
atsilus orams atsirado baime motociklams ir visiems lb garsiai burbianciams aparatams

As tai puikiai suprantu, kas tas naktinis Baubas yra, nes teko susidurti su sia problema
Ir galiu uztikrinti, kad atsiranda jis visai ne del to, kad vaikas butu kuom nors prigasdintas
Visada saugojau, kad mano mazylis nepatirtu jokio streso del raganu, baubu, bilduku ar dar ko nors... Seneliai, dedes ir tetos primokyti, kad irgi net nebandytu gasdinti mazylio panasiais dalykais.
Taciau jau kuri laika ieskau atsakymo, galincio paaiskinti, kas naktimis vyksta mano vaikui
O viskas buna taip... Apie 3 val nakties mano mazius soka lovyteje klykdamas, verciasi per krasta (tik spek laikyti, kad nesusizalotu), spardosi, musasi, draskosi, kandziojasi... Nereaguoja i jokius nei mano, nei vyro raminimus. Nesileidzia nesiojamas. Atrodo, nieko negirdi, nemato, tik ardosi ir is pykcio nezino, kaip issilieti. Panasu, kad tuo metu jis miega ir nors akys buna atmerktos, matosi, kad nelabai reaguoja, kas vyksta aplinkui. Toks priepuolis trunka apie pusvalandi. Tada lyg niekur nieko vaikas nurimsta, leidziasi but paimamas ant ranku, supuojamas, paguldomas i lovyte. Lyg niekur nieko uzmiega ir ryte buna linksmas ir zvalus. Taip kartojasi ne kiekviena nakti. Kartais visa menesi nebuna nieko panasaus. O kita karta per savaite kelis kartus. Oi, kaip sunku buna tokiais atvejais... Kartais taip vaiko gaila buna, kad net pati apsiverkiu. Jis jau nurimsta, o as vis supu ji, asaras braukiu tik
As vis bandau sekti, ar vaikas nepatyre kokiu permainu, stresiniu situaciju. Pirma karta panasiai buvo, kai pries pusmeti pradejo lankyti darzeli. Maniau, kad riksmai vidury nakties butent del to. Bet jam patinka darzelyjei; patinka aukletoja, vaikai. Kuri laika buvo nurimes ir ismiegodavo visa nakti ne neprabudes. Bet pastaruoju metu vel kartojasi tie naktiniai Baubai. Mazylio tik labai gaila, kad jis ardosi, o as net nezinau, kaip jam pagelbeti.



Taciau jau kuri laika ieskau atsakymo, galincio paaiskinti, kas naktimis vyksta mano vaikui

O viskas buna taip... Apie 3 val nakties mano mazius soka lovyteje klykdamas, verciasi per krasta (tik spek laikyti, kad nesusizalotu), spardosi, musasi, draskosi, kandziojasi... Nereaguoja i jokius nei mano, nei vyro raminimus. Nesileidzia nesiojamas. Atrodo, nieko negirdi, nemato, tik ardosi ir is pykcio nezino, kaip issilieti. Panasu, kad tuo metu jis miega ir nors akys buna atmerktos, matosi, kad nelabai reaguoja, kas vyksta aplinkui. Toks priepuolis trunka apie pusvalandi. Tada lyg niekur nieko vaikas nurimsta, leidziasi but paimamas ant ranku, supuojamas, paguldomas i lovyte. Lyg niekur nieko uzmiega ir ryte buna linksmas ir zvalus. Taip kartojasi ne kiekviena nakti. Kartais visa menesi nebuna nieko panasaus. O kita karta per savaite kelis kartus. Oi, kaip sunku buna tokiais atvejais... Kartais taip vaiko gaila buna, kad net pati apsiverkiu. Jis jau nurimsta, o as vis supu ji, asaras braukiu tik

As vis bandau sekti, ar vaikas nepatyre kokiu permainu, stresiniu situaciju. Pirma karta panasiai buvo, kai pries pusmeti pradejo lankyti darzeli. Maniau, kad riksmai vidury nakties butent del to. Bet jam patinka darzelyjei; patinka aukletoja, vaikai. Kuri laika buvo nurimes ir ismiegodavo visa nakti ne neprabudes. Bet pastaruoju metu vel kartojasi tie naktiniai Baubai. Mazylio tik labai gaila, kad jis ardosi, o as net nezinau, kaip jam pagelbeti.
ir pas mus tos baisios naktys buna, atsibunda mazile, rekia ,verkia ne savo balsu, niekaip neiseina nuramint, viskas tai truko apie 5 naktis is eiles,po pusvalandi mazdaug,nuejome pas gydytoja, pasipasakojau, patare profilaktiskai duoti vaistuku (neprisimenu pavadinimo ) nuo spalinukiu, sake gal gal jie neduoda vaikui ramiai miegot, bet vis del to paprasiau siuntimo pas neurologa. gydytoja pasirode labai maloni, viska issamiai isklausynejo, kaip tie ryksmai prasideda, ka darom mes tuo metu, pasakiau kad kai pradeda vaikas verkt paimu ant ranku. Pasake jokiu budu neimt o pabandyti ramiai , neijungiant sviesu , paglostyt galvyte, ramiai paaskint , kad reikia miegoti, kad viskas gerai it.t. jokiu budu nerodyti vaikui savo bejegiskumo, jis neturi matyti pasimetimo jusu akyse. o jaigu ne pades pandyti atkreipti demesi-vat butent tai mums ir padejo tfu tfu tfu ismokau tai daryti ir jau kontroliuoju ta "nakties bauba". Viena nakti teko is lovos pakelti anytos vyra, kuris atejo i kambari ir pradejo kalbinti-apsiramino, kita nakti teko sliauzioti ant grindu bejeskant "atbegusio suniuko",vaikas nusiramino ir kartu ieskojom to suniuko po stalu, kaip tai bebutu juokinga -bet padeda, suniuko aisku jokio nebuvo ,bet vietoj jo suradome pliusini tigra , kurio seniai nematem, taip su juo ir uzmigo. dabar kai nakti dukryte pradeda verkt as jau zinau ka daryti,kad nedaeitu iki reksmu.
prisimenu kai man buvo 10-12 metu ir man taip buvo, keldavausi naktimis ir elgiausi kaip nesava tai rekiau tai verkiau tai kalbejau nesamones, tievai vargsai nezinojo ka daryt tik prisimenu kad meldesi kartu... neisivaizduoju kodel taip buna.. tik zinau kad viskas praeina,
linkiu kantrybes
prisimenu kai man buvo 10-12 metu ir man taip buvo, keldavausi naktimis ir elgiausi kaip nesava tai rekiau tai verkiau tai kalbejau nesamones, tievai vargsai nezinojo ka daryt tik prisimenu kad meldesi kartu... neisivaizduoju kodel taip buna.. tik zinau kad viskas praeina,
linkiu kantrybes
Oi mamytės, net apsiverkiau beskaitydama apie jūsų mažylių kančias.
Stiprybės jums!

maniskis irgi labai bijo ypac vyru, iskart verkt pradeda jei ji kalbina, bet jei iseinam kur i parduotuves ir pan viskas gerai nieko nebijo o jei koks nepazystamas ar senei matytas vyras ateina i namus viskas.. reikia ilgo laiko kol apsipranta...
labai bijojo vyrų mergaitė, bet dviejų metų viskas praėjo, dabar gan drąsi
QUOTE(teeetis @ 2009 01 28, 12:57)
mūsų 1,6 vaikas,tiek namie tiek svečiuose bijo svetimų žmonių.Kol apsipranta,nenulipa nuo vieno ar kito tėvo rankų,o viešuose vietose:parduotuvėse,mieste,net poliklinikoj-tai viskas įdomu ir tėvų praktiškai nereikia.Aišku pašnekinus svetimam praeiviui,tai nesileidžia į draugystes,bet su lialiais bando bendrauti.Namie auga vienas,kol kas,tarp suaugusių-daržely taip pat reikia apsiprasti
isaugs. Siaip manau pavojingiau kai vaikas nebijo visiskai svetimu ir eina su bet kuo. Tokiam ateity reiks daug aiskinti kad su svetimais dedem ir tetom nevalia niekur eiti

Manoji iki metuku laiko neprisileisdavo jokiu zmoniu
Jei i namus kokie sveciai,vaikas man ant ranku maziausiai valanda prabudavo
o dabar kazkaip nebebijo,nera kad eitu pas betka,bet jau atejus sveciams,galiu ramiai juos sutikti



QUOTE(rusnele @ 2010 02 26, 17:42)
Mano maze nei kiek nebijo svetimu zmoniu, labai jau patinka jai demesys
O jei negauna demesio kuri laika, pati pradeda kalbinti, kibinti zmones 




Mūsų dukrytė jei kas pakalbina,tuoj prašosi ant rankų
bet jei kas ateina į svečius ar pas ką nors nueiname,tai tik kol apsipranta pasėdi pas mane,o paskui jau jau laksto ir kalbina visus

