QUOTE(Saulytes mamyte @ 2008 03 26, 14:26)
Dominus, tavo pasakojimas-manifestas tarsi is dvieju daliu - pries ir po... KO? Kas ivyko tokio tavo gyvenime, kad tu is atsidavusio burejoms nesavarankisko vyrelio tapai tokiu drasiu kovotoju uz savo gyvenima, paemei pats atsakomybe uz save? Sveikintina, aisku
Gyvenimo laviną man sukėlė žmonos netektis, kurią labai mylėjau. Tai buvo laikotarpis, kai mano gyvenime viskas sugriuvo. Ką išgyvenau - tai jau būtų visai kita tema ir gana sunkiai nusakoma, nes to nepatyrusiam sunku pilnai visa tai suprasti.
Po 2 metų sutikau labai geros dūšios moterį, kuri man padėjo sugrįžti į gyvenimą. Per tą laikotarpį labai daug mąsčiau apie viską.
Kai pradėjau vadovautis elementaria logika ir intuicija - buvau nustebęs, kad galima daug ką tiksliai numatyti ir beveik viską išspresti be niekieno pagalbos.
Kai tą pajutau pajutau didelį vidinės laisvės pojūtį, aiškiausiai pajutau, kad aš esu savo likimo kalvis (šį posakį žinojau nuo mokyklos laikų, tačiau nebuvau taip aiškiai, paraidžiui to pajutęs).
Šią temą rašydamas nesiruošiau tapti nei mesijum, nei ką nors įžeisti ar supykdyti - tenorėjau pasakyti, kad yra ir kitas kelias.