as su jais miegu, o turiu iki metuku maze, pasakysiu netrugdo, bet knarkimo garsas gerokai nuslopsta, bet maze visvien girdziu netrugdo
o kai pervarges buna tai kalba per miegus 
Siaip ar taip, kad ir kas ka sakytu , kad pvz. problemos sprendimas - miegojimas kitame kambaryje, bet, mano galva, tai tik laikinas sprendimas ir tarpusavio santykiu nepagerina... Palyginus, manasis dar visai tyliai knarkia, nes tada tai to tėčio knarkimas skambėjo visuose namuose Baisu... atrodo kas čia tokio, bet žinokit, tikrai šalia miegantiems, t.y. gulintiems ir bandantiems užmigti, tikrai yra kančia... Jei neišsimiegi kelinta para, tai ir nuotaiką keičia, barniai prasideda ir pan... O tai ir sveikatai negerai, netik knarkiančiam... O miegant jau nebelabai girdžiu...
Tai kai jis pradeda knarkti ir trukdyti mano poilsio oaze,tuomet as ji pajudinu truputi,stumteliu svelniai,tuomet jis sujuda ir knarkimas uzstringa-kuriam nors laikui,per kuri as speju uzmigti kai buvau maza,pamenu,buvo kaime pas senelius giminiu suvaziavimas ir man teko miegoti su mociute mazoj lovoj. Moteriske ikalusi pradejo knarkti tiesiai beveik man i ausi. Sugalvojau jai nosi trumpam uzspausti,sekundei ir atleidau iskart,tuomet ji pasimuiste atsimenu,ir nusisuko i kita puse,svarbiausia,NEBEKNARKE! O seip maciau per TV kazkoki itaisa uzsideti ant nosies,kuris neleidzia knarkti.Galima ir isbandyti,jei situacija tikrai rimta,nes del Dievo,nera nieko blogiau kaip vartymasis lovoj ir klausymasis knarkimo melodijos
taip, man taip pat tai buvo vienintele iseitis vyras daznai priekaistauja del to, bet o ka daryti 
kitaip nekaip, visa nakti klausytis jo koncerta o paciai ne minutes uzmigti ner pilnai ji suprantu, bet is kitos puses tai jo problema, ne mano 
jis turejo kazkada operacija ant nosies pertvaros, lygtai kokie pora-trejeta metu buvo viskas gerai, bet...su laiku viskas grizo i savo vietas 
draugai stebisi kaip cia mes miegam atskirai o ir vaikus 2 turime 
bet knarkia tai jis ne visa musu bendra gyvenima, o kokius 5-6 metus...siaip yra labai kudas, sportuoja, bet tikriausiai bepades tokioje situacijoje tik vel kokia operacija
tik dabar jau man gerai, kadangi nuo mažylio būnu labai pavargusi, tai nebegirdžiu ir vyro knarkimo
Tiesa, kai padarė visas tas operacijas ir reikiamo efekto nesigavo, gydytoja prasitarė, kad reikėjo prikirpt t.y. patrumpint tą vadinamą liežuvėlį. Bet dabar vyras jau niekaip nebepasirašo tai procedūrai - tipo "jau tiek visko dariau, niekas nepadėjo, tai ir nepadės" . O aš manau, kad gydytoja pasielgė labai savanaudiškai - pirmiausiai siūlė pačius naujausius ir brangiausius metodus, o tik po visko pasakė apie patį paprasčiausią ir gal būt veiksmingiausią būdą.
