QUOTE(rosa86 @ 2008 04 07, 20:54)
Jau penki metai po mokyklos baigimo stengiuosi kapanotis. Sekasi gana neblogai, bet bunadu dienu.Praeities patirtis manes nepalieka. Labai sunku, o gal ir neimanoma pamirsti to ka patyrei. O sunkiausia yra pradeti gyventi savo gyvenima, kai net neturi normalios seimos modelio.Nezinau kaip kitos, bet as iki siol nepasitikiu nei savimi, nei zmonemis.
Labai pazistamas jausmas. Bega metai, o as vis dar nesijauciu issikapanojusi. Nesijauciu pasiruosi sukurti seima i kuria neatsinesciau savo seimoje sukaupto emocinio "bagazo". Su laiku prisiminimai bles, bet reakcijos i tai, kas atsitinka gyvenime liks tokios pacios - as vis dar jauciuosi kalta del visu pasaulio nelaimiu. Pabaigiau mokslus, turiu gera darba, draugus. Bet yra kertele, kuria negaliu dalintis - to pragaro nepraejes zmogus sunkiai gali suprasti kas ir kaip.
QUOTE(Lori @ 2008 05 09, 12:00)
As esu SAV. Tu paminejai kol kas neturi seimos. Bet, neissprendus, nesuvokus savo asmenybes problemu, ja sukurti yra labai sunku. Salia esantiems zmonems labai sunku istverti...
Jau eile metu negyvenu su tevais, pagaliau sutikau vyra, kuri pamilau, kuris norejo buti su manimi visa gyvenima, kuris irgi ieskojo meiles kaip as ..tik... Jis manes tokios neatlaike, uzkoriau ant jo visas savo problemas, nepasitikejima, nepilnavertiskuma, pasidariau nuo jo priklausoma, paranojiskai reikalaudavau sau demesio, idiotiskose situacijose... ir kas svarbiausia NETIKEJAU juo. Atrode, kad bet ka jis sako - netiesa. "Tu grazi - meluoja, as tave myliu - meluoja, Tu man reikalinga - meluoja.... " Atgal jam mesdavau tas pacias milijonines frazes tau manes nereikia, nemyli, ir bla bla... nuolatinis kontroliavimas...
Pasiekiau savo elgesiu tuo, kad visi jo jausmai isbleso. Atsalo, neliko nei emocinio, nei fizinio rysio, pasidare labai piktas.
O mes turim dukryte kuria labai abu mylim. Ir zinau, kad galejau tikrai tureti normalia seima. Buti laiminga. Buti mylima. Tik viska pati sugrioviau savo elgesiu. Kazkoks uzprogramuotas destruktyvumas.
Zinau viena - butinai reikalinga specialisto pagalba.
Jau eile metu negyvenu su tevais, pagaliau sutikau vyra, kuri pamilau, kuris norejo buti su manimi visa gyvenima, kuris irgi ieskojo meiles kaip as ..tik... Jis manes tokios neatlaike, uzkoriau ant jo visas savo problemas, nepasitikejima, nepilnavertiskuma, pasidariau nuo jo priklausoma, paranojiskai reikalaudavau sau demesio, idiotiskose situacijose... ir kas svarbiausia NETIKEJAU juo. Atrode, kad bet ka jis sako - netiesa. "Tu grazi - meluoja, as tave myliu - meluoja, Tu man reikalinga - meluoja.... " Atgal jam mesdavau tas pacias milijonines frazes tau manes nereikia, nemyli, ir bla bla... nuolatinis kontroliavimas...
Pasiekiau savo elgesiu tuo, kad visi jo jausmai isbleso. Atsalo, neliko nei emocinio, nei fizinio rysio, pasidare labai piktas.
O mes turim dukryte kuria labai abu mylim. Ir zinau, kad galejau tikrai tureti normalia seima. Buti laiminga. Buti mylima. Tik viska pati sugrioviau savo elgesiu. Kazkoks uzprogramuotas destruktyvumas.
Zinau viena - butinai reikalinga specialisto pagalba.
As neturiu vaiku. Bet su vyrais atsiradusiais mano gyvenime elgiuosi labai panasiai. Ir istorijos finalas buna toks pat. Paskutini issiskyrima isgyvenu labai skaudziai, bet bandau save itikinti, kad tai i gera - jeigu as dar nepasveikau, negaliu uzkrauti savo skausmo kitam zmogui salia. Specialistai nera panaceja. Su jais turejau pakankamai daug reikalu. Pora pasitaike tikrai geri.
QUOTE(Svajone35 @ 2008 05 10, 20:12)
SAV zmoniu didziausia problema ta, kad jie nemoka dziaugtis gyvenimu ir nuolat yra isitempe, normalus gyvenimas jiems atrodo nenormalus ir jie nesamoningai isprovokuoja itampa savo gyvenime, nes tik taip moka gyventi, nuolat rupintis kazkuo kitu, bet ne savimi. Is tikruju reikia gyventi savo gyvenima, o ne tevu ir suejus pilnametystei atsiskirti nuo tevu, nes tevams nepadesi, jie pasirinko savo kelia, o SAV turi rinktis savo gyvenimo kelia, kad ir koks sunkus jis butu.
Pries metus lioviausi rupintis tevais ir ju problemomis. Po poros menesiu susiradau gerokai rimtesniu problemu turincia mergina - turbut poreikis rupintis jau iauges i krauja. Zinau, kad negalesiu palikti ja viena. Zinau, kad manes tyliai nekencia, nes nors esame bendraamzes, as sveika, o ji serga. Jei galeciau, susikeisciau vietomis - nes tikrai nemyliu gyvenimo taip stipriai ir tikrai nekovociau su tokiu atkaklumu kaip ji, kad isgyvenciau dar viena diena.
QUOTE(Maidenana @ 2008 05 15, 16:20)
grynai mano draugo zodziai apie mane. vienas prie vieno.
as neigiau, nesupratau kodel jis man taip sako..
o skaitau ir praktiskai zliumbiu nuo tiesos atradimo... esu grynas SAV..
nu ka gi, gerai tas, kad ishsiaiskinau kame mano bedos ir nenoras tureti savo seima.. nei modeli turiu, nei santykiu moku statyti...
as neigiau, nesupratau kodel jis man taip sako..
o skaitau ir praktiskai zliumbiu nuo tiesos atradimo... esu grynas SAV..
nu ka gi, gerai tas, kad ishsiaiskinau kame mano bedos ir nenoras tureti savo seima.. nei modeli turiu, nei santykiu moku statyti...
as ilgai nesupratau, kodel esu kitokia nei visi. Kol nepakliuvo i rankas amerikieciu autoriaus knyga apie SAV. Padariau kvailiausia dalyka, koki tik galejau padaryti - daviau ja perskaityti paciam brangiausiam zmogui gyvenime tuo metu. Ir aisku, jis is mano gyvenimo dingo viesulo greiciu. Nepykau ir nekaltinau, tik geriau pradejau suprasti savo poelgius ir elgesio motyvus. Verkiau skaitydama ta knyga. Verkiau likusi viena. Bet dabar zinau, kad jis buvo teisus nusprendes netureti nieko bendro su mano vidiniu problemu nasta. Sunkiausia buvo pradzioje, kai viskas atrode nebepakeliama ir nebenorejau gyventi. Kai atsiranda aiskumas kas ir kaip, labai palengveja.
QUOTE(Svajone35 @ 2008 05 18, 12:51)
Noreciau paklausti SAV, koks jusu santykis su alkocholiu ir kaip reaguojate, kai tarkim jusu vyras isgeria.
Reaguodavau skausmingai, daug metu visiskai negeriau pati. Tik, kai isitikinau, kad aplinkiniai laiko nenormalia, pradejau ivairiomis progomis isgerti taure vyno ar taurele stipresnio gerimo. I gerima ziuriu neigiamai. Pati negaleciau prisigerti uz jokius pinigus, taciau kiti gerti gali.
QUOTE(san francisko @ 2008 08 01, 20:12)
sveikos... apsiverkiau skaitydama jusu istorijas... viska teko paciai patirti.. baime, drebejima, nuolatinius zeminimus, nesaugumo jausma lydinti nuo pacios vaikystes... budavo, po mokyklos bijai namo grizti - nezinai kas sikart uzklius - ne taip sedi, ne taip ziuri, ne taip kvepuoji... ir keisciausia, alkoholio nebuvo visai. bet viso kito - sociai - izeidinejimu, smurto, mustyniu, luztanciu daiktu, melyniu po akimis.... verkimo per nakti....
nezinau kaip is to issivaduoti.. sublimuoju viska darbu ir karjera... bet jauciuosi.. potraumine asmenybe... nemoku palaikyti normaliu rysiu.. tam neuztenka NORETI ar NUSITEIKTI - ta reikia MOKETI, kaip kad mokama vaziuoti dviraciu.. belieka laukti zmogaus, kuris sutiks ir pamils mane su visom traumom (???)
kitas dalykas, kuris labai baisus - begimas nuo seimos.. kasdien, kas savaite esi priverstas atstumti savo tevus. tevus kurie suteike tau gyvybe ir sugriove tau gyvenima.. begi nuo ju, kad isvengtum skausmo.. bet kaskart jautiesi, lyg juos - simboliskai - nuzudytum... tai bjaurus jausmas..
blyn.. matau cia diskusija jau keliu menesiu senumo...
tikiuosi ja atgaivinti... taip butu gerai.. jaustis "ne vienai"
nezinau kaip is to issivaduoti.. sublimuoju viska darbu ir karjera... bet jauciuosi.. potraumine asmenybe... nemoku palaikyti normaliu rysiu.. tam neuztenka NORETI ar NUSITEIKTI - ta reikia MOKETI, kaip kad mokama vaziuoti dviraciu.. belieka laukti zmogaus, kuris sutiks ir pamils mane su visom traumom (???)
kitas dalykas, kuris labai baisus - begimas nuo seimos.. kasdien, kas savaite esi priverstas atstumti savo tevus. tevus kurie suteike tau gyvybe ir sugriove tau gyvenima.. begi nuo ju, kad isvengtum skausmo.. bet kaskart jautiesi, lyg juos - simboliskai - nuzudytum... tai bjaurus jausmas..
blyn.. matau cia diskusija jau keliu menesiu senumo...
tikiuosi ja atgaivinti... taip butu gerai.. jaustis "ne vienai"
as turejau visa sita, plius gerima. Ismokau paslepti nemigos ratilus paakiuose, paranojiskai nepasitiketi zmonemis, nes negalejau tiketi man artimiausiais zmonemis - seima.
Vos pradejus dirbti, seima pareikalavo savo dalies. Nors tuo metu gyvenau ir mokiausi kitame mieste. Siuo metu ismokau apsiriboti smulkmenomis lauktuvems. Na nevirsijanciomis 100 Lt. Nebeapmoku tukstantiniu skolu uz telefona ar komunalines pamaciusi asaras. Kai pagalvoju, darosi pikta, kad maniskiai paeme taip taupytas stipendijas uz pirmus dvejus metus universitete skoloms padengti ir net aciu nepasake. O man teko likti dirbti Lietuvoje, nes be tu santaupu nei i JAV, nei i Britanija nebeturejau uz ka isvaziuoti per vasara padirbeti. Nebereaguoju i kaskart susitikus issakomus priekaistus, jog esu amzinai skolinga ir nedekinga.
Lankau retai, nors labai myliu ir pasiilgstu - matyt savo kraujo sauksmas vis tiek stiprus.