Tai ką... vaikščiojam mes Strasbūro gatvėmis, karts nuo karto užeidami į kokį nors prekybos centrą. Radom kažką panašaus į "CUP", tik ne taip gražiai viskas sudėliota.... Ten ir apsistojam valandėlei, išsiskirstę po aukštus

Išsiskirsčius didelė problema ir nemaža užduotis buvo vienam kitą susirasti

Žmonių, kaip paprastą darbo dieną, pakankamai daugoka..... Susiradus vieną žmogų, nerandame kito, o kai pasimetė Gerda, kur ją rasti mes jau žinojome - prie papuošalų skyriaus

Artėja valanda, kai jau turime išvykti iš Strasbūro, kadangi traukinių stoties tvarkaraštis skelbė, jog vyksime paskutiniuoju reisu...... Kol Gerda and Gabrielė prekinasi, mudu abudu su Rūta sėdim Mc'Donalde ir valgom brangiausius Hamburgerius per visą savo gyvenimą

Ir brangiausią ledų kokteilį taip pat

(2 eurai / hamburgeris

)
Baisingai susiginčiję, daryt "bajerį" (likti Strasbūre ir nevažiuoti paskutiniu traukiniu, nes sesulės netiki, jog taip anksti paskutinis traukinys jau išvažiuoja namo....) ar nedaryti "bajerio", nutariam taip - Gerda su Gabriele lieka čia apsipirkinėti toliau ir jei vėlesnio traukinio nebebus, eis namo pėsčiomis, o mes su Rūta važiuojam namo tvarkytis po vakar dienos PARTY.
Tačiau šis planas greitai žlunga, nes sesės neišdrįsta likti vienos kažkur Prancūzijoj.... o poto pėsčiom eit namo

Tai greitai bėgam į traukinį, tiesa, su metro pavažiavę kelias stoteles (kol išsiaiškinom su prancūzais, kur mums reikia ir kur anas važiuoja.....tai pamatėm stotį ir išlipom).
Ir vėl mums teko bėgti. Kaip sunku su tom merginom

Viską iki paskutinės minutės užlaiko, kol jau visai visai nebelieka laiko ir tada tenka bėgt, prakaituot, šlapt ir varvėt. Nejaugi negalima pasilikti pakankamai laiko nuvykimui, kad ir, iki stoties, ir sau ramiausiai nueiti bei sėsti į traukinį..... Niekada nesuprasiu merginų. O man jų ir nevalia suprast, šiaip, todėl gražiai šypsomės mano fotoaparatui ir džiaugiamės spėję į traukinį bei baisingai atsiprašom girto kontrolieriaus, kad jį pažadinom
