Tiek to, tęsiam be nuotraukų. Kai tik jas atsiųs, aš įkelsiu, nors ir pavėluotai.
Traukinys riedėjo nesustodamas, ir mes nepastebėjome, kur baigėsi Vokietija, o kur prasidėjo Prancūzija. Sienos tarp šalių kaip ir nebuvo..... Bet kontrolierius iš tieų tikrino bilietus. Tik be pasų. Ir štai mes jau Strasbūre

Didžiulė stoties iškaba "Welcome to Strasbourg" labai pamalonino, o stoties grožis labai nustebino. Stotis - senas ir gražus pastatas, kažkodėl aglėbtas stiklinio kupolo.

Spėliojom, kam anas kupolas reikalingas. Nesupratom... Kol Gerda su Gabriele bastosi po stotį ieškodamos, kur gali nusiplauti rankas, aš užeinu į Turizmo informacijos centrą, kuriame sėdinti darbuotoja nelabai "kerta" angliškai

Gestais susikalbėjom. Žemėlapio man reikėjo. Ir kelio iki katedros. Tai ji ir žemėlapį nemokamą įteikė, ir tušinuku kelią liepė nusibraižyti, kurį diktavo. Sako - lengva rasti, nereikia net jokių tramvajų naudot, kam bereikalingai pinigus mokėt. Norėjau pasakyt, kad mumi nemokamai yra tramvajai, nes turim grupės bilietą (Day-Pass berods), bet galvojau, kad nesakysiu, nes jei nesupras, gaišiu laiką, aiškindamas gestais. Savo tikslą pasiekiau - žemėlapį gavau, o dabar metas žygiuoti miesto centro link.
Pakeliui merginos, pamačiusios papuošalų iš Tibeto parduotuvę, susileido ir užėjo. Ten malonus ir apsukrus vyrukas jas visaip pakerėjo (Šiaip kainuoja 5 eurai, bet specialiai Jums - trys

. Šiaip kainuoja 12 eurų, bet Jums parduosiu už aštuonis...Bet turėsite su manimi nusifotografuoti....). Taip va ir prisipirko jos visokių daikčiukų. Pardavėjas gražiai supakavo ir maždaug 20 minučių pasakojo apie miestą, jo įžymybes, braižė manąjame žemėlapyje lankytinas vietas ir datas, kada tie pastatai buvo pastatyti. Sužinojom ir istoriją apie dvi bažnyčias, kurios "rungėsi", kuri pastatys aukštesnį bokštą ir pranoks pastarąją. Viena foto su pardavėju ir ate ate, iki kito susitikimo.
Pirmieji vaizdai:


Priėjome "Place Kleber" :

Gerda su Gabriele užpuolė prekybos centrus, o mes, nenorėdami atsiskirti ir pasimesti bei poto nesusirasti vienas kito, tąsėmės iš paskos. Pradėjo šiektiek lynoti... Todėl prekybos centrai buvo visai nebloga išeitis. O jau kainos ten

Visai tokios, sakyčiau, nemažos...


Štai ir Didingoji Strasbūro katedra:
