Gyvenau tokį gyvenimą,prisiminus net sunku.dabar kai kas paklaustų apie mano tėvus,aš tiesiog jų neturiu.tėvo apskritai nebuvo,o mama ...ji mirė (mano prisiminimuose ir gyvenime) gyvenau su ja 18 m. ,gyvendama su ja melsdavausi kada ateis diena kai jos mano gyvenime nebeliks.ji gerdavo,mušdavo mane ,keiksnodavo.mokykloje buvau nemėgiama,ir tas gyvenime labai atsiliepė.bijau susidurti su žmonėmis kurie mane engė mokykloje,nemoku bendrauti,nes nežinau ką pasakyti,vaikystėje manęs motina niekada neužstodavo,todėl aš dabar už save visad pastoviu,neleidžiu niekam savęs skriausti,nemėgstu kai žmonės yra per arti manęs,tiesiog nepatinka kai trinasi ,nes mama niekad neapkabindavo,ir niekad nepaguosdavo,todėl prie savęs nieko neprisileidžiu.esu gruboka ,bet to niekas nesupranta ,kad viso to pasekmė ,bloga motina,o dar ir patėvis,kuris niekino mane.dabar jos ir prisiminti ir nenoriu,dar ir brolis yra ,kuris užaugo vaikų namuose,jis bet mažas buvo kai jį atėmė iš jos,o aš visus 18 metų kentėjau,jos smurtą
![verysad.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/verysad.gif)
turiu šeimą ,esu ištekėjus.bet esu visvien vieniša
![verysad.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/verysad.gif)
brolio praktiškai nėra,aš jam nereikalinga,tiesiog jis augo be šeimos,ir neturi jausmų seseriai,draugių aš taipat neturiu,nes ir ta nuo vaikystės - liežuvautoja,ir blogas žmogus.vyras brolį turi ,bet 30 vyras gyvena vis dar pas tėvų ( merginos nėra turėjęs) ,šeimos dar neturi,turbūt ir neturės,nes šaltas ir bejausmis žmogus yra.o taip norisi nors kokios kompanijos per šventes,ir šiaip gyvenime.o tai pastoviai pas tėvus.nėra pas nieko kur nuvažiuot ,pasisvečiuot.