatymas-jei nėra testamento-lygiom dalim, todėl negali kažkas kaip sakai "atsiriekti" daugiau ar dar kaip nors. O jei jautiesi nusipelniusi daugiau-drąsiai dėstyk viską giminėms, mamai ir tvarkyk juridiškai kol nevėlu. Jei jautiesi esanti teisi, tai belieka tai įforminti.
Gal man sunku visa tai suprasti, neturiu su kuo dalintis. O ir mamą į vietą pastačiau pasakydama, kad nei ji nuo manęs, nei aš nuo jos niekur nepabėgsim, pradžioj tėvai turi vaikus, paskui vaikai tėvus ir niekur ji nedings.
O jei nesusitvarkysi, pyktis dėl neteisybės, pastogės praradimo išliks ilgam.
O jei tu viena prižiūri, kokią moralinę teisę turi tavo broliai? Kokie jų argumentai?
Gal man sunku visa tai suprasti, neturiu su kuo dalintis. O ir mamą į vietą pastačiau pasakydama, kad nei ji nuo manęs, nei aš nuo jos niekur nepabėgsim, pradžioj tėvai turi vaikus, paskui vaikai tėvus ir niekur ji nedings.
O jei nesusitvarkysi, pyktis dėl neteisybės, pastogės praradimo išliks ilgam.
O jei tu viena prižiūri, kokią moralinę teisę turi tavo broliai? Kokie jų argumentai?
Kai išgriaunamos viso aukšto vidinės sienos ir perstatomos kitokios, kas tampa naujojo turto savininku?
Ypač jei pirmiausia išgriaunamos ne savo valdomo ploto, o bendrasavininkio? 
Nežinau, kaip ten su bendraturčiais, bet bent santuokoje sutuoktinis plikas atėjęs į tavo namus, bet pridėjęs savo pinigų į sienas palengva užvaldo tavo turtą. Ir išsiskyrus jis ne atsiima savo pinigus, o pasidalija tavo namučius ir lieka toliau su kita moteriške gyventi. Kiek žinau, kad jei žmogus praktiškai neveiksnus, o juridiškai neveiksnumas neįteisintas, nelabai sunku užvaldyti jo turtelį. Tereikia truputį pridėti savo pinigėlių. Kam dar laukti senolio išėjimo Anapilin? 
Kas yra daugiau nusipelnęs, žino tik tas, kuris yra prižiūrint senolį daug druskos kartu su juo suvalgęs. Kitiems atrodo, kad rodos ir vargo nebuvo.
Hm advokatas čia nepamaišytų, tas, nemokamas, savivaldybinis, konsultacijai.
Bet tvarkytis reikia nedelsiant, kad nelikti kvailio vietoje.
Yra kažkieno vardu nuosavybės dokumentas, o įdėtus neva pinigėlius dar įrodyti reikia. O neteisėtas pertvaras išgriauti galima, o naują turtą įteisinti reikia, o savininkas šiaip negali pasikeisti, popieriuose turi būti viskas fiksuota. Žodžiu, prifantazuot galiu, čia tai jau mano sritis Kalba dokumentai, todėl geriau advokatas.
advokatas čia nepamaišytų, tas, nemokamas, savivaldybinis, konsultacijai.Bet tvarkytis reikia nedelsiant, kad nelikti kvailio vietoje.
Yra kažkieno vardu nuosavybės dokumentas, o įdėtus neva pinigėlius dar įrodyti reikia. O neteisėtas pertvaras išgriauti galima, o naują turtą įteisinti reikia, o savininkas šiaip negali pasikeisti, popieriuose turi būti viskas fiksuota. Žodžiu, prifantazuot galiu, čia tai jau mano sritis
Kalba dokumentai, todėl geriau advokatas.
