Kaip elgtis tėvams, kai vaikas mušasi?

Mes irgi turim ta beda musasi, kandziojasi ir dar gnaibosi Nezinau kai visa tai isgyvendinti. Greit bus du metukai, aiskinimai jokie dar nepadeda, manau, kad veliau isaugs, bet siuo metu sunku. Ne visada speju suziureti, o nuskriaustu vaiku mamytes rodo didziuli nepasitenkinima ir pastoviai duoda pastabas, kad jusu berniukas labai blogai elgiasi , ka daryt nezinau

Kai mazoji mane pradeda "musti", tai as nutaisau labai graudu veida, pradedu "asaroti", tai jai pasidaro manes labai gaila, pasijunta laaaabai kalta ir tuoj stipriai prisiglaudzia lyg atsiprasydama
Jei vyresnelis man uztvoja, tai atskaitau lekcija, kad man ziauriai skauda ir kad nuo kito uz tokius darbelius grazos gautu . Tai irgi susinepatogina... Pribega, apsikabina, pabuciuoja...
Kol kas toks budas mums padeda.
O kai vaikai tarpusavy susipesa, tai jau sunkesnis variantas... Nevisada pavyksta greit sutaikyti, bet galu gale

Mamytės, radau keletą priežasčių internete kodėl jie taip daro:

Nacionalinės mažų vaikų ugdymo asociacijos leidiniuose rašoma, kad vaikai kandžiojasi dėl kelių priežasčių.
1. Kai kurie vaikai kandžiojasi tyrinėdami. Tiems vaikams kandžiojimasis- tai aplinkos tyrinėjimo būdas. Jei kandžiojimosi priežastis tokia, tvirtai pasakykite : „Ne“. Paaiškinkite, kad įkandus skauda ir kad galima nesikandžioti. Pasiūlykite vaikui pakaitalą – kramtomąjį žiedą ar sausainį.
2. Kai kurie vaikai kandžiojasi iš nevilties. Jie ima kandžiotis, kai negali kitaip pasiekti tikslo ar deramai išreikšti poreikių. Kai vaikas nori žaisliuko, bet jam stinga žodžių tą pasakyti, arba kai vaiką apima nevilltis, nes jo statomas bokštas sugriūva, jis gali kam nors įkąsti, kad savigarbą arba išreikštų neviltį.
3. Taip nutikus, tuoj pat pasirūpinkite nukentėjusiuoju. Ramiai, bet tvirtai pasakykite skriaudėjui, kad įkandus skauda ir to negalima daryti. Pamokykite, kaip reiktų žodžiais išreikšti savo jausmus ir poreikius. Nepamirškite skirti dėmesio nusivylusiems kandeikoms, kol jie mokysis naujų įgūdžių. Stebėkite, kokios situacijos sukelia vaikui neviltį ir užbėkite kandžiojimuisi už akių.
4. Kai kurie vaikai kandžiojasi, nes jaučia pavojų. Kandžiojimasis jiems savigyna. Juos gali sniuždyti aplinka, jiems gali stigti gebėjimų veiksmingiau įtvirtinti savo teises. Jeigu vaikas kandžiojasi dėl šios priežasties,naudokite anksčiau aprašytus būdus. Be to, pasitelkite loginės pasekmės metodą: tegul skriaudikas nuraminą auką, pavyzdžiui, atneša šlapią rankšluostį arba tvarstį ir uždeda ant įkąstos vietos. Pamokykite įgudusius kandeikas, kokiais žodžiais jie galėtų apginti savo teises: „Aš dar nebaigiau“ arba „Palauk“, arba „Duosiu vėliau“. Jeigu vaikas per daug įsijaudrinęs , išneškite kaikurias priemones, sumažinkite triukšmą arba elektros lempelių ryškumą. Visi šie veiksniai gali dirginti vaiką, ir jam bus sunkiau susivaldyti.
5. Kai kurie vaikai kandžiojasi, rodydami savo galią. Šie vaikai taip trokšta autonomiškumo ir kontrolės, kad kandžiojasi manydami, jog tai geras būdas patraukti dėmesį.

Paaiškinę, kad kandžiotis nevalia, ir pasirūpinę auka, leiskite demonstruotojams savo galią tinkamiau panaudoti. Pasiūlykite jiems pasirinkti veiklą, patalkininkautis jums ir pelnyti dėmesį už gerus darbus- tai tinkamesni būdai panaudoti galią.
Visiškai netinka vaiką bausti arba jį gėdinti. Tokia taktika parodo, kad fizinė jėga – puikus būdas išspręsti problemą. Vaikai sužino, kad „didesni“ gali skaudinti kitus ir priversti paklusti. To vaikams visai nederėtų mokytis.



P.S. Paskaičiau kituose forumuose, mamytės įvairiai bando su tuo kovot. Visų pirma, tai aišku, amžiaus problema, antra, matyt priežastys anksčiau minėtos. Kaip su tuo kovot, nėra auksinių patarimų. Gal kąst atgal? O gal pagalį pakišt vaikui, kad kąstu į jį?

šaunuolė, Mauxion . paskutinis patarimas turbūt geriausias . Kai tik nustos lyti tai ir lėksiu miškan pagalio ieškoti . Na o jei rimtai, tai ačiū už atkapstytą info , stengsimės kaip nors su savo sūneliu-šuneliu kovoti .

O gal zinote is kur atkapstyti info, kaip elgtis su vaikias, kurie nukencia nuo tokiu vaiku - kramtuku - "suniuku" ? Kaip jauciasi vaikas, kai kitas jo bendraamzis staiga isikimba dantimis i veideli, rankyte ir isplesia net iki kraujo ? Patarti bijoti ir vengti kitu vaiku, ar gintis, kasti atgal ?
Pasamonej dar iki siol tuno vaizdelis, kai buvau visai maziuke ir kazkoks vaikigalis (sorry...) isisege man iki kraujo i peti... Nu nenoreciau kad toki soka patirtu mano vaikai..

Visai netikėtai kilo tokia mintis, kad gal būt žinau savo vaiko kandžiojimosi priežastis : prieš kokia pusę metų pas vyresnįjį brolį darželyje jam labai stipriai įkando mergaitė į veiduką: karaujosruvos buvo kokis dvi savaites . tai gal jis dabar tai prisimindamas ir keršija kąsdamas kitiems ? Tik kad ir tų kitų vaikų gaila, jie juk niekuo dėti

Aktuali tema. Na maniškiai nei vienas nesikandžioja, bet va darželyje, sūnaus grupėje yra dvynukai, kurie kaip patrakę apkramto visus kievieną dieną. Pereitą kartą sūnus parėjo su raudona nosim... Sugebėjo prisėlint ir įkąst miegančiam Nepykit, mamytės, kurių vaikai tai daro, bet aš sakiau ,jei dar kartą tai pasikartos, tai pati nuėjus į darželį išpersiu tam vaikiui užpakalį, jei tėvai negali to padaryti Kaip pikta, kai vaikas ištisai nukramtytas pareina, nežinau kur žiūri auklėtojos ir tėvai

Zinokit apkramtytu vaiku tevai tikrai buna nusiteike labai karingai ir visai nenusiteike laukti, kol mazasis darzelio "teroristas" ateis i prota bandant naudotis pvz. tais patarimais, kuriuos aprase mauxiom... Juk tai ilgas atpratinimo procesas. Kodel tuo metu turi kenteti kiti vaikai?
Tiesa, dar noreciau perspeti kramtuku tevelius, kad nuskriaustuju teveliai turi pilna teise rasyti pareiskima- skunda darzelio direktorei, o si paprasyti tevu atsiimti toki kitus skriaudzianti vaika is darzelio ir daugiau jo ten neleisti Na cia jau zinoma krastutine priemone

kOKIA LAIMĖ, KAD MANIŠKIS KOL KAS Į JOKĮ DARŽELĮ NEVAIKŠTO , O TAI DAR PAIMTŲ IR IŠMESTŲ, KAIP KOKIĄ MUSĘ IŠ BARŠČIŲ
TFU TFU TFU, JAU KOKIA SAVAITĖ DANTUKUS BURNYTĖJ, O NE ANT SVETIMŲ AUSŲ LAIKO , TAI GAL KAIP NORS PAVYKS "IŠSIGYDYTI", KOL Į DARŽĄ ŽYGIUOT PRADĖS .
BEJE, KAŽIN KAIP MAN ELGTIS IR KAM SKŪSTIS, KAI AŠ IR BESIKANDŽIOJANČIOJO IR APKANDŽIOTOJO MAMA?

Tai vat gal issigydykit savo beda, tai skustis niekam nereikes

Maniškė tai jau primokyta kad muštis negalima, tai jei tik pamato pvz per tv kad kažkas kumsčiuojasi, rodo pirštu ir kelis kartus supykus pakartoja kad NEGALIMA MUŠTIS O aš šiuo klausimu jai visada pritariu

padėkit, mamytės
turim 2,5 metų mušeikiuką.. gyvas sidabras, - viskas jam įdomu ir visko reikia, aktyvus ir komunikabilus net per daug, sakyčiau
bet problema - mušasi. užplaukia žmogeliui ir puola kokį vaiką, ar dar dažniau, suaugusį..
manęs pačios tėvai niekada nėra mušę, todėl ir pati labai nenoriu griebtis "fizinių bausmių". pykomės su vyru, tvirtinau, kad reikia su vaiku kalbėt ir ilgai jam aiškint, kad taip elgtis negalima...ir pan.. matau, kad mano kalbos nepadeda. pradėjom statyt į kampą. supranta, kad tai BAUSMĖ, verkia, - stovi, atsiprašo - pasimyluojam...iki kito vakaro ir vėl tas pats..
nusileidau vyro tvirtinimams, kad berniukui nepamaišys "beržinė košė" (čia aišku pliaukštelėjimą per dupę taip vadinu). išeinu į kitą kambarį, girdėdama kaip vaikis gailiai verkia..nu nepadeda net tai pakalbu su juo kasvakar, supranta jis viską tikrai, bet kas jam užeina aš nežinau.. atrodo, jis nesąmoningai tai daro, - įbėga į darželio grupę ryte ir pirmam pasitaikiusiam "kaip pasisveikindamas" trinkteli ir eina sau patenkintas.. paskui atsiprašo vaikiuko.. bet ryt vėl viskas iš naujo..

vakar gėdos apturėjau, - auklėtoja sako "yra vienas lopšelinukas, kurį mama pusvalandį turi įkalbinėt pasilikt grupėj, nes tasai Motiejuko bijo"..o, dieve, griūk negyvas iš gėdos
žodžiu, prašau Jūsų pagalbos - patarimų..