Kai teko atsigult su suneliu i ligonine, tik tada pamaciau, koks jis rankinukas. Ir neduok Die, kai koks nors zmogus uzkalbina ji...

Kai taip, tai mamos nereikia, net nesiartina, o kas prieina, jis jau tiesia rankas i mane. O namuose laksto, kaip erelis, STAI AS KOKS. Tai ligoninej is jo tiek juoko buvo, bet ir gaila.

Manau, tokiems vaikuciams-bailiukams reikia kuo daugiau bendraut su svetimais, ypat su vaikais panasaus amziaus.