Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas

Politiškai korektiško elgesio negali išvengti, kol gyveni visuomenėje. Bet jei kažkas tau jau lipa ant galvos, ar politinis korektiškumas pradeda riboti tavo gyvybinius asmenybės interesus , tai laikas jį pastumti į šoną.
Politinis korektiškumas nėra vertybė pats savaime. Tai tik priemonė, pasiekti tai, ko tu nori, pasiekti kitas vertybes. (būti bendruomenės dalimi, gauti paaukštinimą (tai irgi tik priemonė, ne vertybė) ir pan. )

kaip panorėti gyventi blogai, vienišai? tai jau prieš prigimtį...

Smalsu...išverskit į žmonių kalbą tą "politinio korektiškumo" sąvoką. Nu kad suprastų ne tik išrinktieji

Technoligija yra tik priemonė. Ir jei yra galimybė važiuoti BMW į Klaipėdą per 2 val., tai aš geriau rinksiuos BMW, nei zaporožiečiu per 6 val. Galbūt tau patinka zaporožiečiu kratytis, man belieka tai gerbti. Tik neturėtum bent jau kitų apgaudinėti ir garsiai šaukti, kad į Klaipėda greičiausiai nusivažiuoja per 6 val. ir niekaip greičiau.

Sutinku kad dvasinis žmogaus gimimas yra ilgas procesas , bet tai ne priežastis važinėti lėčiausiais traukiniais. Kiekvienas renkamės mums tinkamus kelius ir būdus, juos bandom, keičiam, bet kartais gerai žinoti, kad pasaulis nesibaigia ties mano žinojimo riba - jis ten tik prasideda. Mokymasis ir žinios suteikia šiektiek daugiau galimybių rinktis.

A prie ko čia šita pasaka? Ragnez čia apie technologijas kalbėjo ar ką (ai nu minėjo, bet įtariu ne čia buvo posto esmė)?
Beje, pasaka apie BMW ir zaporožietį įtartinai girdėta Čią ji tau patiko ir prie bet ko sumanei "prilipdyti" ar kaip?

Pusę pasakos iš Puškino, kita iš Krilovo. (Žiūreti rinktinius Lenino raštus, tomas 4 apie "Moters savivokos problemos carinėje Rusijoje").

Personažai "BMW" ir "zaporažietis" yra grynai išgalvoti, ir neturi nieko bendro su realybę, visi panašumai į realius personažus yra grynai atsitiktiniai.

Jeigi dar kas bus neašku, nesikuklinkite paskambinti.

BR,
Nuoširdus Karbynės pasekėjas


ps. Smagu su jumis, tik diskusija biski ne apie tai.

tai tiek tai supratau, o kaip čia su pozityviu mąstymu? Čia zaporožietis ar BMW mąsto pozityviai? Ir kodėl?

štai kur tikras pozityvaus mąstymo pasekėjas. tikriausiai važinejantis BMV ir vartojantis greitą maistą...

perskaičiau vakar, o rašau šiandien, nes tik dabar susigulėjo mintis. Man atrodo, kad teisybė žaidžia su mumis slėpynių. Aš ją aptikau tokią- Lapino straipsnyje radau paskatą ir padrąsinimą nesmerkt ir nebijot savęs ,net ir pykstančios. Tai jau buvau supratusi, bet pakankamai neseniai, taigi palaikymas labai laiku ir naudingas. Jeronimo "pasakėčios" man pigokos, primena nevykusius rinkodaros fokusus, bet pati mintis, kad mokantis mąstyti, jausti, valdyti save mokytojo pagalba gali būti naudinga , kad egzistuoja technikos, kaip tai įvaldyti greičiau ir tobuliau, yra man suprantama ir priimtina. Reikalas tik tas, kad mokytoją ar mokyklą tam reikalui išsirinkti , ko gero, sunkiau, nei partnerį gyvenimui. Ragnez baimė "būt išoperuotai" irgi pažįstu ir pripažįstu, bet tą etapą jau praėjau. manau ( nors gal ir klystu), kad esu pakankamai stipri suprasti, kas su manimi vyksta, ir atsirinkti, noriu aš to , ar ne. O jei nesuprasčiau ir "pakliūčiau"-ką gi, vadinasi, buvau ne tam kely... Palyginimas su natūraliu gimdymu ir cezario pjūviu mane užgavo, tiksliau, kepštelėjo užgijusią, bety maudžiančią vietelę- mano pirmas cezaris buvo, kai man buvo 21. Labai pykau ant savęs ir likimo, kad negalėjau pagimdyt pati-jauna, sveika, gydytojai sakė-"tokioms tik gimdyt ir gimdyt". O nepavyko. Po antro cezario jaučiau tik dėkingumą už sveiką vaiką ir profesionaliai suteiktą pagalbą. Moterys, šnekėkit apgalvotai. Ne visos gimdo "nenatūraliai' savo noru, o mirtis gimdant gal ir būtų labai natūrali, bet ar to tikrai linkite?

matau, kad mudvi lapino straipsni supratome panashiai

del baimes buti ishoperuotai ir mokytojo pasirinkimo: savo pasirinkima ash padariau ir mano vidinis balsas sako, kad pasirinkau teisingai (manau sutinki, kad kiekviena(s) jauchiame, kas mums tinka ir kas ne). bijau ne del saves, nes man smegenis ishoperuoti nera labai lengva. bijau del artimo zhmogaus, kuris mano akimis zhiurint, juda tokia trajektorija, ir daro tokius pasirnkimus, kurie tolina ji nuo manes. be abejo, tai jo kelias ir jo pasirinkimai. bet man vis tiek labai liudna, kad jo kalbu ir veiksmu neatitikimas nebeleidzhia man juo pasitiketi...

kalbedama apie naturalu gimdyma ir cezari, neturejau omenyje fizinio gimdymo, o dvasini gimima. kuomet greichiau, efektyviau, daugiau nebutinai reishkia geriau. tai kokybiniai, o ne kiekybiniai rodikliai. turejau omenyje samoninga pasirinkima - ishmokti pamoka pachiai, ar leistis ishoperuojamai. be abejo, palyginimas su fiziniu gimdymu yra emocishkai labai stiprus, todel ji ir rinkausi ir laukiau panashios i tavo reakcijos.
jeigu vertinsime tik tai, pasiekeme tiksla, ar ne (kaip daro jeronimas pavyzdyje su zapuku ir bmw), tai mano naturalus gimdymai ir tavo cezariai vienodai sekmingi - mudvi abi auginam puikius sveikus vaikus. potencialiai, tiek mano naturalus gimdymai, tiek tavo cezariai galejo baigtis ir ne taip sekmingai.
o jeigu vertinsime procesa - mano naturalus gimdymai vis tik fizishkai ir dvasishkai mazhiau traumuojanti patirtis, negu tavo cezariai (ne veltui taip emocingai sureagavai i mano palyginima). atitinkamai, jeronimo 6 val. kelione zapuku i klaipeda patirties prasme gali buti gerokai turiningesne, negu 2 val kelione bmw (na, prisimenu savo vaikystes vasarinius vazhiavimus i palanga su senuteliu senelio zhiguliuku senuoju keliu pro kauna, panemunes pilis, jurbarka ir raseinius...)

Na, savyje galiu įžvelgti adaptacijos ir susidvejinimo simptomų. Be abejonės, visuomenėje tenka manipuliuoti vaidmenimis. Tačiau kiek mano autentiškumas "vertesnis" už statistinį vertybių vidurkį? Kodėl privalau mylėti savo vaiką, toleruoti/ignoruoti gėjų santuokas, pasisveikinti su kaimynu, mėtančiu nuorūkas ant mano pievelės?

ups, kazhkodel pakartojo zhinute