Šemetos mokykla

Na man buvo nedrąsu pagal Šemetą dukrytę mankštinti, tik vieną kartą buvom Kristiną pasikvietę. Bet vyras ir nardino ir už rankyčių pakylodavo. Domėjausi daugiau šia mankšta, tai kaip dažniausiai ir būna, yra dvi skirtingos nuomonės, svarbiausia, jei mankšinami taip vaikai, tai ir jiem paaugus neužleisti sportavimo.
O jei tėvai mankština vaikutį nuosekliai, ne kaip nors tik pripuolamai, ir neabejoja tuo ką daro, manau, tik sveikintina yra.





Beje, Šemeta yra, o gal jau buvo (nežinau, ar užsiima jis savo praktika dabar, tikriausiai, kad jau nebe) akušeris-ginekologas , tai yra pats tikriausias gydytojas. O akušerė yra Kristina.

Mūsų dukrytei dabar 5 mėn, o vaikas pati puikiai nardo (po vandeniu mes jos neprilaikome), taip pat fiziškai yra daug stipresnė, jau šliaužioja, ir beveik pati sėdi. Aš net neabejoju, kad taip yra dėl to, kad mes dukrytę nuo 1 mėnesiuko pradėjome nardyti ir mankštinti pagal prof. Šemetos programą. Esame labai patenkinti
Mūsų dukrytė vystosi greičiau negu kiti jos amžiaus kūdikiai.
Taip pat žinau jau ne vieną šeimą, kurie užaugino savo vaikus pagal prof. Šemetos programą ir puikiai matosi, kad tokie vaikučiai yra kitokie, gerąja prasme.

Pirmą kartą girdžiu, kad Šemeta patapo profesoriumi.... (dar rudenį jis pats tik gydytoju prisistatinėjo)

O dėl to, kad vaikučiai, mankštinami pagal Šemetos propaguojamą dinaminę gimanstiką, yra kuo nors geresni (stipresni, gabesni ar pan.) - tikrai nesutinku, todėl kad matau ne vieną realų pavyzdį
Aišku, pats Šemeta labai mėgsta girtis "va žiūrėkit, kokie mūsų vaikai - sportuoja nuo mažų dienų ir žymiai pralenkia savo bendraamžius..." Bet taip nėra. Daugiausia priklauso nuo paveldėjimo. O kad tėveliai daug dėmesio skiria savo vaikučiams - tai labai sveikintina, bet tai gali būti ne būtinai dienaminė mankšta.

Mūsų dukrytei jau 7 mėnesiukai. Mankštinti pradėjom nuo 1,5 mėn. Iš pradžių baisu buvo - ypač už rankų laikyti (išsišaudavo mentys šoniukuose). Jau galvojau, kad nebesikviesim Kristinos su Šemeta, bet po mėnesio vyras pakvietė. Kol kas ir aš "vyriškus" pratimus padarau. Dukrytė "kūlverstuką" pamėgo tik trečią dieną, bet dabar juokiasi labai - o ir mums smagu
Namie vonios neturim, mažytę nardinom giliam dušo pade ir baseine. Galima pastebėti, kad jai labai "nuo nuotaikos" priklauso: kartais labai patinka, kartais ne itin..
Nežinau, kiek čia genai, o kiek mankšta padarė, bet dabar mažoji šalia manęs ropinėja ir vis stojasi už stalčių rankenų pasikabindama. Tik dar ne visada pavyksta švelniai nusileisti, tai ašarų netrūksta

na mums su vyru irgi labai patiko Semetos kursai iki tol, kol nereikejo gimdyti visa laika kartojau sau,kad gimdysiu pati, kad nieko man nereikes - jokiu nuskausminamu...o kai atejo gimdymo momentas pasirode kad viskas ne taip: zali vandenys, vaikas eina netaisyklingai, vaiko virkstele labai trumpa ir apsisukus aplink kakla, vako tonusai krenta - ir iskart ant operacinio stalo... man didziausias sokas, visai tam nebuvom su vyru pasirengia... as pasimeciau... kelias savaites man buvo depresija, kad as bloga mama, kad ne pati pagimdziau ir t.t.. Semeta pasakoja kaip tik viskas gerai, o tokiems nenumatytiems atvejams neparuosia ir kai tiki tik geriausiu, paskui atsitikus bedai labai liudna pasidaro

galbut tos mamos kurios mankstino vaikus pries 10 ir daugiau metu, arba kurios gyvena kaune, tai gal ir gerai, bet kai mes Vilniuje ir dabar, tai mums truksta demesio... buvo viena karta, sumokejom 50 lt, greitai parode, kai ko net neisidemejau net nedave man pabandyti ir isvare nekalbu apie klausymus... o ir mano mama labai izeide, ji net verke virtuvej atsisedus, pasake Jus pone prasyciau iseiti i kita patalpa, nes nemegstu kai ziuri mankstas mociutes... tada Matukas apsiverke ir apkaltino velgi mano mama, kad cia jos blogos emocijos veikia vaika...
paskui maniau kad pieno nera - skambinu ka daryti. ji sako ar lankaiu ju kursus sakau - taip, tai ar turit namie veidrodi, sakau turiu, tai ka reikia daryti?? sakau su savimi pakalbeti... tai mars ta ir daryti ir nusijuoke oij tos mamos vis nesilaiuja manes stebinti o man tai ne juokas ir padejo rageli
kita karta skambinu kristinai sakau vaikas rekia, ka daryti kad pilvuko neskaudetu, sakau ir ta ir ta isbandziau, sako vaikas taip rekti negali, kvieskit greitaja ir padejo rageli...
argi tai kompeteingas atsakymas????
as tai ne kokia pabaisa graziai su ja, vis stengiuos ja pamaloninti, kad ji labai protinga o as nieko neismanau, bet vistiek neveikia - labai nemaloni moteris...
tiesa dar karta skambinau, kai krutine plyso is skausmo, pasake kad dabar kalbeti negali paskmabinkit vakare o as is proto einu... daugiau jai nebeskambinsiu niekada... buvom dar ateinanciam sekmadieniui uzsirase, bet gerai kad cia paskaiciau kokia ji neatsakinga (dar karta irode, kad ji dabar nebe profesionale o tik pinigus megstanti moteriske), pasakaiu vyrui tai atsaukem si reikala
zodziu pasidare gryna komercija, matyt nepalyginti kas buvo pries 10 metu....

o soskyte vistiek duodu

na ir kantrybes turejai dar tiek kartu skambinti, man vieno skambucio uzteko... siaip nemegstu zmoniu trukdyti ir skambineti jiems, bet jei jau sake, kad skambinkit, padesim...
Vaikas verkia kukcioja visa diena, pilvukas kaip balionas, o isbandem visus budus, ir jau nebezinom kur pasidet, paskambinom... tai as gal ir per jautri, bet apsipyliau asarom nuo tos jos konsultacijos, ir toliau ejom kartot visu tu paciu budu ka ir pries tai, nes jokiu patarimu neisgirdom... tik kazkodel gavom pylos kad maziui dar babutes nenusukom (nors nieks jos apie sita neklause)

taip taip... ir mane tas nustebino, kad per kursus sake, skambinkit diena nakti, atsakysim i visus klausimus, Kristina mamu isgelbetoja... o ji arba nieko neatsako, arba apsaukia, nei vieno patarimo nepasakius...

o skambinau kelis kartus, nes netykejau kad ji tokia, maniau, juk visiems ne nuotakai buna tai maniau kad ant to ir uztaikiau, bet kai jau trecia karta taip buvo, suporatau, kad ta "konsultante" ne man supermamu forume daug daugiau patarimu gavau

vaje, mano drauge man guodesi lygiai taip pat - vienas prie vieno. nors iki gimdymo ji sventai tikejo Semeta, bet dabar pripazista, kad ji buvo kaip uzhipnotizuota. Kai neisejo naturaliai pagimdyti - pradejo kaltinti save, kai pradejo trukti pieno - vel gime nepasitikejimo savimi jausmas, privedes iki depresijos. cia jos zodziai: "zinai, jauciuosi, kai sektoje buvusi..." jeigu tuo tiki - valio, bet jeigu gimsta nepasitikejimo jausmas - gal geriau vadovautis savo galva.

Aš taip pat lankiau Šemetos mokyklą. Patys kursai man patiko, įkvėpė optimizmo, pasitikėjimo savo jėgomis. Atrodė, kad aš puikiausiai susitvarkysiu - pagimdysiu pati, pati maitinsiu vaiką ir išmankštinę vaiką pagal Šemetą augsim sveiki ir dideli. Deja deja, teko gimdyti su epidūru, skatinti gimdymą. Gimusi dukrytė neėmė krūties, nors pieno turėjau. Jaučiausi tragiškai, nes taip norėjau maitinti pati. Be to, vėliau paaiškėjo, kad dukrytė turi problemų su sveikata. Taigi viskas buvo atvirkščiai nei girdėjau kursuose. Tiesiog ne kiekviena pagimdo kaip pagal vadovėlį ir nevisi vaikučiai būna sveiki. Šemeta kursuose apie tai neužsimena...
Gerai sakė akušerė pas kurią gimdžiau, tegu pats Šemeta pabando be nuskausminamųjų pagimdyti. Įdomu, ar prasikankinęs parą nepersigalvotų.

na jis mums bent jau sake, akd yra isbandes ant saves visus nuskausminimus bet kas is to, akd to skausmo neturejo na as tai tuo skausmu nesiskundziu, bet tik dabar supratau, kas i9s to kad jis viska isbandes

nu gerai cia, tai faina jam buvo, nei saremiu nebejaute nusiskausmines nieko, nu tiesiog lafa zmogui buvo bet sakykit ar tai normalu toks jo poelgis?as kazkaip nesiryzciau eit pas ji, ne vien del sito bajerio...gal as mediciniskai kazko nesuprantu sitoje situacijoje...

na jis turejo minty, kad paziures, kaip greitai suveikia, per kiek laiko pradedi jausti vel galunes ir t.t.. na bet vistiek nesuprantu, kaas is to